- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 1-405-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00291-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Civilinis ieškovas
- R. D.
- Kaltinamasis
- P. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. K. (P. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, rusas, išsilavinimas vidurinis, vedęs, dirba UAB „Neono linija“ brigadininku, gyv. Trakų r., (duomenys neskelbtini), teistas 1999-04-27 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 118 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 m., teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: 2012-04-23 apie 16 val. 00 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., išlipęs iš jam priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie R. D. ir dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė R. D. ne mažiau dviejų smūgių į smakrą ir ausį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas smakre ir ausies kaušelyje bei vieną smūgį į galvą, nuo kurio R. D. nukrito ir atsitrenkė pakaušiu į grindinį, ko pasekoje jam buvo padaryta muštinė pakaušio žaizda su pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų abiejų kaktinių ir dešinės skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po šių smegenų voratinkliniu dangalu, po abiejų kaktinių skilčių kietuoju dangalu ir viso dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje. Šiais veiksmais P. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Kaltinamasis P. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, 2012 m. balandžio 23 d. jis kartu su dukterėčia L. K. važiavo jo automobiliu Lentvaryje ir ieškojo L. K. brolio, važinėjančio dviračiu Lauko ir Trumposios gatvių rajone. Sankryžoje prie poliklinikos jis sustojo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Pravažiuojant šiam automobiliui, jo keleivis, kaltinamojo iš matymo pažįstamas Romas, parodė jam nepadorų gestą. Jie toliau važinėjo po Lentvarį ieškodami vaiko. Bevažiuojant pamatęs, kad. R. D. automobilis sustojo prie namų (duomenys neskelbtini), kaltinamasis privažiavo ir išlipo iš savo automobilio. Iš automobilio išlipus R. D. jis paklausė, kodėl šis jam jau ne pirmą kartą rodo nepadorius gestus. R. D. nieko neatsakė tik kaltinamąjį pastūmė. Tada jis nesusivaldė ir sudavė kelis kartus į galvą, nuo ko R. D. griuvo aukštielninkas ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltą. Pamatęs, kad R. D. nerodo gyvybės ženklų, priėjo prie jo ir pekėlė nuo žemės, iš automobilio išlipusiai moteriai liepė jį prilaikyti , o pats nubėgo atnešti vandens. Grįžęs nuplovė jo veidą, R. D. atgavo sąmonę. R. D. buvo neblaivus. Į įvykio vietą taip pat atėjo R. D. kaimynė. R. D. atsistojo, o kaltinamasis su A. A. jį nuvedė iki namų durų. Toliau R. D. nuėjo pats. Atvykus policijai ir greitajai pagalbai jis papasakojo, kas įvyko. Moteris, atvažiavusi su R. D. pasakė, kad ji policijos nekvietė ir atsisakė atvykusių medikų pagalbos. R. D. ši moteris išvežė pas medikus savo automobiliu. Nurodė, kad nenorėjo sužaloti R. D., tačiau šis jį išprovokavo savo elgesiu ir veiksmais, specialiai nesiekė konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Nuo jo smūgių galėjo būti praskelta lūpa nukentėjusiajam, nes buvo kruvinas veidas ir taip pat galėjo atsirasti kraujosruva ant smakro. Taip pat bandė su juo susisiekti ir atsiprašyti, tačiau moteris neleido jiems pabendrauti, tačiau jis vis tiek domėjosi jo sveikatos būkle. Kaltinamasis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nukentėjusiojo ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai. Ligonių kasos ieškinį taip pat pripažino, nurodė, kad jau susitarė su ligonių kasomis kad mokės žalą dalimis. Dėl neturtinės žalos – 300 000 Lt kaltinamasis parodė, kad tokių pinigų neturi, turto taip pat neturi ir negalės sumokėti nukentėjusiajam tokios sumos, todėl prašo teismo ją sumažinti. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo savo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. parodė, kad įvykio aplinkybių visiškai neatsimena, todėl apie patį įvykį nieko negali pasakyti. Pamena tik tiek, kad ryte važinėjo darbo reikalais. Civilinį ieškinį palaiko visiškai. Nurodė, kad dėl sužalojimo buvo operuotas kelis kartus, vis dar gydosi, kasdien kenčia galvos skausmą ir vartoja vaistus, jam nustatytas dalinis darbingumas, sunkūs sužalojimo padariniai jam liks visam gyvenimui. Taip pat parodė, kad tą dieną tikrai buvo blaivus, nepadorių gestų nerodė ir keiksmažodžių nevartojo, nes tokie dalykai jam nepriimti.
Liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad kai gavo pranešimą apie įvykusias muštynes, atvykus, juos pasitiko kaltinamasis ir papasakojo, kas nutiko, nurodė, kad nukentėjusysis yra neblaivus ir jį išprovokavo rodydamas nepadorius gestus. Iš namo išėjusi moteris pradėjo jiems priekaištauti kad atvažiavo, nes ji kvietė tik medikus. Kai atvyko medikai, jų pagalbos taip pat atsisakė, nurodžiusi, kad jais nepasitiki ir neleido medikams apžiūrėti nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo įvykio vietoje nebuvo, tik vėliau pamatė jį einant link mašinos. Nukentėjusys svirduliavo, ramstėsi, todėl liudytojas mano, kad jis galėjo būti neblaivus, sužalojimų nematė.
Liudytojas policijos pareigūnas R. V. parodė, atvykus į įvykio vietą juos pasitiko kaltinamsis ir papasakojo, jog nukentėjusys jį įžeidinėjo rodydamas nepadorisu gestus, keikė, todėl jis norėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusys taip elgiasi. Bandant jam išsiaiškinti tokį nukentėjusiojo elgėsį šis jį pastūmė, tada kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamasis buvo blaivus. Prie jų ir medikų prėjusi moteris pasakė, kad nepasitiki policija ir Trakų medikais, niekm pretenzijų neturi ir nukentėjusįjį išvežė savo automobiliu.
Liudytoja L. Š. parodė, kad nukentėjusys R. D. yra jos draugas. 2012 m. balandžio 23 d. privažiavus prie namų (duomenys neskelbtini), ir R. D. išlipus iš automobilio atidaryti vartų, prie jo privažiavo mašina, iš kurios išlipo kaltinamasis. Tarp jų įvyko susistumdymas jų pokalbio negirdėjo. Tada kltinamasis sudavė R. D. ranka į galvą ir šis nukrito ant žemės. Kaltinamasis priėjo prie R. D., kėlė už pečių, bet paskui jį numetė, dėl ko R. D. dar kartą trenkėsi galva į žemę. Tada ji išlipo iš mašinos, priėjo prie R. D. ir pamatė, kad jam iš nosies ir burnos bėga kraujas, iškvietė medikus. Tada vėl atėjo kaltinamasis, atnešė vandens. Po kurio laiko R. D. atsigavo. Atvykusių medikų pagalbos ji atsisakė, nes kažkuri įvykio vietoje buvusi moteris pasakė, kad reikia vežti į Vilnių, o ne į Trakus. Nukentėjusiajam ištino dešinė veido pusė, pamėlo dešinė ausis, iš burnos ir nosies tekėjo kraujas, pats nukentėjusysis iš pakaušio išsitraukė akmenuką. Penkias dienas gydytojai nedavė garantijų, kad R. D. gyvens. Paskui jis atsigavo. Gydymas tęsiamas iki šiol. Liudytoja teigė, kad R. D. buvo blaivus.
Liudytoja L. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos dėdė ir jie 2012 m. balandžio 23 d. važinėjo po Lentvarį ir ieškojo jos brolio, kuris važinėjosi dviračiu. Privažiavus sankryžą prie bažnyčios pro juos pravažiavo džipas, kurio keleivis dėdei parodė nepadorų gestą. Dėdė pasakė jai, kad jau ne pirmą kartą nukentėjusysis jam taip rodo. Džipas nuvažiavo ir sustojo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Jie taip pat važiavo (duomenys neskelbtini), kaltinamasis sustojo prie džipo ir išlipo. Išlipdamas pasakė, kad paklaus kodėl jis jam tai rodo. Ji matė, kaip kaltinamasis kalbėjosi su R. D., tačiau paties pokalbio negirdėjo. R. D. pastūmė kaltinamąjį, tada šis ranka sudavė daugiau negu vieną smūgį R. D. į galvą ir jis nukrito ant nugaros. Ten buvo žvyruota danga. Kaltinamasis R. D. šiek tiek pakėlė, po to prašė jį palaikyti su R. D. buvusios moters, o pats nubėgo atnešti vandens. Jis grįžo su vandeniu ir kaimynu A., davė R. D. atsigerti ir su kaimynu nuvedė iki namų.
Liudytoja E. A. parodė, kad yra R. D. kaimynė. Ji buvo kieme ir prie tvoros pamatė žmogų. Nuėjusi pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė, jog R. D. sėdi ant asfalto ir laikosi už galvos, į aplinką nereagavo. Jo kaukuolė buvo pažeista, matė žaizdoje kyšantį akmenuką. Ji pati yra medikė, todėl R. D. draugei liepė kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą, kadangi galvos sužeidimai yra rimti. Pasiūlė iš karto vežti į Vilnių, nes Trakuose neteikiama pagalba ligoniams su kaukolės pažeidimais. Kaltinamasis ir kitas kaimynas padėjo R. D. nueiti iki namų. Nuo R. D. sklindančio alkoholio kvapo nejuto.
