Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. K., L. P. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. K. ir V. K. sudarytą santuoką nusprendė nutraukti, tačiau šalys neišsiėmė ištuokos liudijimo, todėl nors santuokiniai ryšiai nutrūko, V. K. paliko šeimą, išsikėlė gyventi kitur, mirė (duomenys neskelbtini), formaliai jie liko sutuoktiniais.

4. M. K. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta M. K. šeimai apsigyventi gyvenamajame plote, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute M. K. gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą. V. K. bute niekada negyveno, gyventojų registro duomenimis jis savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini).

5. (duomenys neskelbtini) mirė M. K.. (duomenys neskelbtini) ji buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą ir teises paliko ieškovėms A. K. ir L. P.. Įstatymo nustatytu terminu ir tvarka palikimą po motinos mirties priėmė ieškovės, šį faktą patvirtina notarės L. V. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas.

6. M. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo (duomenys neskelbtini), nusipirko butą su rūsiu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), ir tapo įsigyto buto savininke. V. K. buto privatizavime nedalyvavo. Butą M. K. privatizavo, turėdama tikslą jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise.

7. M. K. butą, adresu (duomenys neskelbtini) įgijo asmeninės nuosavybės teise, neketindama sukurti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nes su V. K. ji santuokinius ryšius nutraukė dar (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko kartu negyveno. Aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise byloje patvirtina rašytiniai įrodymai.

8. (duomenys neskelbtini) ji buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą ir teises paliko ieškovėms A. K. ir L. P.. Per įstatymo nustatytą terminą ir tvarką palikimą po motinos mirties ieškovės priėmė, šį faktą patvirtina notarės L. V. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas.

9. Notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo į visą motinai M. K. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, motyvuodamas tuo, kad įsigyjant butą, teisiškai nebuvo įformintas santuokos nutraukimas, todėl įgytas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

10. Teismo posėdžio metu A. K. ir L. P. bei jų atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, taip pat patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog V. K. niekada nesinaudojo butu, nėra jame buvęs, neprisidėjo prie jo įsigijimo ir išlaikymo, ir į butą nepretendavo, papildomai nurodė, jog ginčo tarp ieškovių dėl palikimo priėmimo nėra.

12. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 260-378/2018, 42 punktas).

13. Taigi į bylą turėtų būti pateikti rašytiniai įrodymai, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad ieškinyje nurodytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą palikėjos vardu, esantį, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)palikėja visą laiką valdė asmeninės nuosavybės teise (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. yra ieškovių A. K., L. P. motina (tomas 1, e. b. l. 12,13,14). M. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini), (tomas 1, e. b. l. 10). (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos nutraukimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje (tomas 1, e. b. l. 24-25). Sutuoktiniai po teismo sprendimo priėmimo kartu negyveno, V. K. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 20), o M. K. su dukromis gyveno (duomenys neskelbtini). (tomas 1, e. b. l. 19, 21, 22).

2. M. K. (duomenys neskelbtini)sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo (duomenys neskelbtini) įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko butą su rūsiu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), ir tapo įsigyto buto savininke (tomas 1, e. b. l. 7-8, 27-28). Orderis Nr. (duomenys neskelbtini)buvo išduotas M. K. (tomas 1, e. b. l. 26). Butas buvo privatizuotas už (duomenys neskelbtini) rublius, iš kurių (duomenys neskelbtini)rubliai buvo sumokėti grynaisiais pinigais, o (duomenys neskelbtini)rubliai –valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (tomas 1, e. b. l. 29-30). Butas nekilnojamojo turto registre registruotas M. K. vardu (tomas 1, e. b. l. 7-8).

3. (duomenys neskelbtini) M. K. sudarė testamentą, kuriuo turtą paliko dukroms A. K., L. P., (duomenys neskelbtini) M. K. mirė (tomas 1, e. b. l. 9), po motinos mirties ieškovės palikimą priėmė (tomas 1, e. b. l. 5, 16-18), kitų įpėdinių nėra (tomas 1, e. b. l. 19). V. K. mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdiniais pagal įstatymą buvo sutuoktinė M. K. ir dukra A. K. (tomas 1, e. b. l.20).

4. Privatizavimo procesas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo (toliau - BPĮ) nuostatas, kurio 4 straipsnyje buvo numatyta, jog pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Pagal BPĮ pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki (duomenys neskelbtini)nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

5. BPĮ 5 straipsnio 1 dalis numatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, privalo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta M. K. vardu.

7. BPĮ 9 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad už perkamą gyvenamą namą, butą turėjo būti atsiskaitoma Lietuvoje galiojančiais pinigais, konvertuojama valiuta, valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis. Pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį, investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą.

8. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis numatė, jog valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių. Investiciniai čekiai buvo tik viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą.

9. Vadovaujantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (mokėjimo kvitais ir orderiais) (tomas 1, e. b. l. 27-30) M. K. sumokėjo už butą iš viso (duomenys neskelbtini)rublius, iš kurių (duomenys neskelbtini)rublius sumokėjo grynaisiais pinigais, o likusius sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis.

10. Sprendžiant dėl nuosavybės teisės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sutuoktiniams privatizuojant butus, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių, butai buvo parduodami šeimoms bendram naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal BPĮ šalių santuokos metu, toks butas pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (2007 m. spalio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Butai sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

11. Pažymėtina, kad tiek Buto įsigijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88. straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.

12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

13. Šiuo atveju Butas buvo privatizuotas (duomenys neskelbtini), t. y., (duomenys neskelbtini) teismas priėmė sprendimą nutraukti santuoką, ir ieškovės nurodė V. K. po teismo sprendimo gyveno skyrium, ką patvirtina ir Gyventojų registro duomenys, iš kurių matyti, jog V. K. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) M. K. ir V. K. nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, bendro gyvenimo nevedė ir kaip šeima negyveno, abi ieškovės parodė, jog V. K. ginčo bute niekados nesilankė, jo neišlaikė, prie jo privatizavimo neprisidėjo, taigi V. K. su butu nesiejo jokie faktiniai ar teisiniai santykiai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Buto orderis buvo išduotas M. K. vardu, buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su M. K. ir po įsigijimo butas buvo registruotas jos vienos vardu. Kaip šeima jokio nuosavo turto bendrai M. K. ir V. K. niekada nebuvo įgiję ir neturėjo (tomas 1, e. b. l. 6). Už šį butą sumokėjo išskirtinai M. K., V. K. nedalyvavo buto įsigijime, neprisidėjo prie jo įsigijimo, šiame bute negyveno ir nebuvo registruotas. V. K. būdamas gyvas nereiškė jokių reikalavimų dėl buto padalijimo, t. y., nelaikė savęs buto šeimininku, o M. K. butą įsigijo savo vardu, už butą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, bute gyveno ir jį prižiūrėjo, bei testamentu paliko abiem savo dukromis, iš ko yra pagrindas spręsti, jog M. K. laikė save vienintele buto savininke. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, ir įrodė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti, kad M. K. butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškinys tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Ieškovės neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos ieškovių naudai nepriteistinos.

15. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro mažiau nei minimali suma 8 Eur, todėl valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, jog M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe įgijo butą su rūsiu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus sprendimui, jį išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui bei byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.