- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- 1-2246-1189/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Giedrė Subačiūtė, Indrė Lukoševičė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. 2025 m. sausio 26 d. apie 00.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė savo sutuoktinei V. V. smūgius į veidą (dešinį žandikaulį, lūpas, skruostus), įrėmęs savo rankos alkūnę V. V. į pilvą, šalia šonkaulių, laikė suėmęs už riešų jos abi rankas, dantimis įkando V. V. į dešinę blauzdą, rankomis suėmęs jos abi kojas laikė jas stipriai prispaudęs prie sienos, suėmęs V. V. galvą trankė ją į sieną, suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiu būdu padarydamas jai poodines kraujosruvas lūpose, kakle, galvoje, dešinės mentės srityje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, blauzdose, sukėlusias nukentėjusiajai V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip smurtaudamas, ne mažiau dešimčia trauminių poveikių nežymiai sužalojo savo šeimos narį.
Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. V. apklaustas teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino dėl visų faktinių veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, paaiškino, kad dėl buvusio neblaivumo tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Paaiškino, jog tarp jo ir sutuoktinės yra šeimyninių nesutarimų, kaltinime nurodytą dieną ir laiku atėjo pas nukentėjusiąją V. V. į kambarį, paprašė, kad pastaroji duotų parūkyti elektroninę cigaretę, toks jo prašymas buvo pretekstas pokalbiui dėl skyrybų. Sutuoktinė elektroninės cigaretės nedavė, varė jį iš kambario, tuo metu tarp jų ir kilo konfliktas, jis suėmė nukentėjusiosios rankas ir prispaudė, kad pastaroji jam netrenktų ir tada suėmė ją už kaklo, laikė jos kojas, pilnai pripažįsta ir kitus inkriminuotus veiksmus, tačiau dėl buvusio neblaivumo jų tiksliai neatsimena. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl pratrūko, smurtinis elgesys jam visiškai nėra būdingas, gailisi dėl savo elgesio, jį vertina neigiamai, atsiprašė nukentėjusiosios, tikrai supranta, jog pasielgė netinkamai, juo labiau su nukentėjusiąją augina tris mažamečius vaikus. Prašo atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą, daugiau jo nusikalstamas ar netinkamas elgesys nepasikartos. Yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas.
Kaip galima laiduotoja apklausta V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamasis yra jos sūnus, apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš pačio sūnaus, jis jai pasisakė, tokį sūnaus poelgį vertina išskirtinai neigiamai, jo netoleruoja. Su sūnumi turėjo ne vieną pokalbį, jį moralizavo, davė jam patarimus ir paaiškinimus, į kuriuos sūnus įsiklausė, nes jie tarpusavyje yra labai artimi, jų tarpusavio ryšys išliko nenutrūkęs nuo kaltinamojo vaikystės, mano ir pažada, kad darys teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji pati yra dirbanti, darbovietėje dirba jau 37 metus, darbas jai sekasi, kolegų yra vertinama teigiamai, nėra nei teistas, nei baustas. Sutiktų sumokėti užstatą, jei būtų taikomas laidavimas.
Kadangi kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
N. V. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena kartu su savo sutuoktiniu G. V. bei su jų bendrais nepilnamečiais vaikais. 2025 m. sausio 26 d. apie 00.30 val. ji nuėjo miegoti į antrą namo aukštą, pas savo dukterį I. į miegamojo kambarį, kadangi su sutuoktiniu G. V. kartu nebemiega jau apie metus laiko, dėl jų pykčių. Jai užmigus kartu su dukra, išgirdo, kad į kambarį atėjo ir ant lovos atsisėdo sutuoktinis G. V., kuris jos paprašė elektroninės cigaretės. Ji atsakė sutuoktiniui, kad jos neduos, ir paprašė jo išeiti iš kambario, tačiau šis nesiliovė kalbėti, toliau sėdėjo minėtame miegamojo kambaryje. Tarp jos ir sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas, šis pradėjo liesti ją, nors jam sakė to nedaryti. Kartojo sutuoktiniui, kad nustotų ją liesti, jam liepė išeiti iš kambario, tačiau šis jos visiškai neklausė, toliau tęsė pokalbį. G. V. vis priekaištavo jai dėl įvairių dalykų, teigė, kad čia jo namai, ir jai liepė eiti pas savo meilužį, kurį jai prikaišioja nuolatos. Didėjant konfliktui tarp jos ir sutuoktinio, G. V. pakėlė balsą, tad visą jų konfliktą galimai girdėjo ir jų bendri vaikai. Kiek dabar atsimena, nors atsiminti jai šiuo metu įvykių seką yra sunku, nes konflikto metu buvo stipriai susijaudinusi ir išsigandusi, G. V. po žodinio konflikto tyčia rankomis sugriebė ją už abiejų jos rankų riešų, taip pat sutuoktinis su savo rankos alkūne, kiek dabar pamena – dešinės rankos, trenkė jai per kairės pusės žandikaulį, vėliau abiem savo rankomis sutuoktinis jai suėmęs už kaklo tyčia ją smaugė, bei su ranka, kuria tiksliai pasakyti negali, ne mažiau tris kartus trenkė jai per veido sritį. Taip pat, kiek pamena, šis suėmęs jos galvą ne mažiau tris kartus trenkė ją sieną, rankomis stipriai suėmė jai už krūtinės ir ją žnaibė. Kol sutuoktinis smurtavo prieš ją, ji visą laiką jo prašė, kad šis nustotų, sakė, kad jai skauda, tačiau G. V. nenustojo prieš ją smurtauti, jai kartojo, kad dingtų iš namų, teigė, kad čia ne jos namai, žemino ją, tad ji garsiai rėkė, jausdama skausmą. Visas naudotas smurtas ir grumtynės prieš ją truko maždaug apie 10 min. Jos sūnus D., miegodamas kitame kambaryje išgirdo, kad ji rėkia, tad šis išsigandęs pradėjo klausti, kas ten vyksta pas juos kambaryje, tačiau pas juos į kambarį neatėjo. G. V. sūnui D. pasakė, kad viskas gerai, niekas nevyksta, ir tuo pat metu vis tiek lindo prie jos bei bandė smurtauti. Jos sūnus (duomenys neskelbtini) pradėjo verkti, pajuto, kad vaikas tikrai labai išsigandęs, tad G. V. tuo metu nusprendė pas jį nueiti į kambarį ir jį apraminti. G. V. išėjus iš miegamojo kambario, ji staigiai apsirengė