Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1594-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
1-1594-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32368-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1594-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32368-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 14 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32368-18 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. kaltinamas tuo, kad kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2018 m. liepos 7 d., apie 21 val. 00 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suėmė R. R. M. už dešiniojo peties ir ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis įkando nukentėjusiajai R. R. M. į krūtinės sritį, tuo nukentėjusiajai Ramunei R. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2018 m. liepos 7 d., apytiksliai nuo pietų, su draugu (duomenys neskelbtini) parke gėrė alų, degtinę, nuo kurios stipriai apgirto, savęs nekontroliavo. Kaip iš parko atėjo iki (duomenys neskelbtini), neatsimena. Jis neatsimena, kad būtų ėjęs į namą, esantį (duomenys neskelbtini), jeigu ir ėjo nežino, negali paaiškinti, kokiu tikslu ten ėjo. Dėl girtumo neatsimena, kad būtų sutikęs, kokią nors moterį, ją pastūmęs ir jai įkandęs į krūtinę, tačiau neneigia, kad galėjo taip padaryti. Mano, kad per daug išgėrė alkoholio. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, jam gėda, mano, kad viskas taip ir buvo, jeigu nukentėjusioji moteris taip sako, ji gi nemeluos (b. l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji R. R. M. parodė, kad jai buvo rodomas 2018 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų įrašas, kuriame užfiksuotas vyriškis, kuris 2018 m. liepos 7 d., apie 20 val. 40 min. – 21 val. 00 min., laiptinėje prie pat jos durų jai įkando į krūtinę. Žiūrint vaizdo įrašą ji iš karto pažino vyriškį, kuris ją užpuolė. Užpuolimo metu ji gerai įsidėmėjo vyriškio viršutinę galvos dalį, akis. Atpažino šį vyrą iš jo vešlių tamsių antakių, akys išskirtinės, todėl tikrai jas įsidėmėjo, jos migdolo formos. Vyro skruostai, žandikaulis apaugęs nedidele barzda, tamsios spalvos, todėl jai taip pat įstrigo šis požymis. Taip ji atpažįsta vyrą iš jo nugaros, kurią ji labai gerai įsidėmėjo. Vaizdo įraše pažiūrėjusi ji gali pasakyti, kad tai ta kuprinė, kurią ji ir matė pas tą vyriškį. Užlipusi aikštelėje tarp 3-ojo – 4-ojo aukšto, pamatė, kad vyras stovi prie jos durų. Ji vyrui pasakė „atsiprašau, jūs ne čia pataikėte“. Ji tada pamatė jo žvilgsnį ir akis. Kai ji skambino į savo buto duris, ji stovėjo nugara, tai tas vyras ją iš nugaros puolė suimdamas jai už dešinio peties ir ją atsukdamas į save trenkė ją prie sienos ir jai iš karto kando į kairę krūtį, o ji cypė iš skausmo, ir tada jam spyrė į „duobutę“, kad jis nuo jos nutoltų (b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. M. parodė, kad 2018 m. liepos 7 d., apie 21 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo skambutį į durys, atidarė duris, ten stovėjo žmona kuri pasakė „užpuolė, vykis“. Jis išgirdo, kad laiptinėje kažkas bėga ir pradėjo bėgti iš paskos, kai leidosi laiptais išgirdo, kad tas bėgantis asmuo pargriuvo. Pargriuvęs jis greit atsistojo pažiūrėjo pro vidurinį laiptinės tarpą į viršų, jis jo paklausė „ką tu čia darai, sustok“, jis jam atsakė „nieko nedarau“ ir išbėgo į lauką. Lauke jis paskui vyrą nebėgo, grįžo prie žmonos. Grįžęs prie žmonos, pažiūrėjo, ką padarė tas asmuo ir jie nuėjo į priėmimą. Priėmime daktaras iškvietė policiją (b. l. 56).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), laiptinė, prie buto, pažymėto (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. liepos 7 d., apie 21 val. 50 min., gautas pranešimas, jog į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi R. R. M., kuri paaiškino, kad laiptinėje prieš 10 minučių ją užpuolė nepažįstamas vyras ir įkando jai į krūtinę, pastūmė į sieną, dėl ko ji susitrenkė galvą (b. l. 17).

Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad anamnezė – prieš 10 min. laiptinėje pastūmė nepažįstamas vyras, trenkė galvą į sieną ir tuomet tas vyras įkando į krūtinę, būklės įvertinimas objektyviai – matoma įkandimo žymė k. krūties srityje (b. l. 35-36).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad vyr. tyrėjas V. K. pateikė nukentėjusiajai R. R. M. peržiūrėti 2018 m. liepos 7 d. Ukmergės m. vaizdo kamerų įrašus, iš kurių ji atpažino ją užpuolusį asmenį (b. l. 52 ).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis T. S. 2018 m. liepos 7 d. įkasdamas į krūtį bei pastumdamas nukentėjusiąją R. R. M. sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiosios parodymai ir kita) pagrįsti T. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 90-93).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 84), baustas administracine tvarka (b. l. 88), dirbantis (b. l. 86), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, T. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, 6 dalies 1, 3 punktais, skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar liga; 3) tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per 1 mėnesį įsidarbinti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti darbo biržoje; 4) atsiprašyti nukentėjusiosios R. R. M.; 5) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 15,26 eurų (b. l. 43-44), kurį kaltinamasis T. S. atlygino (b. l. 50), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti T. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, T. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, 6 dalies 1, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:

įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar liga;

3) tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per 1 mėnesį įsidarbinti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4) atsiprašyti nukentėjusiosios R. R. M.;

5) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė