- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- e2-8055-214/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03592-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- D. Ž.
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 579,17 € negrąžintą paskolos sumą, 111,14 € sutartinių palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 319,32 € sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 23,00 € žyminį mokestį, kitas jos turėtas išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2013-03-24 tarp ieškovės ir atsakovės nuotoliniu būdu per sistemą vivus.lt, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovei paskolino 434,43 €, vėliau atsakovė paskolos sumą padidino 144,81 €, 34,18 €. Dalį paskolos atsakovė sumokėjo, liko skolinga 579,17 €. Paskolą atsakovė privalėjo grąžinti iki 2015-03-24. Atsakovė nesilaikė paskolos mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2013-07-24 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė pilnai ir pervedė atsakovei prašomą sumą, tačiau atsakovė laiku ir nustatytais terminais skolos negrąžino.
Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2015-05-07, CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.). Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovės piniginę prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo nurodymai, 2013-03-24 vartojimo kredito sutartis, 2013-03-30 vartojimo kredito sutartis, 2013-06-19 vartojimo kredito sutartis.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovei suteikė vartojimo kreditą, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė, šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 579,17 € skola.
Remiantis sutarties 4.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei 78,23 % metinių palūkanų (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 113,40 procentų) nuo negrąžintos paskolos dalies ir priskaičiuotų palūkanų, kurių suma sudaro 430,46 €, ir prašo priteisti jas iš atsakovės.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvada, kad paskolos gavėjas negali buti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovė prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 4.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei palūkanas - 78,23 % metinių palūkanų (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 113,40 procentų), kurių suma už itin trumpą laikotarpį nuo 2013-07-25 iki 2014-02-10 sudaro 319,32 € sumą, o taip pat palūkanas nuo 2013-03-24 iki 2013-07-24, kurių suma sudaro 111,14 €.
Ieškovė nepateikė teismui tikslaus palūkanų paskaičiavimo būtent pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą vartojimo kredito sutartį. Teismas daro išvadą, jog Vartojimo kredito sutartyje nustatytos metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovei 579,17 € sumą, patyrė būtent tokio dydžio (430,46 € €) nuostolius už itin trumpą laikotarpį nuo 2013-03-24 iki 2014-02-10 dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (579,17 €) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (430,46 €), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 215,23 € (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-03-06, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės ieškovei, nuo priteistos sumos 794,40 €, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pateikdama ieškinį, CPK nustatyta tvarka, ieškovė sumokėjo žyminį mokestį 23,00 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), kuris priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (79 %) (CPK 93 str. 2 d.).
Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma (0,58 €) mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 € (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 579,17 € (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 17 ct) skolos, 215,23 € (du šimtus penkiolika eurų 23 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 794,40 € sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,17 € (aštuoniolika eurų 17 ct) žyminį mokestį, ieškovės UAB „4finance“ į.k. 301881644, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį LR CPK 287 str., 80 str. 3 d. reikalavimus.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.