drabužius, pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, automobilio raktus ir nieko nelaukusi išbėgo į lauką prie savo automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su minėtu automobiliu nuvyko iki Raudondvario policijos komisariato, tikslaus adreso nepamena, tačiau pamačiusi, kad komisariatas nedirba, važiavo atgal link namų ir kvietė pagalbos tarnybas. Policijos darbuotojas, išgirdęs visą situaciją, liepė jai važiuoti link namų ir ten laukti atvykstančio policijos ekipažo, tad taip ir darė, tačiau prie pat namų nevažiavo, nes bijojo savo sutuoktinio. Atvykus policijos ekipažui bendravo su pareigūnais, vėliau kartu su jais pateko į namo vidų, kuriame rado G. V. su vaikais miegantį. Policijos pareigūnai pakėlė jos vyrą, su juo taip pat pabendravo, patikrino jų abiejų blaivumus, o vėliau atvyko ir medikai, kurie ją apžiūrėjo, klausė, ar vyks į gydymo įstaigą, tačiau ji vykti atsisakė. Vėliau atvyko dar vienas policijos ekipažas, su kuriuo bendravo apie visą situaciją, o sutuoktinį iš namų išsivežė pirmieji atvykę policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 73-77). Papildomai paaiškino, kad prisimena savo ankstesnius parodymus, jų keisti neketina. Nori patikslinti, kad jų pokalbio pradžia buvo jo prašymas elektroninės cigaretės, ji jam atsakė, kad neturi, jis pradėjo jos ieškoti savo ranka po pagalve, pakėlė pagalvę, kad jis tuo įsitikintų. Neradęs elektroninės cigaretės jis atsisėdo padėjęs vieną ranką prie I., kitą prie jos, t. y. laikė ranką po kaldra, prie užpakalio, ir jai atsakius, kad jis nelystų, jis toliau tai darė, sakė ,,aš nieko nedarau“. Ji jo paklausė ,,ar aš pati užšokau ant tavo rankos?“. Kai pasakė, kad jai tai nepatinka, jis pasakė, kad čia jo namai ir jis daro ką nori. Ji atsakė, kad čia ir jos namai. Jis atsakė ,,jei tau nepatinka, tai varyk pas savo meilužį“. Tuomet ji jam atsakė tuo pačiu, tada jis jai trenkė per veidą, t. y. iš dešinės rankos jai trenkė į kairį skruostą. Jai gulint lovoje, jis ją bandė švelniai išstumti iš lovos. Tuo metu šalia lovos buvo didelės tuščios dėžės, ant kurių buvo sudėti nešiojamieji kompiuteriai, jam nepavykus jos išversti iš lovos, ji liko gulėti ant lovos krašto. Tuomet jie pradėjo vėl žodiškai konfliktuoti, ji atsisėdo į lovą, pusiau gulom, ir jie vėl apsižodžiavo, ir iš naujo prasidėjo grumtynės. Sutuoktinis, užgulęs ją, įrėmęs savo kairės rankos alkūnę jai į pilvą, šalia šonkaulių, laikė jos abi rankas, suėmęs jas už riešų. Ji bandė atstumti jį kojomis, tačiau pasakyti negali, kas vyko po to, kadangi neatsimena, galimai jis ją smaugė. Ji bandė atsiplėšti nuo jo kojomis, tuo metu jis jai įkando į koją – dešinės pusės blauzdą. Vėl bandė ją išstumti iš lovos ant tų pačių dėžių, t. y. visas kūnas buvo ant jų, o kojos ant lovos, tikėtina, kad tuomet susižalojo dešinį kelį. Grumtynių eigoje pradėjo budintis šalia miegojusi dukra I., tuomet jos sugyventinis atsitraukė nuo jos, ji grįžo į lovą. Patikrinęs I., jis atsisėdo ir jie toliau diskutavo apie pinigus ir gyvenimą. Ir tuomet išgirdęs kažkokį jos blogą atsakymą, jis vėl puolė ją, sudavė kelis smūgius į veidą. Laikė jos kojas savo rankomis, t. y. ji atsidūrė tokioje pozicijoje, kad jos galva buvo apačioje, o kojos viršuje. Tuomet jis stipriai laikė jas prispaudęs prie sienos. Nuo jo pirštų jai ant blauzdų atsirado mėlynės. Ji bandė jam pasipriešinti, kažkokiu būdu grįžo ant lovos ir dėžių. Jis pradėjo jos galvą trankyti į sieną. Kiek buvo smūgių pasakyti negali. Ją smaugė, paėmęs savo rankomis jai už kaklo. Tuo metu atsibudo sūnus D. Ją toliau mušdamas sutuoktinis kažką atsakė D., tačiau D. nenustojo klausinėti. Tuomet jis sudavė jai paskutinį smūgį – į dešinės pusės skruostą, tiksliai pamena, kad jai jis trenkė iš kairės rankos į dešinės pusės žandikaulį, ties lūpa. Jai trenkęs išėjo iš kambario. Viso veiksmo jų vaikai nematė, tik D. girdėjo, tačiau kas buvo jis nežino (t. 1, b. l. 80-83).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2025 m. sausio 28 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. V. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) lūpose, kakle, galvoje, dešinės mentės srityje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Kraujosruva dešinės blauzdos apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, pagal makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina padaryta burna-dantimis sukandus šią sritį. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 10 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai nebūdingi ir negali būti paaiškinami griuvimu (t. 1, b. l. 66-68).
Iš 2025 m. sausio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pranešėja, smurtą patyrusi V. V., pareigūnams atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo blaivi. Aiškinantis įvykio aplinkybes, V. V. paaiškino, jog 2025 m. sausio 26 d. apie 01.30 val. nakties, jai jau būnant lovoje ir ruošiantis miegoti, į lovą šalia atsigulė jos sutuoktinis G. V., kuris paprašė jos duoti elektroninę cigaretę, tačiau moteris jos neturėjo ir jam atsakė, jog atsikabintų nuo jos ir leistų jai miegoti. Tačiau G. V. nekreipė dėmesio į jos prašymą ir toliau, pasak V. V., lindo prie jos norėdamas sukelti konfliktą. Po kelių minučių įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktą tarp jųdviejų. G. V. fizinio kontakto metu ją smaugė naudodamas fizinę jėgą, trenkė su ranka į lūpą, ją praskėlė, paėmęs už galvos ją trenkė į sieną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, kurį moteris jaučia iki šiol. Schematiškai užfiksuotas įdrėskimas, kraujosruva V. V. kaklo kairėje pusėje; kraujosruva dešiniame rieše; nubrozdinimas galvoje; nubrozdinimas ir kraujosruva lūpų dešinėje pusėje. Smurtu įtariamam G. V. alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0023 nustatytas 1,03 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 30-37, 15).
