- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- II-79-1095/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00061-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Neringa Girnytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. S.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai L. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,
nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. S. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. vasario 20 d. nutarimu L. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad ji, augindama nepilnamečius vaikus O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021, nustatyta su ja, nevykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. nesudarė galimybės nepilnamečių D. S. ir O. S. ir jų tėvo G. S. visapusiškam bendravimui, vaikų nei karto tėvui neperdavė ir neužtikrino galimybės jų bendravimui su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tokiais veiksmais L. S. panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai nepilnamečių O. S. ir D. S. interesams, nesudarė galimybės vaikų ir tėvo bendravimui, ryšio palaikymui, dėl ko daroma žala jų emociniam vystymuisi, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9, 7, 12 straipsniuose įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, CK 3.163 straipsnio 1 dalį, 3.170 straipsnio 2 ir 4 dalis.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas L. S. skundas, kuriame prašoma panaikinti Tarnybos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą, kuriuo jai skirtas įspėjimas. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas neobjektyviai, šališkai arba visiškai nekompetentingai įvertinus situaciją. 2022 m. rugsėjo 8 d. ji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, kad sutramdytų prieš vaikus O. S. ir D. S. smurtaujantį buvusį sutuoktinį G. S., kuris nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 28 d. smurtavo prieš pas jį viešėjusius vaikus bei sukėlė jiems įvairaus pobūdžio nuolatinius pergyvenimus. 2022 m. rugpjūčio 30 d. vaikai po viešnagės pas tėvą papasakojo, kad tėtis juos ne kartą mušė dėl įvairių priežasčių. Vaikai tėvo veiksmus ir smūgius rodė konkrečiais veiksmais, sakė, kad jiems labai skaudėjo, dėl to jie šiuo metu atsisako vykti pas tėvą, nurodydami, kad tėvas labai dažnai juos muša. G. S., neleisdamas vaikams imti telefono, kai ji bandė su jais susisiekti, siekė nuslėpti smurtą prieš vaikus. Aplinkybes apie smurtą vaikai patvirtino 2022 m. rugsėjo 5 d. pokalbio metu su Panevėžio psichologijos centro psichologe. Apie smurtą prieš vaikus iš jų pasakojimų žino ir Tarnybos darbuotojos, gydytoja, vaikų darželio auklėtojos. G. S. atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena ir G. S. buvo nubaustas už netinkamai naudojamą tėvo valdžią administracine tvarka pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Apie šią aplinkybę skundžiamame nutarime net neužsiminta, nors viskas buvo žinoma. Po vaikų pasakojimų apie smurtą iš tėvo pusės Tarnyba daugiau nei 6 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų aplinkybes. Mano, kad jos elgesys kurį laiką neduodant G. S. vaikų buvo teisingas, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 G. S. pripažino, kad jis praktiškai prieš vaikus naudojo fizinę prievartą. Šiuo metu G. S. bendrauja su vaikais, nes ji yra priversta duoti vaikus tėvui, kuris yra smurtautojas, o ji yra kaltinama, kad gina savo vaikus. Duomenys, patvirtinantys jos paminėtus faktus dėl smurto, yra medžiagoje Nr. M-1-01-55495-22.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime į skundą prašo L. S. skundo netenkinti ir palikti Tarnybos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad tiek 2022 m. rugsėjo 7 d. L. S. pranešime, tiek (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro rašte, tiek nepilnamečių ugdymo įstaigos pateiktoje informacijoje kalbama apie tą patį galimą smurto vartojimo nepilnamečių atžvilgiu atvejį, tai Tarnybos atstovams telefonu patvirtino ir pati L. S., todėl jos skunde nurodomos aplinkybės, kad smurtas nepilnamečių atžvilgiu buvo vartotas sistemingai ir ne vieną kartą, yra deklaratyvios ir neatitinka administracinės bylos medžiagos. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-188-940/2023 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, kurioje išklausant proceso šalis G. S. nurodė, kad niekada nėra smurtavęs savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Jo teigimu, vaikams išdykaujant ar susipešus yra paėmęs už rankos, juos išskyręs, tačiau jo veiksmai niekada nebuvo tyčiniai, siekiant sukelti skausmą vaikams ar juos bausti fiziškai. L. S. skundo argumentai, kad G. S. nagrinėjamoje civilinėje byloje pripažino smurtavęs prieš vaikus, yra visiškai neteisingi. Skunde nurodomos deklaratyvios aplinkybės, kad vaikai nenori pas tėtį ar jo bijo, neatitinka bylos duomenų ir tai yra ne vaikų, o L. S. nuomonė, kuri buvo sistemingai įteikinėjama ir nepilnamečiams vaikams, nes civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 buvo išklausyta vaikų nuomonė. 