Liudytojas D. F., kaltinamojo bendradarbis, kaltinamąjį charakterizavo kaip gerą specialistą, nekonfliktišką, draugišką,pasiruošusį kitiems padėti asmenį. Parodė, jog kaltinamasis jam pasakojo apie įvykį, jog R. D. būdamas neblaivus jį išprovokavo, pastūmė, tada kaltinamasis sureagavo ir sudavė. Nurodė, kad kaltinamsis dėl įvykio labai gailisi pergyvena, nes nenorėjo nukentėjusiojo sužaloti, tiesiog išsiaiškinti.
Liudytojas S. V., kaltinamojo kaimynas, parodė, kad rudenį, kai jis su kaltinamuoju vedžiojo šunis, pro šalį pravažiavo R. D. ir kaltinamajam parodė nepadorų gestą. Kaltinamasis labai susinervino ir sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai R. D. jam rodo nepadorius gestus.
Liudytojas A. A. parodė, kad dirba netoli įvykio vietos. Maždaug gegužės mėnesį, datos neatsimena, būdmas darbo vietoje išgirdo kieme triukšmą, pro langą matė kaip R. D. pastūmė kažkokį vyriškį, tačiau tuo metu kaltinamojo nepažino, nes jie buvo už krūmų. Pro krūmus matė, kad R. D. sėdi ant asfalto. Po kurio laiko P. K. jam paskambino ir paprašė vandens. Jis nunešė vandens. Kaltinamasis nuplovė R. D. veidą, davė jam gerti vandens. R. D. buvo neblaivus, mojavo rankomis, rėkė, kad jie jo neliestų, jo pakaušis buvo kruvinas. Tada jie su P. K. pakėlė R. D. ir nuvedė į jo namo kiemą. Kaltinamasis jam buvo pasakojęs, kad R. D. ne vieną kartą jam rodė nepadorius gestus ir išprovokavo konfliktą.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kokiomis jis sužalojo R. D. atitinka liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus. (b.l. 70-77)
Iš 2012-06-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 958/12 (01) matyti, kad R. D. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė pakaušio žaizda (su joje įstrigusiu akmenuku) su pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų abiejų kaktinių ir dešinės smilkininės skilčių sumušimu bei kraujo išsiliejimu po šių smegenų skilčių voratinkliniu dangalu ir po kietuoju dangalu abiejų kaktinių skilčių ir viso dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje bei poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje ir smakro dešinėje. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais iki keletos valandų prieš kreipiantis medicinos pagalbos laikotarpį. Tikėtina kietu buku daiktu (-ais) sudavus smūgius per smakro dešinę pusę ir dešinę ausį ir nuo smūgių ar be smūgių parkritus ir pakaušio kaire puse atsimušus į kietą buką su nefiksuotais akmenukais paviršių. Kūno sužalojimai R. D. galėjo būti padaryti jo galvą paveikus ne mažiau kaip tris kartus: smakrą, ausį, ir pakaušį. R. D. padarytas kūno sužalojimas tiek visumoje, tiek pakaušio sužalojimas (žaizda, pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas ir kraujo po smegenų dangalais išsiliejimas), paimtas atskirai nuo kraujosruvų smakre ir ausyje, kvalifikuojamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos smakre ir ausies kaušelyje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Atsimušdamas pakaušiu į žalojantį paviršių ir pasidarydamas atitinkamus galvos ir galvos smegenų sužalojimus R. D. galėjo netekti sąmonės, o po to ją atgavęs galėjo būti sąmoningas ir aktyvus (b.l. 23-26).
Kaip matyti iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr.0705681, R. D. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (2t. b.l. 26).
Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Vertinant kaltinamojo veiksmus, matyti, kad sužalodamas R. D. jis veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu, t.y. suvokė, savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad gali sutrikdyti kito asmens sveikatą ir nors nenorėjo sutrikdyti kito asmens sveikatos, sąmoningai leido jo veikos padariniams atsirasti, buvo abejingas galimoms pasekmėms (BPK 15 str. 3 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, savo noru iš dalies atlygino turtinę žalą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui.
Kaltinamojo teisinę padėtį lengvina atsakomybę lengvinančios aplinkybės; tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; tai, kad nukentėjusįjį sužalojo veikdamas netiesiogine neapibrėžta pasekmių atžvilgiu tyčia; tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo elgesio, nesuderinamo su geros moralės tinkamo elgesio viešumoje standartais, t. y. pakartotinio nepadorių gestų rodymo, pastūmimo, kurį patvirtina liudytojų parodymai; tai, kad kaltinamsis dirba; darbdavio ir darbo kolektyvo charakterizuojamas teigiamai; Lentvario seniūno charakterizuojamas kaip iniciatyvus, aktyvus bendruomenės narys; tai kad kaltinamsis tuojau po nukentėjusiojo sužalojimo ėmėsi veiksmų neigiamoms pasekmėms sumažinti, atsiprašė nukentėjusiojo.