Iš 2025 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į kambarį Nr. 2., matoma baltos spalvos spintelę. Ant spintelės, prie jos ant žemės matoma įvairius daiktus, įvairūs vaikiški žaislai. Toliau minėtame kambaryje kairėje pusėje matoma rudos spalvos vaikiška lovas, ant lovos matoma įvairūs drabužiai, gitara. Toliau dešinėje pusėje kambaryje matoma tamsios spalvos dvigulė lova, ant lovos matoma juodos spalvos rankinukas, įvairūs pliušiniai žaislai. Toliau kambario gale matomas langas su palange, ant palangės matomos įvairios dėžės, neaiškios kilmės butelių tara. Kambario Nr. 2 aplinka netvarkinga. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 16-29).
???Iš 2025 m, sausio 26 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint V. V. kūną, ant moters burnos, viršutinės lūpos, dešinėje pusėje matoma kraujosruva, ant apatinės lūpos matosi kraujo pėdsakai, ant kairės pusės žandikaulio matomas paraudimas. Apžiūrint moters kaklą, ant kairės pusės kaklo dalies matomas paraudimas bei drėskimo žymės. Ant V. V. dešinės pusės rankos riešo matomas paraudimas (t. 1, b. l. 38-47).
???Iš 2025 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad perklausytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 95481105407, skambu io prad ia_ 2025-01-26 01_04_34)“. Į BPC skambina moteris.
Moteris: „Laba diena, ką tik aš, ką tik mes taip sakant susimušėm su vyru ir aš nelabai žinau ką man daryt, nes jau tai kartojasi kelintą kartą, bet kuo toliau, tuo baisiau tai nežinau į kur čia kreiptis“
Moteris: „ Nu taip, pykstamės, norim kaip ir skirtis, bet nu žodžiu, dažnai ateina naktis ir pradeda ten lyst, beleką daryt, nu ir ką dabar tas pats.“
Moteris: „vienas brūkšnelis vienas. Bet tai dabar tipo gaunas, kad aš pildau, ane? “
Moteris: „Nu, tipo, sakau informaciją ir kas dabar bus?“
BPC: „Perduosiu policijai ir viskas ir Jūs jau kai policija atvyks galėsit išsiaiškint ar čia kokių priemonių imtis ar gal šiai nakčiai pašalintų tiesiog vyrą iš namų“
Moteris: „Lyg ir nežinau, nepasakyčiau, kad jis girtas, bet čia ir… mes ten daug pykomės, žodžiu, daug visokių reikalų. Ta prasme pyktis yra pyktis, bet kai daužo tave, tai nu ką žinau. Ir jau ne pirmą kartą ir vaikai tai matė ir jau kažkaip be ryšio. Nepasakyčiau, kad esam asociali šeima, visiškai, tiesiog“
Moteris: „antras. Čia yra vienas namas, tai tiesiog viena dalis namo“
Moteris: „Ai, aš rakto neturiu iš tikrųjų, nes aš jį pamečiau, dabar tikriausiai jis užsirakino duris. Dabar aš mašinoj esu. Galėčiau pas tėvus dabar važiuoti, bet dabar tiesiog nežinau ką daryti šitoj situacijoj. Būtų normaliai, bet nu ta prasme pasimušt ta prasme gali, bet jau iki tokio lygio kai tave smaugia, daužo galvą į sieną tai jau kažkaip nelabai“
BPC: „Supratau, gerai aš perduosiu pranešimą policijai tuomet, turėkit ryšy telefoną ir laukit vietoje, gerai?“
Moteris: „ (duomenys neskelbtini) berods, dabar. Čia mano mašina
BPC: „O tai čia kieme stovit dabar?“
Moteris: „Dabar čia važinėju gatvelėm, buvau nuvažiavus iki mūsų policijos štabo, bet jie išsikėlę kažkur ten, dėl remonto (neaiškūs žodžiai)“
BPC: „Aš perduosiu pranešimą policijai, tuomet laukite vietoj, gerai?
BPC: „Viso gero“ (t. 1, b. l. 102-106).
???Iš 2025 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas pareigūno Kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20250126-013751UTC+0200“. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur jau laukia nukentėjusioji, ši paaiškina, kad jau daug kartu buvę susimušę su vyru, tačiau kuo toliau, tuo daugiau, namuose yra trys mažamečiai vaikai. Vyras ją trankė, galvą trankė į sieną, laikė už rankų, įkando į koją. Moteris nori pasitarti, kaip daryti su vyru, ar rašyti pareiškimą, ar kaip jai grįžti namo, nes ji namų raktų neturi. Nurodo, kad dabar skauda kaklą ir lūpą. Parodo policijos pareigūnams garso įrašą, kurį, kaip nurodo, pasileidžia kiekvieną vakarą. Nukentėjusioji ir policijos pareigūnai vykstą į namus, kuriuose yra likęs vyras. Atvykus į namus, į juos įeiti nepavyksta, moteris skambina anytai, kad atidarytų duris, tačiau ji mob. telefonu neatsiliepia. Duris atidaro vyras, tačiau ne įtariamasis. Policijos pareigūnai ir moteris įeina į namus ir kyla į antrą aukštą, ten randą įtariamąjį, kuris miega su vaikais lovoje. Vyras apsirengia ir išeina iš namų. Prasilenkia su moterimi, kuri jam sako „eik pas savo meilužę“. Policijos pareigūnas vyro paklausė „ko čia smurtaujat?“ „kitą turi?“, tačiau ką atsako vyras nesigirdi. Patikrinamas vyro neblaivumas. Jam nustatytas 1,03 promilių neblaivumas. Patikrinus moters neblaivumą, jai nustatyta 0,00 promilių Įrašo trukmė 30:00 min. (t. 1, b. l. 98-101).
