- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-777-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- uždarųjų akcinių bendrovių „Krikesta“, „JVJ projektai“
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „SOPRO CONSULTING“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Krikesta“ ir „JVJ projektai“ (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Krikesta“ ir „JVJ projektai“ prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SOPRO CONSULTING“ dėl praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Be to, pareiškėjos 2019-01-09 patikslintu prašymu prašė pakeisti taikos sutarties 7 punktą ir nustatyti, kad skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Krikesta“ ir (arba) bendraskolei UAB „JVJ projektai“ pradelsus bet kurios skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, nustatytą šios taikos sutarties 4 punkte, ir (arba) sumokėjus ne viso dydžio bet kurią skolos dalinę įmoką, nustatytą šios taikos sutarties 4 punkte, skolininkei UAB „Krikesta“ ir bendraskolei UAB „JVJ projektai“ skaičiuojamos 10 (dešimties) procentų dydžio metinės palūkanos nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos ir kreditorė UAB „SOPRO CONSULTING“ įgyja teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėdama tikslą išieškoti visą likusią nesumokėtą bendros skolos sumą solidariai iš skolininkės UAB „Krikesta“, bendraskolės UAB „JVJ projektai“, tokiu atveju nebegalioja šios taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo dalių ir terminų. Prašyme nurodė, kad 2017-11-21 taikos sutartimi skolininkės UAB „Krikesta“ ir UAB „JVJ projektai“ solidariai įsipareigojo sumokėti kreditorei UAB „SOPRO CONSULTING“ visą skolos sumą – 8 000 Eur plius PVM, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 4 punktas). Sutarties 7 punkte nustatyta, kad skolininkėms UAB „Krikesta“ ir UAB „JVJ projektai“ pradelsus bet kurios skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, nustatytą sutarties 4 punkte, skolininkėms skaičiuojamos 10 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Kreditorė įgyja teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėdama tikslą išieškoti visą likusią nesumokėtą bendros skolos sumą, tokiu atveju nebegalioja sutarties 4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo dalių ir terminų. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, jog tarp šalių yra kilęs konfliktas ir kad šalys siekia jį išspręsti. Jos gana dažnai, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Pažymi, kad skolininkės neturėjo valios ir nesitarė su kreditore dėl neprotingai didelių palūkanų – 10 procentų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos, t. y. 3 650 proc. metinių palūkanų (10 proc. už 1 d. x 365 d.). Palūkanos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Sutarties 4 punkte nustatytas 3 650 proc. metinių palūkanų dydis yra akivaizdus kreditorės pasipelnymo šaltinis. Pareiškėjos pažymi, kad šalys tarėsi dėl 10 proc. metinių palūkanų dydžio nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Sutarties sąlygas surašė kreditorė, kuri sąmoningai pakeitė palūkanų dydį, jį padidindama 365 kartus. UAB „Krikesta“ pagal sutartį sumokėjo visą skolą kreditorei – 8 000 Eur plius PVM – 2018-04-12. UAB „Krikesta“ sumokėjus skolą, kreditorė išsiėmė vykdomąjį raštą ir kreipėsi į antstolės S. S. kontorą dėl 15 146 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Krikesta“. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad visa skola yra 8 000 Eur plius PVM, o apskaičiuotų 15 146 Eur palūkanų suma už laiku nesumokėtą skolą, praleidus terminą tik kelis mėnesius, yra beveik dvigubai didesnė už pačios skolos sumą. Skaičiuojant 10 proc. metinių palūkanų dydį nuo laiku nesumokėtos sumos palūkanos būtų 92,25 Eur. Akivaizdu, kad kreditorė piktnaudžiauja savo teise ir siekia nepagrįstai praturtėti skolininkių sąskaita. Pareiškėjos taip pat nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka. Teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis). Skolininkės neturėjo valios ir nesitarė su kreditore dėl 10 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Buvo susitarta dėl 10 proc. metinių palūkanų dydžio. UAB „Krikesta“ ir UAB „JVJ projektai“ direktoriai neturi teisinio išsilavinimo, jų interesams nagrinėjamoje byloje neatstovavo profesionalūs teisininkai. Skolininkės pasirašė taikos sutartį iki galo nesupratusios ir nesuvokusios taikos sutarties sąlygų ir pasitikėjusios kreditorės sąžiningumu, kuri sudarė sutarties sąlygas. Sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta skubos tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (šiuo atveju – proceso teisės), kadangi neišaiškino šalims šių procesinių veiksmų padarinių. Be to, patvirtinta taikos sutartis pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, todėl negalėjo būti tvirtinama. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) (LAT 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir LAT 2010-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010. Šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis negali būti pripažinta teisėta ir teisinga. Procesas nagrinėjamoje byloje turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu. Atnaujinus procesą iš naujo svarstytinas taikos sutarties patvirtinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant taikos sutarties vertinimo ir tvirtinimo klausimą, pareiškėjos pareiškia, kad jos nesutinka su sutartyje įrašytu 10 proc. palūkanų dydžiu už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kadangi buvo susitarta dėl 10 proc. metinių palūkanų dydžio nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Kadangi yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties sąlygų, todėl yra pagrindas teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, panaikinti ir atsisakyti tenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Skola pagal teismo priimtą teismo įsakymą yra sumokėta ir teismui pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Taip pat pareiškėjos nurodė, kad jos nesuvokė procesinių veiksmų padarinių, jog sutarties 7 punkte yra nustatytos 3 650 proc. metinės palūkanos vietoj susitartų su kreditore 10 proc. dydžio metinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Skolininkės tai suprato tik po to, kai antstolė S. S. ir antstolis D. Š. 2018 m. balandžio 14–16 d. areštavo jų atsiskaitomąsias bankų sąskaitas ir paaiškino, kad yra skaičiuojamos 10 proc. palūkanos nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos už kiekvieną dieną. Dėl to skolininkės praleido CPK nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo UAB „SOPRO CONSULTING“ prašė atmesti prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašymą atnaujinti procesą, priteisti iš pareiškėjų solidariai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsiliepime nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-12-11 nutartimi patvirtino 2017-11-21 šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys taikos sutartimi ir prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui patvirtino, jog joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės. Iš nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs pateiktos šalių sudarytos taikos sutarties turinį bei sąlygas, konstatavo, jog šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, šalys pačios nusprendė kilusį ginčą išspręsti taikiai, abipusių derybų būdu, sulygdamos abiem pusėms palankias taikos sutarties sąlygas, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Pareiškėjos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įstatymo nustatytu terminu neskundė. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos 2018-05-09 patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas galėtų konstatuoti esant pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo nutartimi nustatytas teises ir pareigas. Teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pasirašė trys juridiniai asmenys, kaip verslininkai, atstovaujami juridinių asmenų vadovų. Duomenų apie tai, kad taikos sutartį šalies vardu pasirašęs bet kurio juridinio asmens vadovas pasirašymo metu buvo neveiksnus, ribotai veiksnus, dėl kitų priežasčių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, į bylą nepateikta, taip pat į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų atstovai – juridinių asmenų vadovai iki galo nesuprato taikos sutarties sąlygų ir kokių konkrečiai taikos sutarties sąlygų nesuprato, kaip nurodė pareiškėjos. Taip pat pareiškėjos savo 2018-05-09 patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodė konkrečios teismo nutartyje padarytos aiškios teisės taikymo klaidos (kokios konkrečiai teisės normos teismas netaikė, netinkamai taikė, kokios tiksliai normos pareiškėjams neišaiškino ir pan.). Mano, kad pareiškėjų prašymo teiginiai dėl palūkanų prieštarauja vieni kitiems, tai trukdė suinteresuotam asmeniui tinkamai atsikirsti į pareiškimą, nes nėra galimybės tinkamai suvokti pareiškimo motyvų esmės, kita vertus, patvirtino visišką pareiškimo nepagrįstumą ir tai, kad pareiškimas pateiktas tik siekiant išvengti atsakomybės pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkto lingvistinė analizė patvirtina, kad šiame punkte nebuvo nustatyta 3 650 proc. metinių palūkanų norma, kaip savo 2018-05-09 patikslintame