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, tačiau L. S. jo nevykdė, nes neužtikrino vaikų bendravimo su tėčiu pagal teismo sprendime nustatytą tvarką. Tarnyba neturi duomenų, kad G. S. vengtų atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tėvo valdžia jam nėra apribota, G. S. neteistas, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, o pradėta administracinė teisena nesudaro pagrindo L. S. riboti jo bendravimą su vaikais, be to, sprendimas dėl G. S. nubaudimo nėra įsiteisėjęs. Vaikai nuo 2022 m. gruodžio 22 d. 3 savaites gyveno su G. S., nes L. S. nurodė negalinti jais pasirūpinti dėl ligos, vaikų nuomonės šiuo klausimu neklausė, jokių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus šiuo laikotarpiu negauta, išskyrus melagingą L. S. pateiktą informaciją apie kliudymą jai bendrauti su vaikais. Po vaikų grįžimo pas L. S. jų bendravimas su tėčiu vėl buvo visiškai ribojamas iki skundžiamo nutarimo priėmimo. Taigi iš L. S. elgesio akivaizdu, kad skundžiamame nutarime nurodomu laiku L. S. vaikų bendravimo su G. S. pagal teismo sprendimais nustatytą tvarką neužtikrino tyčia ir be jokių pateisinamų priežasčių, tuo pačiu darydama psichologinę žalą savo nepilnamečiams vaikams. Skundžiamame nutarime nurodytuose teismo sprendimuose nustatyta nepilnamečių bendravimo tvarka su jų atstovu nebuvo vykdoma, to neginčija ir L. S., argumentuodama, kad vaikai su tėčiu bendrauti nenori, jo bijo, nes jis juos sistemingai muša, tačiau vaikų galimas mušimas nėra įrodytas, o iš civilinėje byloje Nr. e2-l 88-940/2023 išklaustų nepilnamečių nuomonių akivaizdu, kad jokios baimės savo tėčiui jie nejaučia, jie neturi susiformavusios neigiamos nuostatos tėčio (G. S.) atžvilgiu, su tėčiu būti patinka, su juo susitikti neleidžia mama, nurodydamas, kad tėtis juos muša. Teismo psichologės vertinimu, vaikai turi iš aplinkos suformuotą nuostatą į „mušimo“ sąvoką, patiems aiškiai ir tiksliai įvardinti, kas yra mušimas ir kaip tėtis muša, sekėsi sudėtingai. Tai vienareikšmiškai patvirtina, jog L. S., nevykdydama teismų sprendimų ir neužtikrindama jais nustatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu jų tėčiu tvarkos, panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnamečių O. S. ir D. S. interesams, nesudarė galimybės vaikų ir tėvo bendravimui, ryšio palaikymui, dėl to daroma žala jų emociniam vystymuisi, todėl skundžiamu nutarimu L. S. nubausta pagrįstai ir teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje L. S. prašė skundą tenkinti ir pripažino, kad kurį laiką nesilaikė teismo nustatytos vaikų bendravimo su tėčiu tvarkos, bet tai buvo būtina padaryti, nes kai vaikai rugpjūčio 28 d. grįžo iš atostogų su tėvu, papasakojo, jog buvo skriaudžiami. Nors nuo to laiko praėjo jau 9 mėnesiai, vaikai iki šiol lankosi pas specialistus, terapijose, nes pasikeitė jų elgesys. Vaikai papasakojo apie patirtus išgyvenimus šeimos gydytojai, psichologei, Tarnybos atstovėms, kurios taip pat nustatė, kad tėvas taiko netinkamus auklėjimo būdus. O. visiškai nenori ir atsisako bendrauti su tėčiu, o D. sutinka važiuoti pas tėtį, jei jo nemuš, be to, jis pats perėmė smurtautojo modelį, nes muša tiek draugus, tiek ją, nes tėtis liepė taip daryti. Nori, kad vaikai turėtų pilnavertę vaikystę, bet dabar ji turi vesti juos pas gydytojus, be to, priversta duoti vaikus prieš juos smurtaujančiam tėčiui, kuris ir pats buvo mušamas savo tėčio. Nesulaukia pagalbos iš institucijų, nors G. S. trūksta tinkamų vaikų auklėjimo įgūdžių, pas psichologą jis nesilanko. Buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai jos buvusiam vyrui dėl to, kad jis muša vaikus su diržu, stumdo, liepia meluoti. Gruodžio mėnesį, kai nuo patirto streso pablogėjo jos sveikata, vaikai apie dvi savaites buvo pas tėtį. Po to apsilankymo O. verkė ir sakė, kad tėtis atėmė telefoną ir neleido jai paskambinti. Vaikai išreiškia nenorą bendrauti su tėčiu, nes juos atgrasė jo elgesys, o ji turi juos filmuoti, kad įrodytų tiesą. Psichologė rekomendavo 3 mėnesius tėvui bendrauti su vaikais tik esant psichologui arba Tarnybos specialistui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis administracinis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 2, 4 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-303/2023).