Iš 2025 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas „Naujas i?ras?as 68 kopija“, atsiųstas V. V.. Įrašo trukmė 44:42. Įraše girdimas traškesys. Nuo 23 minutės pasigirsta moteriškas ir vyriškas balsai. Moteris sako „trauk savo leteną, eik iš čia, eini dabar“, vyras kažką šnabžda, tačiau ką tiksliai – nesigirdi. Aiškiai girdisi, kaip moteris liepia pasitraukti ir išeiti, sako „nieko nėra, matai, traukis, trauk ranką, varyk iš čia, leisk man miegot, atsiknisk, neaiškink man. Tu čia pas mane atėjai, ne aš pas tave“. Tuomet girdisi, kaip vyras sako „ne, čia tu pas mane atėjai nuo pat pradžių. Pradžioj į Vilijampolę, dabar čia atėjai“. Moteris atsako „taip, aš kaip kokia elgeta, varyk iš čia“. Moteris ir vyras šneka, tačiau balsai dubliuojasi. Girdisi vyro balsas : „tave užpisa tai, kad tu darei kažką blogai ir jautiesi kalta dabar. Tik tai tave užknisa“. Moteris : „Aš nesijaučiu dėl nieko kalta, varyk iš čia“. Vyras : „ne? Tai patiko su juo pistis“. Moteris : „o tau patinka mane mušt?“. Vyras : „ai, tai aš tave mušiau?“, moteris : „ tu daug ką darei per prievartą man“. Vyras : „papasakok, noriu išgirst, o ką tu darei per prievartą? Tu gali varyt iš čia, tu gali pist nachuj iš čia. Tokia achujielinus, blet“. Moteris : „traukis iš lovos ir eik“, vyras : „baik gąsdint, gerai?“, moteris „traukis gerai, aš net nepradėjau“. Vyras: „neturiu kur belstis, už tai beldžiuos pas tave“. Moteris : „traukis, nečiupinėk manęs, patrauk ranką“. Vyras : „kaip tau atrodo, mes taip ir gyvensim ir viskas bus zajbys?“. Moteris toliau vyro prašo išeiti. Tuomet vyras pakeltu tonu „neaiškink blet, užsičiaupk, nachuj, nepisus proto, supratai?“. Moteris: „neaiškink pats“, vyras: „tu neaiškink, tu žiauriai ahujielinus“. Moteris : „patrauk ranką“, vyras „aš tau nieko nedarau“, moteris: „kodėl tu mano ranką spaudi“, vyras: „kokią tavo ranką spaudžiu? Apie ką čia kalbi?“. Moteris: „ai, ane“, vyras: „kokį bybį tu čia išvis veiki“. Girdisi du balsai, vyro žodžiai sunkiai suprantami, moteris kartoja „eik iš čia“. Vyras sako: „ Pisies su kitu vyru, tai važiuok ir piskis ten, nachuj čia laiką leidi?“. Moteris vis kartoja „eik iš čia“. Vyras: „aš savo namuose, nieko nedarau, niekam netrukdau“, moteris: „tikrai nieko nedarai? Ateini pas mane vidury nakties pas mane. Ta prasme aš gulėjau lovoj, miegojau, tu atėjai pas mane vidury nakties ir prisipisai. Gal tu atsiknisk nuo manęs“. Vyras pakeltu tonu: „gal tu atsiknisk?“ Moteris: „eik į savo lovą?“, vyras: „tau čia ne vieta, aš noriu tau tą paaiškint“, moteris: „tu man neaiškink nieko, aš miegu, ate, labanakt“, vyras: „ryt kai išsimiegosi, išvažiuosi?“, moteris :“jo išvažiuosiu, traukis nuo manęs.“, vyras : „tai nepisk proto tada“, moteris: „traukis nuo manęs“. Moteris prašo pasitraukti nuo jos, nečiupinėti ir patraukti ranką nuo jos. Vyras sako: „nečiupinėk manęs, aš nuskriausta“ aiškina, kad ranką laiko ant čiužinio. Moteris: „aha, ant čiužinio, prirėmęs prie manęs, įdomu (vyras kažką neaiškiai pasako) ai, aš nejudėdama padėjau savo užpakalį ant tavo rankos, o tu atėjai į kambarį, eik į savo lovą“. Vyras kažką sako, tačiau neaiškiai girdisi. Moteris: „gal tu eik su kaimynu toliau pagerk“, vyras: „su dieduku gali pagert, pasidulkint, pagert, o jau ką aš darau tai jau viskas blogai, aš būnu namuose, aš į viešbučius nevažiuoju, tu gali važiuot su savo dieduku į viešbutį, ten pistis, kruštis, daryt ką nori“. Moteris: „tu gali tai daryt su savo draugėm į kitą pusę“. Vyras: „prie ko čia mano draugės, kokios mano draugės, apie ką tu kalbi“. Moteris: „viską aš žinau“, vyras: „ką žinai, papasakok ką žinai“. Moteris: „kaip su Kamile pisiesi kitoj pusėj namo“, vyras: „o tu kiek pisiesi su savo vyru viešbutį tai jau pochuj?“, moteris: „nepisk proto“. Vyras: „tai tu man blet nepisk proto“. Girdisi sujudimas, moteris: „man skauda, traukis nuo manęs, ar aš tau ką nors dariau“, vyras: „tai tu nuimk gazą, tu išvis čia neturėtum miegoti. Tau patogu čia gyventi, pisi pastoviai protą man, aš prašau tavęs normaliai. O dieną su manim kalbėt nori blet, prieš tai nemiegojai?“. Moteris vis kartoja „traukis, man skauda, su tavim aš nenoriu kalbėti, tu mane nervini, kokio velnio tu ateini pas mane naktim kiekvieną kartą ir lendi prie manęs“, vyras: „aš ateinu ne naktim, aš atėjau pas tave dieną pakalbėti. Tu grįžai vakare, aš su tavim atėjau pakalbėti, aštuntą valandą grįžai ir nuėjai miegot blet“. Moteris: „Taip, nes pavargus“, vyras : „pavargus, tu ištisai pavargus, kai noriu su tavim pasikalbėt, tu visą laiką būni pavargus, kada galima pasikalbėt kada tu būni nepavargus, tu vengi“. Moteris: „nežinau kada su manim galima pasikalbėti, nes tu mane nervini, tu manęs nemušk“. Pasigirsta sujudimas, pliaukštelėjimas, vyras : „aš nemušu, aš tave tik iš lovos stumiu“. Moteris: „lipk nuo manęs, ką reiškia šita ranka įspausta man į pilvą.“ Vyras „Tu ten turėjai būt“, moteris: „ai aš turėjau būti išmesta iš lovos“. Vienas kitam kartoja „varyk iš čia“, moteris nurodo, kad jis visada pirmas pradeda ją muštis ir daužytis, vyras aiškina, kad jis tik nori kalbėtis ir tai moteris visada konfliktus pradeda pirma. Moteris : „tu mane filmuoji, tu mane seki, tu mano telefoną naršai, po šiukšlių dėžes žiūri kada aš sergu, kur tu naudosi šitą informaciją?