pareiškime ne kartą nurodė pareiškėjos. Tokie argumentai vertintini tik kaip subjektyvūs išvedžiojimai, siekiant teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo suteikti kitą turinį nei realiai buvo, o teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos laikytinos aiškiomis. Taip pat suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2017-12-11 teismo nutarties pagrindu suinteresuotas asmuo 2018-02-15 kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris buvo priimtas 2018-02-26 ir pareiškėjoms įteiktas. Prašymą buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos iki teismo posėdžio nepateikė jokių įrodymų apie taikos sutarties vykdymą, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkto, kurio pagrindu taip pat buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Teismas 2018-03-12 nutartimi tenkino suinteresuoto asmens prašymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo. Pareiškėjos vėlgi neskundė minėtos teismo nutarties. Suinteresuoto asmens manymu, nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas 2017-12-11 teismo nutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kas sudarytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad šis terminas pareiškėjoms suėjo 2018-03-11, tačiau nustatytu terminu prašymas nebuvo paduotas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjoms buvo ir turėjo būti žinoma tiek apie pareiškėjų ir suinteresuoto asmens 2017-11-21 prašymo patvirtinti taikos sutartį nagrinėjimą, tiek apie 2017-12-11 teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir apie 2018-03-12 teismo nutarties priėmimą bei paskelbimą, tačiau pareiškėjos neskundė minėtų procesinių sprendimų. Be to, pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių, o jų nurodytos priežastys: „nesuvokė“, „nesuprato“ ir pan., vertintinos tik kaip subjektyvūs pareiškėjų samprotavimai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjos praleido nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartimi prašymas atmestas. Teismas nutarė priteisti iš UAB „Krikesta“ir iš UAB „JVJ Projektai“ po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „SOPRO CONSULTING“.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjos neįrodė nurodomų aplinkybių apie tai, kada sužinojo apie, jų manymu, jų interesus pažeidžiančią nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir neįrodė svarbių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą praleidimo priežasčių.
5. Nurodė, kad pareiškėjos neįrodinėjo suklydimo, apgaulės, smurto, imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau tik nurodė, jog jų valia sudarant sutartį buvo kitokia, kad jos nesuprato, nesuvokė taikos sutarties sąlygų ir pasitikėjo kreditorės sąžiningumu, o teismas, patvirtindamas taikos sutartį, neišaiškino pasekmių.
6. Pareiškėjos neįrodė aplinkybės, kad šalys tarėsi dėl 10 procentų metinių palūkanų, o kreditorė sąmoningai pakeitė palūkanų dydį, jį padidindama 365 kartus, nepagrindė nurodomos aiškios teisės normos taikymo klaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantės teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti civilinės bylos Nr. eL2-3212-635/2017 procesą; pakeisti taikos sutarties 7 punktą ir nustatyti: „Skolininkui UAB „Krikesta“ ir (arba) bendraskoliui UAB „JVJprojektai“ pradelsus bet kurios Skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, nustatytą šios Taikos sutarties 4 punkte, ir (arba) sumokėjus ne viso dydžio bet kurią Skolos dalinę įmoką, nustatytą šios Taikos sutarties 4 punkte, skolininko UAB „Krikesta“ ir bendraskolio UAB „JVJprojektai“ atžvilgiu skaičiuojamos 10 (dešimties) procentų dydžio metines palūkanos nuo likusios nesumokėtos bendros Skolos sumos ir kreditorius UAB „SOPRO CONSULTING" įgyja teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo tikslu išieškoti visą likusią nesumokėtą bendros Skolos sumą solidariai iš skolininko UAB „Krikesta", bendraskolio UAB „JVJ projektai" - tokiu atveju nebegalioja šios Taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl Skolos mokėjimo dalių ir terminų.“
8. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodo, jog nesuvokė ir nesuprato, kad sutarties 7 punkte yra nustatytos 3 650 procentų dydžio metinės palūkanos vietoj susitartų su kreditoriumi 10 procentų dydžio metinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos. Pareiškėjos tai suprato tik po to, kai antstolė S. S. ir antstolis D. Š. 2018 m. balandžio 14–16 d. areštavo skolininkų atsiskaitomąsias bankų sąskaitas ir paaiškino, kad yra skaičiuojamos 10 procentų dydžio palūkanos nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos už kiekvieną dieną.
9. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodo, kad teismas tvirtindamas taikos sutartį padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (šiuo atveju – proceso teisės), kadangi neišaiškino šalims šių procesinių veiksmų padarinius.
10. Pareiškėjos teismui nurodydamos, kad neturėjo valios sutikti su 10 procentų dydžio palūkanomis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, įrodinėjo sandorio negaliojimą dėl suklydimo.
11. Pareiškėjų vadovai neturi teisinio išsilavinimo ir civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjoms neatstovavo profesionalūs teisininkai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino taikos sutarties sudarymo aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos neįrodė aplinkybės, kad šalys tarėsi dėl 10 proc. metinių palūkanų. Iš to išeina, kad teismas sutiko ir pripažino, kad 10 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra protingo dydžio ir atitiko pareiškėjų interesus.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinkama, prašoma jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-09 įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 kreditorei UAB „SOPRO CONSULTING“ iš skolininkės UAB „Krikesta“ priteista 14 123,64 Eur skolos, 643,88 Eur palūkanų, 8 proc. procesinių metinių palūkanų ir 121 Eur žyminio mokesčio. Šalims pateikus prašymą patvirtinti rašytinio proceso tvarka taikos sutartį, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 šis prašymas paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017-12-11 teismo posėdyje, apie tai pranešant specialiame interneto tinklalapyje. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartimi rašytinio proceso tvarka patvirtinta kreditorės UAB „SOPRO CONSULTING“ ir bendraskolių UAB „Krikesta“ bei UAB „JVJ projektai“ pateikta taikos sutartis. Šios sutarties 4 punktu skolininkė UAB „Krikesta“ ir bendraskolė UAB „JVJ projektai“ solidariai įsipareigojo sumokėti kreditorei UAB „SOPRO CONSULTING“ visą skolos sumą – 8 000 Eur plius PVM, šiomis dalimis ir terminais: 4.1 p. 2 000 Eur plius PVM skolos dalį ne vėliau kaip iki 2017-11-30; 4.2 p. 3 000 Eur plius PVM skolos dalį ne vėliau kaip iki 2017-12-29 imtinai; 4.3 p. 3 000 Eur plius PVM skolos dalį ne vėliau kaip iki 2018-01-30. Minėtos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad skolininkei UAB „Krikesta“ ir (arba) bendraskolei UAB „JVJ projektai“ pradelsus bet kurios skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, nustatytą šios taikos sutarties 4 punkte, ir (arba) sumokėjus ne viso dydžio bet kurią skolos dalinę įmoką, nustatytą šios taikos sutarties 4 punkte, skolininkei UAB „Krikesta“ ir bendraskolei UAB „JVJ projektai“ skaičiuojamos 10 (dešimties) procentų dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos ir kreditorė UAB „SOPRO CONSULTING“ įgyja teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėdama tikslą išieškoti visą likusią nesumokėtą bendros skolos sumą solidariai iš skolininkės UAB „Krikesta“, bendraskolės UAB „JVJ projektai“, tokiu atveju nebegalioja šios taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo dalių ir terminų. Mokėtina pareiškėjų suma, įskaitant PVM, buvo 9 680 Eur. UAB „Krikesta“ sumokėjo UAB „SOPRO CONSULTING“: 2017-11-30 2 420 Eur su PVM, 2018-01-02 – 3 630 Eur su PVM, 2018-02-13 – 500 Eur. Dėl likusios nesumokėtos 3 130 Eur su PVM skolos dalies kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjos apie kreditorės prašymą, kurio 9 punkte ir reikalavime išdėstytas taikos sutartyje nurodytas šalių susitarimas dėl palūkanų, ir paskirtą teismo posėdį tinkamai informuotos. UAB „Krikesta“ 2018-02-22 sumokėjus dar 500 Eur, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-12 nutartimi UAB „SOPRO CONSULTING“ išduotas vykdomasis raštas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo. Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Krikesta“ 2018-04-10 kreditorei sumokėjo 2 450 Eur ir 2018-04-12 dar 180 Eur. Taip pat nustatyta, kad antstolė S. S. 2018-04-12 patvarkymu Nr. S-18-184-2918 priėmė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-3212-635/2017 dėl 15 146 Eur palūkanų išieškojimo UAB „SOPRO CONSULTING“ iš UAB „Krikesta“ (vykdomoji byla Nr. 0184/18/00807). Tą pačią dieną areštuotas UAB „Krikesta“ Turto arešto akte nurodytas turtas. Nustatyta, kad antstolis D. Š. 2018-04-10 patvarkymu Nr. S18-21842 priėmė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-3212-635/2017 dėl 2 630 Eur skolos, 2 191 Eur (10 proc.) palūkanų nuo 2018-02-15 iki 2018-02-22 nuo 3 130 Eur skolos sumos, 13 413 Eur (10 proc.) palūkanų nuo 2018-02-23 iki 2018-04-15 nuo 2 630 Eur skolos sumos išieškojimo UAB „SOPRO CONSULTING“ iš UAB „JVJ Projektai“ (vykdomoji byla Nr. 0178/18/01234).
17. Pareiškėjos prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3212-635/2017 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šį terminą, jeigu nėra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas, skaičiuojamą nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus), teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tokiu atveju CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. gruodžio 11 d., todėl trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti baigėsi 2018 m. kovo 11 d. (CPK 74 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliantės teigia, kad minėtą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido nesuvokdamos taikos sutarties procesinių padarinių, dėl teisinių žinių trūkumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos priežastys šiuo atveju negali būti pripažįstamos svarbiomis. Tai, kad pareiškėjos nesidomėjo procesiniais padariniais, savaime neatleidžia jų nuo pareigos laikytis procesinių terminų, kuriais užtikrinamas civilinio proceso koncentruotumas, bylos šalių teisėti lūkesčiai. Atmestinas ir argumentas, kad apie taikos sutartimi sutartas palūkanas apeliantėms tapo suprantama tik po to, kai antstolė S. S. ir antstolis D. Š. 2018 m. balandžio 14–16 d. areštavo skolininkų atsiskaitomąsias bankų sąskaitas ir paaiškino, kad yra skaičiuojamos 10 procentų dydžio palūkanų nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos už kiekvieną dieną.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau nei devyni mėnesiai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo šioje byloje paduoti atmestas pagrįstai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas, jei terminas neatnaujinamas, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
23. Atskirai pažymėtina, kad ginčo taikos sutartį sudarė juridinių asmenų vadovai darydami vienas kitam nuolaidas: kreditorė taikos sutartyje nurodė mažesnę skolos sumą, negu reikalavo pradiniuose procesiniuose dokumentuose, skolininkės įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytais terminais ir aptartos normos palūkanas (ją pareiškėjos ginčijo). Tik dėl to, kad skolininkės nevykdė savo įsipareigojimų, nustatytų taikos sutartimi, joms atsirado pasekmės, numatytos taikos sutartyje palūkanų forma, kurios buvo sulygtos.
24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.