Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

10. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2015 m. birželio 15 d. raginimą, siųstą atsakovei, įspėjant, jog atsakovei nepadengus įsiskolinimo šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis bus nutraukta; 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą, siųstą atsakovei, apie vienašališkai nutrauktą vartojimo kredito sutartį ir raginimą sumokėti įsiskolinimą.

11. Nurodė, jog naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat jog šių įrodymų būtinybė atsirado, nes pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš palūkanų mažinimo kriterijų nurodė aplinkybę, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta. Teismas, matydamas, kad su ieškiniu nepateikti tam tikri, teismo nuomone, svarbūs įrodymai, turintys įtakos mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui ir / ar dydžiui, turėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių ieškovės (apeliantės) teikiamiems įrodymams priimti ir įvertinti.

Dėl palūkanų priteisimo

13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2015 m. gegužės 1 d. tarp pradinės kreditorės Vivus.lt sistemą valdančios UAB ,,4finance“ ir atsakovės A. V. (buvusi pavardė G.) nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9873468005, kurios pagrindu atsakovei suteiktas 3000 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui su 71,23 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 99,80 proc.). Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 4330,32 Eur ir sumokėti palūkanas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais (Sutarties 3.1 punktas), galutinė kredito grąžinimo data – 2018 m. gegužės 1 d. Byloje nėra duomenų apie atsakovės tinkamą prievolės įvykdymą (CPK 178 straipsnis).

14. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė UAB ,,4finance“ ir pradinė kreditorė UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido savo reikalavimus į skolininkus ieškovei UAB „Legal Balance“ (taip pat ir į atsakovės įsiskolinimą). Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2017 m. liepos 3 d. pranešimu kartu pateikiant reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

15. Apeliaciniame procese neginčijamos šios pirmosios instancijos teismo priteistos sumos: 3000 Eur suteikto vartojimo kredito suma bei 702,84 Eur bendra vartojimo kredito kaina. Ši teismo sprendimo už akių dalis apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma. Ieškovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas ieškovės prašomas priteisti 2997,51 Eur mokėjimo palūkanas sumažino iki 841,64 Eur.

16. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės prašomų priteisti 2997,51 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 71,23 proc. metinę palūkanų normą, nurodė, jog palu?kanoms mutatis mutandis taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kurios teismui leidžia mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Teismas nurodė, kad atsakove? pagal sutarti? ve?luoja atsiskaityti jau 3 metus, tac?iau nei pradinė kreditorė, nei ve?liau ieškovė, i? teisma? de?l skolu? priteisimo iš atsakove?s palyginti ilga? laika? nesikreipe?, taip pat nepateikė duomenu?, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta, todėl sprendė, jog prašoma priteisti 2997,51 Eur dydžio metinių palūkanų suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 841,64 Eur palūkanų sumos, taikant 20 procentų metinę palūkanų normą, už 512 dienų (3000 Eur x 20 proc. / 365 x 512 dienų).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį, remdamasis netesybas reglamentuojančiomis teisės normomis.

18. Netesybų sąvoka CK įtvirtinta expressis verbis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

19. Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015; 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

20. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta.

21. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo kredito sutarties nuostatas ir ieškovės reikalavimą priteisti 2997,51 Eur mokėjimo palūkanas kaip prašymą priteisti sutartines netesybas. Apeliantės prašomos priteisti 2997,51 Eur palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta Specialiosiose sąlygose, sudaro 99,80 proc.

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

23. Sutarties 4.4 punkte nurodyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 6.5 punkte numatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjui praleidus kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei Sutartyje nustatytas taisykles (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas). Šios sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjos (atsakovės) pareiga (kartu ir prievolė) po kredito sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko.

24. Taigi, sudarydama Sutartį, atsakovė įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 3 000 Eur vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovė, pasirašydama kredito sutartį, sutiko su palūkanų dydžiu. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog Sutartis su atsakove buvo nutraukta ir atsakovė apie šią aplinkybę buvo informuota 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu (e. b. l. 55). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad tam tikri ieškinio aplinkybių detalių neaiškumai ar netikslumai (įrodymai, patvirtinantys Sutarties nutraukimą) galėjo būti pašalinti pirmosios instancijos teisme, nurodant ieškovei terminą trūkstamiems dokumentams pateikti, tačiau patys savaime negalėjo nulemti mokėjimo palūkanų sumažinimo.

25. Nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šiuo atveju Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (99,80 proc.) neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio, todėl pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, nepažeidė Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

26. Šiuo atveju apeliantė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po Sutarties nutraukimo paskaičiavo, taikydama ne Sutartyje įtvirtintą 99,80 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 71,23 proc. metinę palūkanų normą ir už 512 kalendorinių dienų, nors atsakovė pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

27. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis galėtų būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normomis, reglamentuojančiomis netesybų mažinimą (kaip šiuo atveju neteisingai palūkanas sumažino pirmosios instancijos teismas), tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

28. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

29. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip netesybas ir jas mažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo keičiama priteisiant iš atsakovės visas ieškiniu prašytas priteisti mokėjimo palūkanas už pinigų skolinimą, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 2997,51 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Taip pat keistina sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 6 700,35 Eur (3000 + 702,84 + 2997,51) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 151 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 31).

32. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas (93 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos visos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 151 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

33. Ieškovė taip pat sumokėjo 49,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (e. b. l. 57), todėl ši suma, tenkinus apeliacinį skundą, ieškovės naudai taip pat priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) negrąžinto kredito sumą, 702,84 Eur (septynių šimtų dviejų eurų ir 84 euro centų) bendrą vartojimo kredito kainą, 2 997,51 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 51 euro centų) mokėjimo palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 700,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 151 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.