“. Vyras : „kad aš žinočiau kada tu dulkinies“. Moteris : „tikrini kiek laiko maudausi, kiek kartų prausiuos, čia taip atrodo normalus gyvenimas su tavimi“. Toliau abu konfliktuoja, kol vyras pasako : „ o tau čia normalu, žiurke tu, su senu diedu dulkinies, pisk nahuj“. Tuo pat metu girdisi sujudimas, lyg pliaukštelėjimas, moteris bando kažką sakyti, bet kalba pusbalsiu, lyg būtų prismaugta. Girdisi, kad moteris išsilaisvina, kadangi garsiau pradeda šnekėti : ,,tu durnas, kodėl mane smaugi, kokio velnio čia atėjai, aš miegojau“, vyras : „jei tu nenori kalbėtis su manim gražiai, kalbėsim kitaip, bandau visada su tavim gražiai pakalbėti, bet tu visada vaidini nekaltą avelę, lyg nieko nebūtų buvę“. Moteris : „man skauda. Nekąsk man į koją, debile tu“, vyras : „man irgi skauda, man nuo tavęs seniai skauda, būk gera, išvažiuok iš čia“. Moteris prašo pasitraukti nuo jos, spiegdama rėkia „pasitrauk nuo manęs“, girdisi pliaukštelėjimas, vyras klausia „ko čia rėki?“, ir toliau girdimas sujudimas, gilus kvėpavimas. Vyras: „ar mes galėsim normaliai pasikalbėti, ar tu tik rėksi ant manęs ir klyksi?“, moteris: „traukis nuo manęs, nulipk. Aš su tavim nenoriu išvis kalbėt“, vyras: „eik nachuj, žiurke, kurva kaip tu mane užpisai“, moteris : ,,varyk iš čia, debile tu, blet kaip skauda, dar gerai, kad akies neišrovei”. Tyla, girdimas gilus kvėpavimas. Moteris : „tu gali išeiti iš šito kambario?“, vyras : ,,tu gali išeit iš mano gyvenimo? Tu pradėjai pistis su kitu, tai tu ir išeik nachuj“. Toliau abu pykstasi, vienas kitą kaltina dėl išdavystės. Tuomet vyras sako „ar tu pameni, ką tu darei su manim?“, dar kartą pakartoja tą pačią frazę, ir tuo metu girdisi artėjantis, garsesnis jo balsas. Taip pat pasigirsta dunksėjimai. Moteris rėkia „blet, skauda mane, debile, traukis“, vyro balsas nutolsta „žiurke tu, prasipisus kalė“, vyras prašo išeiti iš namų, o moteris išeiti iš kambario. Vyras sako, kad tas namas yra jo, o moteris sako, kad tai yra viskas bendra, taip pat kaip vaikai, nurodo, kad moteris juos išlaikė, toliau pykstasi apie pinigus ir praeitą sunkų gyvenimą. Moteris pakartoja „Varyk iš čia“, vėl priartėja vyro balsas „blet su tuo varyk iš čia tu… tu nuimk gazą“, moteris tuo metu kartoja, „traukis, I. neužgauk, traukis ir baik lankstyt mane į ketvirčius“. Toliau šneka apie praeitį, apie įvykius, kurie nėra susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vyras prašo moters išsiskirti, klausia, kada priims sprendimą, moteris liepia atnešti dokumentus, moteris: „eik pasipist su K.“, vėl girdisi šurmulys, vyras: „žiurke, tu pisaisi“, moteris kartoja, kad jai skauda, kalba pusbalsiu. Vyras sako: ,,tau dar ne taip skaudės, jeigu tokį šūdą velsi“, moteris: „Tu durnas, blet, tu nori mane atjungt ar kas tau yra?“, vyras: „tu durna“, moteris: „ką tik pisai man iš alkūnės į galvą“. Vėl pasigirsta šurmulys, moteris: ,,tu durnas, baik mane grabaliot, man skauda“, vyras: „padarysiu, kad tu nenorėtum čia gyvent, tu žiurke, pisaisi su senu diedu ir dar kažką čia įsivaizdini“. Girdisi moters verkimas ir cypimas, kartoja vyrui atsitraukti. Tuo metu pasigirsta vaikiškas balsas, vyras sako: „viskas gerai“. Tuomet girdisi pliaukštelėjimas ir vyro žodžiai: „iškeitei seną pimpalą į šeimą, tu žiurkė, nachuj“ (t. 1, b. l. 107-112).
Iš 2025 m. vasario 13 d. akistatos tarp nukentėjusiosios V. V. ir įtariamojo G. V. protokole užfiksuota, kad G. V. paaiškino, jog pas nukentėjusiąją į kambarį atėjo dėl elektroninės cigaretės, tačiau tai buvo pretekstas pasikalbėti dėl skyrybų, kadangi jiedu neturi laiko kitu metu pasikalbėti, abu dirba, nebūna namuose, arba šalia būna vaikai, tačiau prie jų šios temos liesti nenori, todėl pas ją atėjo 12 val. nakties. V. prašė jo išeiti iš kambario, tačiau jis neišėjo. V. V. paaiškino, kad jis visada bando sukelti jai psichologinį spaudimą, dažnai jį sukelia ir būnant vaikams. Naktį jai atrodo netinkamas metas kalbėtis, kadangi ji dirba tik antroje dienos pusėje, namo grįžta vėliau, būna pavargusi, todėl nenorėjo naktį su juo kalbėtis. Taip pat ji neturi galimybės išeiti iš namų su vaikais čia ir dabar, todėl, kad jai reikia susirasti kur gyventi. Tai yra ir jos namai, ji prisidėjo prie jų gerinimo. G. V. papildė, kad norėjo išsiaiškinti aplinkybes, ką daro dėl skyrybų ir kada jiems išeis pasikalbėti. Nesulaukęs atsakymo toliau buvo pas ją kambaryje, sėdėjo ant lovos ir jos klausė dėl skyrybų. V. V. patvirtino, kad sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą, viską yra nurodžiusi praeitoje apklausoje, parodymų keisti neketina. G. V. pripažino, kad dešine ranka trenkė sutuoktinei į veido kairę pusę, laikė prispaudęs rankas, kad ši jo nemuštų, taip pat su kaire ranka laikė jos rankas, prispaudęs prie kaklo, o su dešine pastūmė jos kojas ir atšoko nuo jos, po šio įvykio išėjo iš kambario. Į sutuoktinės koją nekando, taip pat nesukėlė jokio kito fizinio skausmo, kadangi laikė tik jos rankas ir trenkė antausį. Kaip kiti sužalojimai atsirado jos kūne nežino (t. 2, b. l. 59-63).