Iš bylos duomenų matyti, kad skyrium gyvenančių L. ir G. S. nepilnamečių vaikų O. S. ir D. S. gyvenamoji vieta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021, nustatyta su motina L. S.. Minėtu sprendimu buvo nustatyta vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu G. S. tvarka, numatant, be kita ko, tai, kad G. S. turi teisę bendrauti su vaikais poriniais savaitės savaitgaliais, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir / arba ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį, L. S. atitinkamai įsipareigojo nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurias vaikams užtikrins G. S.. Minėtame sprendime taip pat numatyta ir bendravimo tvarka vaikų atostogų metu, per šventes, vaikų ligos atveju ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, kurią nurodyta vykdyti skubiai, buvo iš dalies tenkintas L. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta G. S. laikina bendravimo su sūnumis O. ir D. S. tvarka, pagal kurią: 1) vaikų tėvas G. S. nuo šios nutarties priėmimo dienos bendrauja su sūnumis O. S. ir D. S. nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kai tėvo ir vaikų bendravimas nevyksta tiesiogiai, tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19 val., ne mažiau 30 min. Esant vaikų norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą. Vaikų motina privalo užtikrinti, kad bendravimui su vaikų tėvu naudojamas telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis; 2) atsakovo ir nepilnamečių vaikų O. S. ir D. S. pirmas tiesioginis bendravimas vyksta porinės metų savaitės šeštadienį, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, atsakovui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16.00 val. Vaikų ligos atveju, tėvo ir vaikų bendravimas vyksta vaikų gyvenamojoje ar kitoje jų buvimo vietoje.
Šiuo atveju L. S. nubausta dėl to, kad ji panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnamečių O. S. ir D. S. interesams, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. nesudarė galimybės nepilnamečių vaikų ir jų tėvo G. S. visapusiškam bendravimui, vaikų nei karto tėvui neperdavė ir neužtikrino galimybės jų bendravimui su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Nagrinėjamoje situacijoje L. S. neneigia skundžiamame nutarime konstatuotos aplinkybės, kad su ja gyvenantys nepilnamečiai vaikai O. S. ir D. S. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. nebendravo su jų tėvu G. S. nei gyvai susitikę, nei nuotolinėmis ryšio priemonėmis (dėl to ginčo byloje nėra). Tačiau tiek L. S., tiek ir jos atstovas tvirtina, kad dėl to administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, nes, jų teigimu, egzistavo objektyvios ir svarbios priežastys, kurios sudarė pagrindą L. S. neleisti G. S. bendrauti su vaikais. Kaip tokį tėvo ir vaikų bendravimo ribojimą pateisinančias priežastis L. S. nurodo netinkamą G. S. elgesį su vaikais, smurto prieš juos naudojimą, apie kurį ji sužinojo vaikams 2022 m. rugpjūčio 28 d. grįžus iš viešnagės pas tėtį, pačių vaikų nenorą (atsisakymą) bendrauti su tėvu, specialistų rekomendacijas apriboti vaikų bendravimą su smurtaujančiu tėvu ir kt.