Kaltinamojo teisinę padėtį sunkina tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, sukėlęs sunkias pasekmes nukentėjusiajam; tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, nors ankstesnis teistumas išnykęs; tai kad jis baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų.
Skiriant bausmę taismas taip pat įvertina tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką.
Bausme siekiama ne tik nubausti nusiklatimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Įstatymas už nusiklatimą, kurį padarė P. K., numato tik realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 135 str. 1 d. 75 str.1 d.). Tačiau įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.
Įstatymas numato galimybę skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, jeigu byloje nustatytos BK 62 str. įtvirtintos sąlygos. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pranešė, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, tyrimo eigoje visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, duodamas išsamius ir nuoseklius parodymus ikiteisminiam tyrimui ir teismui padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Taip pat iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą tiek nukentėjusiajam tiek Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir su Valstybine ligonių kasa sudarė sutartį dėl tolimesnio žalos atlyginimo. Vadovaujantis BK 54, 62 straipsniais ir įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir nukentėjusiajam nukaltimu padaryta žala greičiau bus atlyginta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką skyrus švelnesnę nei BL 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, maksimaliam terminui.
Kaltinamasis su Valstybinės ligonių kasa prie SAM ieškinį dėl 9858,04 Lt žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo pripažino visiškai. Iki nuosprendžio priėmimo atlygino 1269,04 Lt. Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas su ieškiniu pateiktais išlaidų už R. D. gydymą ir medicininę reabilitaciją skaičiavimais, todėl tenkinamas dar neatlygintoje ieškinio dalyje.
R. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 7852,84 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti 1000 Lt proceso išlaidų. Civilinis ieškovas ieškinyje teigia, kad dėl nusikalstamos veikos be to, kad patyrė turtinę žalą, iki šiol jaučia nusikalstamos veikos padarinius – nuolat skauda galvą, nejaučia kvapų, pablogėjo regėjimas, sunku bendrauti, susikaupti, greitai pavargsta, sutriko miegas. Nukentėjusys nebegali užsiimti verslu ir kitais pradėtais projektais. Nukentėjusysis teigia, kad atsižvelgiant į jo jauną amžių, negrįžtamas pasekmes, į tai, kad kaltinamasis jo neatsiprašė, 300 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti laikytina teisinga suma.
Kaltinamasis su R. D. ieškiniu dėl turtinės žalos pripažino visiškai. Turtinės žalos suma pagrįsta su ieškiniu pateiktais įrodymais patvirtinančiaus išlaidas vaistų pirkimui, slaugai, pažymos apie negautą darbo užmokestį.
Kaltinamasis pripažįsta neturtinės žalos nuikentėjusiajam faktą, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad neturi jokio turto, vienas išlaiko šeimą, turi mažametį sūnų, todėl net priteisus ieškinyje nurodytą sumą jis jos negalėtų atlyginti ir tokio ieškinio patenkinimas sužlugdytų ir jį, ir jo šeimą, todėl prašė priteisti ir jo mažesnį negu nurodyta ieškinyje neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiosios patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius ir reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Dėl sunkaus galvos sužeidimo nukentėjusiajam buvo atliktos kelios operacijos, jis gulėjo reanimacijoje 9 paras, iki šiol visiškai neatsimena įvykio aplinkybių. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad 60 proc. netektas darbingumas nukentėjusiajam suteiktas iki 2013 m., sužalojimas sukėlė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, bei ilgalaikį sveikatos sutrikimą, kurio pasekmės bus jaučiamos ir ateityje. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės, motyvai, paties nukentėjusiojo elgesys iki kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltinamojo elgesys po nusiklatimo nemenkina nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos masto, tačiau į ją turi būti atsižvelgta nustatant priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, R. D. priteistinas 40 000 Lt neturinės žalos atlyginimas. Kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam 8092,71 Lt žalos, t.y. šiais mokėjimais yra visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl turtinės ir iš dalies reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl R. D. priteisiama dar neatlyginta priteistinos neturtinės žalos dalis.
Taip pat iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( BPK 106 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 straipsniais, teismas
nusprendė:
P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 62 str. 1 d., nuteisti jį dvejų metų laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22 val iki 6 val., jeigu nebuvimas namuose nėra susijęs su darbu, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Civilinio ieškovo Valtybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti Valtybinei ligonių kasai prie SAM iš P. K. 8589 Lt žalos atlyginimą.
Civilinio ieškovo R. D. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti R. D. iš P. K. 39760,13 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinius atmesti.
Priteisti iš P. K. R. D. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
P. K. paskirtą kardomąją priemone – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės nuosprendis, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.