Iš 2025 m. balandžio 2 d. akistatos tarp nukentėjusiosios V. V. ir įtariamojo G. V. protokolo nustatyta, kad V. V. paaiškino, jog 2025 m. sausio 26 d. apie 01.00 val. nakties atėjęs pas ją, kai ji miegojo, sutuoktinis pradėjo kišti ranką jai po kaldra, stūmė ją iš lovos. Po šių veiksmų jie kalbėjosi, tuomet jis trenkė jai antausį. Ji prašė jo išeiti, jis toliau ją stūmė iš lovos, smaugė, trenkė vėl į veidą, įrėmė savo kairės rankos alkūnę jai į pilvą, šalia šonkaulių ir laikė jos abi rankas, suėmęs jas už riešų. Ji bandė atsiplėšti nuo jo kojomis, tuo metu jis įkando jai į koją - dešinės pusės blauzdą. Laikė jos kojas savo rankomis, t. y. ji atsidūrė tokioje pozicijoje, kad jos galva buvo apačioje, o kojos viršuje, tuomet jis stipriai laikė jas prispaudęs prie sienos, kuomet jis ją paleido, ji atsidūrė įprastoje pozicijoje,. Jie toliau šnekėjosi, tuomet jis pradėjo jos galvą trankyti į sieną, po to sudavė smūgius jai į veido sritį : žandikaulį, lūpą, skruostus. Smūgiai nebuvo ištisiniai, tarp jų taip pat buvo pertraukos, kol jiedu diskutavo apie jų gyvenimą ir finansinę būklę. Stipriausią smūgį jis sudavė prieš išeinant atsikėlus jų sūnui. G. V. su tokiais sutuoktinės parodymais nesutiko ir paaiškino, kad jis atėjo į kambarį, norėjo pasikalbėti su ja ir paprašyti elektroninės cigaretės. Ji vijo jį iš kambario, prasidėjo kalba apie jos draugą, pliaukštelėdama į petį ji liepė jam išeiti, jis ją sugriebė už riešų, prispaudė prie lovos, ji keldama koją jam sudavė į žandikaulį, tuomet jis jai vieną kartą trenkė į veidą. Tuomet suėmė jos dvi rankas ir laikė prie jos kaklo ir kita ranka nustūmė jos kojas nuo savęs ir pats nušoko nuo lovos ir išėjo iš kambario. Neprisimena, kad būtų įkandęs jai į koją. V. V.liko prie savo parodymų, sutiko tik su pradžia, kuomet jis sakė, kad atėjo į kambarį, prašė elektroninės cigaretės, taip pat kad kalbėjosi apie jos draugą . Ji nespyrė jam pirma, pati pirma gavo antausį nuo jo. Tačiau sulaukė ir daugiau smūgių iš jo, vienas iš jų buvo į lūpą, nuo kurio dar iki dabar yra žymės, kurių G. neįvardino. Tuomet atsikėlė jų sūnus, kuris pradėjo verkti lovoje, tuomet sutuoktinis trenkė paskutinį smūgį ir išėjo (t. 2, b. l. 56-58).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-693/2016, 2K-136-1073/2021). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.
Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, tokiu būdu veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra teisingas, o įvertinus byloje esančius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamojo prisipažinimą, tarnybinius pranešimus, specialisto išvadą bei kita rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog G. V. kaltė pagal pareikštą kaltinimą pasitvirtino pilna apimtimi.
Kaltinamasis G. V. apklaustas teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino dėl visų faktinių veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, paaiškino, kad dėl buvusio neblaivumo tikslia visų aplinkybių neprisimena. Paaiškino, jog tarp jo ir sutuoktinės yra šeimyninių nesutarimų, kaltinime nurodytą dieną ir laiku atėjo pas nukentėjusiąją V. V. į kambarį, paprašė, kad pastaroji duotų parūkyti elektroninę cigaretę, toks jo prašymas buvo pretekstas pokalbiui dėl skyrybų. Sutuoktinė elektroninės cigaretės nedavė, varė jį iš kambario, tuo metu tarp jų ir kilo konfliktas, jis suėmė nukentėjusiosios rankas ir prispaudė, kad pastaroji jam netrenktų ir tada suėmė ją už kaklo, laikė už kojų, pilnai pripažįsta ir kitus inkriminuotus veiksmus, tačiau dėl neblaivumo jų tiksliai neatsimena. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl pratrūko, smurtinis elgesys jam visiškai nėra būdingas, gailisi dėl savo elgesio, jį vertina neigiamai, atsiprašė nukentėjusiosios, tikrai supranta, jog pasielgė netinkamai, juo labiau su nukentėjusiąją augina tris mažamečius vaikus. Prašo atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą, daugiau jo nusikalstamas ar netinkamas elgesys nepasikartos. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis dėl kaltinime nurodytų ir nukentėjusiajai V. V. padarytų sužalojimų prisipažino pilna apimtimi, nors ir dėl girtumo, kuris turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, neatsimena visų įvykio aplinkybių, bet jų visumose neneigia.
Tuo tarpu nukentėjusioji V. V., kuri įvykio metu buvo blaivi, apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino smurtinių kaltinamojo G. V. veiksmų aplinkybes ir paaiškino įvykio veiksmų seką. Tai yra nurodė, kad 2025 m. sausio 26 d. apie 00.30 val. ji nuėjo miegoti į antrą namo aukštą, pas savo dukterį I. į miegamojo kambarį, kadangi su sutuoktiniu G. V. kartu nebemiega jau apie metus laiko, dėl jų pykčių. Jai užmigus kartu su dukra, išgirdo, kad į kambarį atėjo ir ant lovos atsisėdo sutuoktinis G. V., kuris jos paprašė elektroninės cigaretės. Ji atsakė sutuoktiniui, kad jos neduos, ir paprašė jo išeiti iš kambario, tačiau šis nesiliovė kalbėti, toliau sėdėjo minėtame miegamojo kambaryje. Tarp jos ir sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas, šis pradėjo liesti ją, nors jam sakė to nedaryti. Kartojo sutuoktiniui, kad nustotų ją liesti, jam liepė išeiti iš kambario, tačiau šis jos visiškai neklausė, toliau tęsė pokalbį. G. V. vis priekaištavo jai dėl įvairių dalykų, teigė, kad čia jo namai, ir jai liepė eiti pas savo meilužį, kurį jai prikaišioja nuolatos. Didėjant konfliktui tarp jos ir sutuoktinio, G. V. pakėlė balsą, tad visą jų konfliktą galimai girdėjo ir jų bendri vaikai. Kiek dabar atsimena, nors atsiminti jai šiuo metu įvykių seką yra sunku, nes konflikto metu buvo stipriai susijaudinusi ir išsigandusi, G. V. po žodinio konflikto tyčia rankomis sugriebė ją už abiejų jos rankų riešų, taip pat sutuoktinis su savo rankos alkūne, kiek dabar pamena – dešinės rankos, trenkė jai per kairės pusės žandikaulį, vėliau abiem savo rankomis sutuoktinis jai suėmęs už kaklo tyčia ją smaugė, bei su ranka, kuria tiksliai pasakyti negali, ne mažiau tris kartus trenkė jai per veido sritį. Taip pat, kiek pamena, šis suėmęs jos galvą ne mažiau tris kartus trenkė ją sieną, rankomis stipriai suėmė jai už krūtinės ir ją žnaibė. Kol sutuoktinis smurtavo prieš ją, ji visą laiką jo prašė, kad šis nustotų, sakė, kad jai skauda, tačiau G. V. nenustojo prieš ją