Pasisakydamas dėl šių L. S. argumentų teismas pirmiausia akcentuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog bylai aktualiu laikotarpiu G. S. siekė nustatyta tvarka bendrauti su vaikais, dėl to nėra jokių abejonių. Dėl L. S. itin akcentuojamos aplinkybės dėl prieš vaikus G. S. galimai ne kartą naudoto smurto atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo G. S. netinkamo elgesio su vaikais, nenustačius, jog buvo padarytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ar 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kartu nurodant situaciją vertinti ANK 72 straipsnyje numatytos atsakomybės už vaiko teisių pažeidimą aspektu. Nors Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 25 d. nutarimu G. S. buvo nubaustas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, tačiau šis nutarimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuri nėra įsiteisėjusi, buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta.
Taigi nenustatyta, kad būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai G. S. atžvilgiu dėl nusikalstamo jo elgesio su vaikais, nėra įsiteisėjusio sprendimo nubausti G. S. administracine tvarka dėl vaiko teisių pažeidimo, be to, tėvo valdžia jam nėra apribota. Kita vertus, net ir pradėta bei vykstanti administracinė teisena dėl galimai G. S. padaryto vaiko teisių pažeidimo nesudaro pagrindo L. S. savavališkai riboti skyrium gyvenančio vaikų tėčio bendravimą su jais, nes administracinį nusižengimą padaręs ar įtariamas jį padaręs asmuo automatiškai nepraranda teisės nustatyta tvarka bendrauti su vaikais. Pažymėtina, kad galimo fizinio smurto rizika, kurią taip akcentuoja L. S., nuotolinio bendravimo ryšio priemonėmis atveju yra visiškai eliminuojama. Taigi nesudaryti galimybės vaikams net nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu nebuvo visiškai jokio pagrindo.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą būtent teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, kurios turi būti laikomasi, o pasikeitus aplinkybėms, gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Jau minėta, kad G. S. bendravimo tvarka su vaikais buvo nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, todėl L. S. turėjo jos laikytis iki tol, kol ji buvo laikinai pakeista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš minėtos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl laikinos labiausiai vaikų interesus atitinkančios jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu tvarkos, turėjo ir vertino tiek L. S., tiek ir Tarnybos pateiktus argumentus bei duomenis apie G. S. elgesį, tačiau nenustatė pagrindo visiškai riboti tėčio bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Ši teismo nutartis Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi palikta nepakeista, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Nuo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo L. S. privalėjo laikytis joje nustatytos laikinos G. S. bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau, kaip jau minėta, tai nebuvo daroma, nes L. S. po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir toliau nesudarė galimybės nepilnamečių D. S. ir O. S. ir jų tėvo G. S. visapusiškam bendravimui pagal teismo laikinai pakeistą tvarką, vaikų nei karto tėvui neperdavė ir neužtikrino galimybės jų bendravimui su tėčiu nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
Byloje nėra ginčo, kad toks L. S. elgesys, nesudarant sąlygų vaikų tėčiui teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaikais, tęsėsi iki 2022 m. gruodžio 21 d., nes vaikai nuo 2022 m. gruodžio 22 d. kelias savaites gyveno su G. S. dėl to, jog, kaip patvirtino L. S. teismo posėdyje, ji pati dėl savo ligos negalėjo jais pasirūpinti. Kaip teisingai nurodyta Tarnybos atsiliepime į skundą, jokie galimi vaiko teisių pažeidimai šiuo laikotarpiu, kai vaikai buvo su tėčiu, nebuvo nustatyti. Toks L. S. elgesys, kai ji iš pradžių daugiau nei 3,5 mėnesio nesudaro galimybių vaikams nei gyvai susitikus, nei nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu, bandydama tai pateisinti netinkamu G. S. elgesiu su vaikais, kuris nėra įrodytas, pačių vaikų nenoru (atsisakymu) bendrauti su tėčiu, specialistų rekomendacijomis, o po to vaikus perduodama kelioms savaitėms G. S. prižiūrėti, akivaizdžiai rodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d.) neegzistavo objektyvios ir svarbios priežastys, pagrindžiančios teismo nustatytos vaikų bendravimo su tėčiu tvarkos nesilaikymą, o tokia padėtis susiklostė išimtinai dėl L. S. veiksmų (neveikimo), kuriuos nulėmė subjektyvus situacijos vertinimas. Teismui nekyla abejonių, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. S. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams, nes pakankamai ilgą laiką nesudarė galimybės mažamečių vaikų ir tėčio bendravimui jokiomis priemonėmis (nei gyvai susitikus, nei nuotolinio ryčio priemonėmis), jų tarpusavio ryšio palaikymui, dėl to šį laikotarpį buvo daroma žala vaikų emociniam vystymuisi, pažeista jų teisė bendrauti su abiem tėvais.