smurtauti, jai kartojo, kad dingtų iš namų, teigė, kad čia ne jos namai, žemino ją, tad ji garsiai rėkė, jausdama skausmą. Visas naudotas smurtas ir grumtynės prieš ją truko maždaug apie 10 min. Kaltinamasis išėjo iš kambario apraminti vaiko ir ji staigiai apsirengė drabužius, pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, automobilio raktus ir nieko nelaukusi išbėgo į lauką, tuomet su automobiliu nuvyko iki Raudondvario policijos komisariato, tikslaus adreso nepamena, tačiau pamačiusi, kad komisariatas nedirba, po to išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko į namus (t. 1, b. l. 73-77). Papildomai paaiškino, kas pokalbio pradžia tarp jos ir kaltinamojo buvo jo prašymas elektroninės cigaretės, ji jam atsakė, kad neturi, jis pradėjo jos ieškoti savo ranka po pagalve, pakėlė pagalvę, kad jis tuo įsitikintų. Neradęs elektroninės cigaretės jis atsisėdo padėjęs vieną ranką prie I., kitą prie jos, t. y. laikė ranką po kaldra, prie užpakalio, ir jai atsakius, kad jis nelystų, jis toliau tai darė, sakė ,,aš nieko nedarau“. Ji jo paklausė ,,ar aš pati užšokau ant tavo rankos?“. Kai pasakė, kad jai tai nepatinka, jis pasakė, kad čia jo namai ir jis daro ką nori. Ji atsakė, kad čia ir jos namai. Jis atsakė ,,jei tau nepatinka, tai varyk pas savo meilužį“. Tuomet ji jam atsakė tuo pačiu, tada jis jai trenkė per veidą, t. y. iš dešinės rankos jai trenkė į kairį skruostą. Jai gulint lovoje, jis ją bandė švelniai išstumti iš lovos. Tuo metu šalia lovos buvo didelės tuščios dėžės, ant kurių buvo sudėti nešiojamieji kompiuteriai, jam nepavykus jos išversti iš lovos, ji liko gulėti ant lovos krašto. Tuomet jie pradėjo vėl žodiškai konfliktuoti, ji atsisėdo į lovą, pusiau gulom, ir jie vėl apsižodžiavo, ir iš naujo prasidėjo grumtynės. Sutuoktinis, užgulęs ją, įrėmęs savo kairės rankos alkūnę jai į pilvą, šalia šonkaulių, laikė jos abi rankas, suėmęs jas už riešų. Ji bandė atstumti jį kojomis, tačiau pasakyti negali, kas vyko po to, kadangi neatsimena, galimai jis ją smaugė. Ji bandė atsiplėšti nuo jo kojomis, tuo metu jis jai įkando į koją – dešinės pusės blauzdą. Vėl bandė ją išstumti iš lovos ant tų pačių dėžių, t. y. visas kūnas buvo ant jų, o kojos ant lovos, tikėtina, kad tuomet susižalojo dešinį kelį. Grumtynių eigoje pradėjo budintis šalia miegojusi dukra I., tuomet jos sugyventinis atsitraukė nuo jos, ji grįžo į lovą. Patikrinęs I., jis atsisėdo ir jie toliau diskutavo apie pinigus ir gyvenimą. Ir tuomet išgirdęs kažkokį jos blogą atsakymą, jis vėl puolė ją, sudavė kelis smūgius į veidą. Laikė jos kojas savo rankomis, t. y. ji atsidūrė tokioje pozicijoje, kad jos galva buvo apačioje, o kojos viršuje. Tuomet jis stipriai laikė jas prispaudęs prie sienos. Nuo jo pirštų jai ant blauzdų atsirado mėlynės. Ji bandė jam pasipriešinti, kažkokiu būdu grįžo ant lovos ir dėžių. Jis pradėjo jos galvą trankyti į sieną. Kiek buvo smūgių pasakyti negali. Ją smaugė, paėmęs savo rankomis jai už kaklo. Tuo metu atsibudo sūnus D. Ją toliau mušdamas sutuoktinis kažką atsakė D., tačiau D. nenustojo klausinėti. Tuomet jis sudavė jai paskutinį smūgį – į dešinės pusės skruostą, tiksliai pamena, kad jai jis trenkė iš kairės rankos į dešinės pusės žandikaulį, ties lūpa. Jai trenkęs išėjo iš kambario. Viso veiksmo jų vaikai nematė, tik D. girdėjo, tačiau kas buvo jis nežino (t. 1, b. l. 80-83).
Kaltinamosios parodymus apie tai, jog ji kvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina jos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą išklotinė, kurioje fiksuota, jog nukentėjusioji kviečia policijos pagalbą, nes prieš ją smurtauja sutuoktinis, o taip pat ir 2025 m. sausio 26 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nustatyta, kad pranešėja, smurtą patyrusi V. V., pareigūnams atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo blaivi. Aiškinantis įvykio aplinkybes, V. V. paaiškino, jog 2025 m. sausio 26 d. apie 01.30 val. nakties, jai jau būnant lovoje ir ruošiantis miegoti, į lovą šalia atsigulė jos sutuoktinis G. V., kuris paprašė jos duoti elektroninę cigaretę, tačiau moteris jos neturėjo ir jam atsakė, jog atsikabintų nuo jos ir leistų jai miegoti. Tačiau G. V. nekreipė dėmesio į jos prašymą ir toliau, pasak V. V., lindo prie jos norėdamas sukelti konfliktą. Po kelių minučių įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktą tarp jųdviejų. G. V. fizinio kontakto metu ją smaugė naudodamas fizinę jėgą, trenkė su ranka į lūpą, ją praskėlė, paėmęs už galvos ją trenkė į sieną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, kurį moteris jaučia iki šiol. Schematiškai užfiksuotas įdrėskimas, kraujosruva V. V. kaklo kairėje pusėje; kraujosruva dešiniame rieše; nubrozdinimas galvoje; nubrozdinimas ir kraujosruva lūpų dešinėje pusėje. Smurtu įtariamam G. V. alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0023 nustatytas 1,03 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 30-37, 15). Be to atvykus pareigūnams buvo pildomas ir asmens apžiūros protokolas, kuriuo buvo užfiksuota, jog apžiūrint V. V. kūną, ant moters burnos, viršutinės lūpos, dešinėje pusėje matoma kraujosruva, ant apatinės lūpos matosi kraujo pėdsakai, ant kairės pusės žandikaulio matomas paraudimas. Apžiūrint moters kaklą, ant kairės pusės kaklo dalies matomas paraudimas bei drėskimo žymės. Ant V. V. dešinės pusės rankos riešo matomas paraudimas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. pareigūnams pateikė garso įrašą, kuris buvo darytas įvykio naktį, kai tarp jos ir sutuoktinio vyko konfliktas, iš šio garso įrašo aiškiai girdėti kaip konfliktuoja kaltinamasis G. V. ir nukentėjusioji V. V., iš garso įrašo taip pat girdėti, jog tarp asmenų vyksta ne tik žodinis konfliktas, tačiau kaltinamasis prieš nukentėjusiąją atlieka ir smurtinius veiksmus, nes pastaroji ne tik prašo jos nesmaugti, tačiau ir verkia bei nurodo, jog jai skauda, prašo jos nemušti. Šis garso įrašas bei kiti aukščiau aptarti įrodymai, patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis G. V. smurtavo prieš savo sutuoktine, atlikdamas tokius smurtinius veiksmus, kuriuos duodama parodymus bei akistatų metu nurodė nukentėjusioji ir kurie, kaip faktinės aplinkybės, nurodyti kaltinime, o padaryti sužalojimai be kita ko konstatuoti ir žemiau aptariama specialisto išvada.
Siekiant nustatyti nukentėjusiajai V. V. kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų mastą buvo atliktas specialisto vertinimas ir surašyta specialisto išvada, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2025 m. sausio 28 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. V. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) lūpose, kakle, galvoje, dešinės mentės srityje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Kraujosruva dešinės blauzdos apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, pagal makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina padaryta burna-dantimis sukandus šią sritį. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 10 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai nebūdingi ir negali būti paaiškinami griuvimu (t. 1, b. l. 66-68).
Atsižvelgiant į aptartus duomenis teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad G. V. 2025 m. sausio 26 d. apie 00.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė savo sutuoktinei V. V. smūgius į veidą (dešinį žandikaulį, lūpas, skruostus), įrėmęs savo rankos alkūnę V. V. į pilvą, šalia šonkaulių, laikė suėmęs už riešų jos abi rankas, dantimis įkando V. V. į dešinę blauzdą, rankomis suėmęs jos abi kojas laikė jas stipriai prispaudęs prie sienos, suėmęs V. V.galvą trankė ją į sieną, suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiu būdu padarydamas jai poodines kraujosruvas lūpose, kakle, galvoje, dešinės mentės srityje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, blauzdose, sukėlusias nukentėjusiajai V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip smurtaudamas, ne mažiau dešimčia trauminių poveikių nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Šie kaltinamojo G. V. priešingi teisei veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jo veiksmuose esant tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumai.
Byloje yra pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – V. V. šį prašymą kaltinamasis palaikė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Teismo vertinimu yra sąlygos šioje baudžiamojoje byloje taikyti laidavimo institutą.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Taikant laidavimą be užstato kyla rizika, kad jis nepasieks laidavimo institutui keliamų tikslų. Baudžiamojo kodekso tikslas yra ne vien bausti, o, pirmiausia, apsaugoti visuomenę, kartu ginti žmonių teises ir laisves, valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Todėl laidavimas taikomas tik tais atvejais, kai teismas mato ir įvertina, kad tai teigiamai paveiks kaltininko asmenybę. Laiduojant sumokėtas užstatas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis), grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, tačiau tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenusikalto dar kartą. Jei laidavimo metu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, laidavimas nustoja galioti ir teismas baudžia už abu nusikaltimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad G. V. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai padarymų, praeityje nėra teistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tai padarė ir teismo posėdžio salėje, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, todėl žalos atlyginimo aplinkybė, nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam veikimui, tačiau kaltinamasis savo kaltės neneigia, kritiškai vertina savo veiksmus, todėl net šiai aplinkybei egzistuojant teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog egzistuoja visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai laidavimo instituto taikymui. Byloje be kita ko yra pateiktas prašymas dėl laidavimo taikymo. Pagal prašymą laiduotoja prašo būti kaltinamojo G. V. mama V. V. L. V. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš pačio sūnaus, jis jai pasisakė, tokį sūnaus poelgį vertina išskirtinai neigiamai, jo netoleruoja. Su sūnumi turėjo ne vieną pokalbį, jį moralizavo, davė jam patarimus ir paaiškinimus, į kuriuos sūnus įsiklausė, nes jie tarpusavyje yra labai artimi, jų tarpusavio ryšys išliko nenutrūkęs nuo kaltinamojo vaikystės, mano ir pažada, kad darys teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji pati yra dirbanti, darbovietėje dirba jau 37 metus, darbas jai sekasi, kolegų yra vertinama teigiamai, nėra nei teistas, nei baustas. Sutiktų sumokėti užstatą, jei būtų taikomas laidavimas.
Sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įvertinama ir laiduotoją charakterizuojanti medžiagą, kuri buvo pateikta teismui bei analizuota teisiamojo posėdžio metu. Pateiktoje medžiagoje, kaip ir teisiamojo posėdžio metu teigė V. V., nurodyta, jog ji nei karto nėra teista, taip pat per pastaruosius penkerius metus nei karto nėra bausta administracine tvarka. Darbovietės (Greitosios medicinos pagalbos tarnybos) V. V. yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip atsakinga, santūri, pareiginga, sąžininga bei patikima įstaigos darbuotoja, o taip pat darbovietės ne kartą apdovanota ir skatinta. Kaip pati teigė yra darbšti ir atsakinga, su sūnumi palaikanti glaudžius santykius, pati turi aukštas moralines nuostatas. Laiduotoją charakterizuojančių duomenų visuma teismui leidžia spręsti, jog V. V. kaip laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir G. V., įvertinus ir jo charakteristiką, tai yra tai, kad jis anksčiau neteistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, užsiima saviugda, ką patvirtina byloje pateikti pažymėjimai, galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skiriant jo mamą V. V.. Atsižvelgiant į tai bei siekiant maksimaliai užtikrinti laidavimo instituto taikymo efektyvumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laidavimas taikomas su užstatu.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Civilinio ieškinio nėra. Proceso išlaidų nėra.
Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje (t. 1, b. l. 101, 106, 111), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 700 (septynių) šimtų eurų užstatu, perduodant jį V. V., gimusios 1967 m. gruodžio 31 d., atsakomybėn, laidavimo terminą numatant 1 (vienerius) metus, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją V. V. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 700,00 (septynių šimtų) eurų dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis, už ką yra mokama, ir baudžiamosios bylos numerį (1-2246-1189/2025).
G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.