Nors Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau svarbu tai, kad minėtoje byloje, kurioje spręsta dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, per teismo psichologę buvo išklausyta pačių vaikų nuomonė, taip pat įvertinti vaikų tėvų pateikti garso ir vaizdo įrašai. Iš teismo psichologės pateiktų pokalbių su vaikais nustatyta, kad nepilnamečiai neturi susiformavusios stiprios neigiamos nuostatos G. S. atžvilgiu ir nurodė norintys bendrauti su tėčiu, pokalbio su teismo psichologe metu jie nurodė, kad su tėčiu būti patinka, su juo susitikti neleidžia mama, sakydama, kad tėtis juos muša ir negražiai elgiasi. Kalbėdami apie tėtį su teismo psichologe vaikai jautėsi drąsiai, nenustatyta išlikusių potrauminių ar neigiamų emocijų į tėtį. O. pokalbio metu paaiškino, kad nori bendrauti su tėčiu, laukia jo skambučio. Susidarė nuomonė, kad D. turi iš aplinkos suformuotą nuostatą į „mušimo“ sąvoką, tačiau pačiam aiškiai ir tiksliai įvardinti, kas yra mušimas ir kaip tėtis ji muša, sekėsi gana sudėtingai. Iš pateiktų vaizdo ir garso įrašų teismas nustatė, kad berniukai išreiškia palankią poziciją tam tėvui, su kuriuo tuo momentu yra, o vaikų noras bendrauti su tėvu formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių. Dėl to teismas minėtoje byloje neturėjo pagrindo spręsti, kad bendravimas su tėčiu traumuoja vaikus psichologiškai, neatitinka vaikų individualių interesų, norų ir pažiūrų, ar yra daroma neigiama įtaka vaikų brandai ir pasaulėžiūrai, t. y. nenustatyta, jog G. S. bendravimas su sūnumis jiems darytų žalingą poveikį. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad iš esmės L. S. poreikis keisti bendravimo tvarką yra grindžiamas tik subjektyviu jos pačios situacijos vertinimu ir požiūriu, kad ji pati veikia priešingai vaikų interesams, siekdama sudaryti kuo minimalesnes sąlygas sūnų ir tėvo bendravimui, dėl to teismo nustatytos bendravimo tvarkos nepakeitė. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti vaikų interesus ir situaciją.
L. S. veiksmai nelaikytini kazusu, kaip kad nurodė jos atstovas teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad L. S. buvo žinoma teismo nustatyta vaikų bendravimo su tėčiu tvarka, tačiau ji, privalėdama jos laikytis, išnaudojusi galimybę teisinėmis priemonėmis ją pakeisti, nesilaikė nei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, nei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, o jos nurodytų tokio nesilaikymo priežasčių teismas nepripažįsta pateisinančiomis. Taigi L. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdama pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėdama taip elgtis. Įvertinus tėčio ir vaikų visiško nebendravimo laikotarpį, vaikų amžių, konstatuotina, kad L. S. padaryta veika siekia tokį pavojingumą, dėl kurio tikslinga jai taikyti administracinę atsakomybę, nes ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaikų, teises, o šiuo atveju buvo pažeistos net dviejų vaikų teisės. Vaikų teisės šiuo atveju buvo pažeistos ne vienkartiniu veiksmu, o pakankamai ilgą laiką trukusiais veiksmais. Dėl to padarytas nusižengimas yra pavojingas ir negali nesulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-303/2023).
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių L. S. kaltę dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kadangi L. S. padarytoje veikoje egzistuoja visi objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, ji pagrįstai pripažinta padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, jos padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir paskirta švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda (įspėjimas), kuri tik minimaliai varžo L. S. teises ir laisves. Teismas, įvertinęs skunde nurodytus ir tesimo posėdyje išdėstytus L. S. ir jos atstovo argumentus, nenustatė pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. S. skundo netenkinti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.