- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- I-3622-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02065-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Advokatai
- Diana Žalkauskaitė
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Dianai Žalkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašė: 1) atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2014-03-14 sprendimą Nr. (6.5)I-2391; 3) įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2014-02-11 prašymą.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad nuo 2010 metų jai, kaip dirbančiai pensininkei, paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir našlių pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 str. nuostatomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai nebuvo išmokėta 7 098,88 Lt senatvės ir 84 Lt našlių pensijos. Dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja 2014-02-11 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, tačiau pastarasis prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV. Atsakovė pateiktą prašymą nagrinėti atsisakė, nurodydama, kad pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą trejų metų terminą. Pareiškėja nesutinka, kad į VSDFV kreipėsi praleidusi terminą, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą. Net ir nustačius, kad pareiškėja praleido nurodytą trejų metų terminą, jis turėtų būti atnaujintas, nes priešingu atveju būtų pažeista asmens teisė į senatvės pensiją, Konstitucijoje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamybę, paneigti lygiateisiškumo bei proporcingumo principai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Taip pat nurodė, kad turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika formuojama pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų bylose ir praleistas terminas atnaujinamas net ir nenustačius jokių išskirtinių ir objektyvių nuo pensijos gavėjų valios nepriklausiusių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 15–18) prašė skundo dalį dėl VSDFV sprendimo panaikinimo atmesti, o bylos dalį dėl termino atnaujinimo nutraukti.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal iki 2013-01-01 galiojusią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakciją, skundai dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų pensijų klausimais VSDFV, kaip privalomai ikiteisminei ginčus nagrinėjančiai institucijai, turėjo būti paduoti per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimas yra ta objektyvi aplinkybė, nuo kurios turi būti skaičiuojamas trejų metų terminas. Pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, vadinasi, tada ir buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjai paskirtos pensijos perskaičiavimo. Skundą VSDFV pareiškėja padavė praleidusi trejų metų terminą, todėl atsakovė pagrįstai ginčijamu sprendimu atsisakė jį nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas yra keliamas dėl VSDFV sprendimo, kuriuo atsisakyta iš esmės išnagrinėti pareiškėjos L. Č. skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2014-02-11 VSDFV Vilniaus 1-ajam pensijų skyriui pateikė prašymą išmokėti jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 19). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-02-13 raštu Nr. (10.1)3-19215 pareiškėjos prašymo dalį dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė VSDFV (b. l. 20). Pastaroji ginčijamu 2014-03-14 sprendimu Nr. (6.5)I-2391 pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, nes į atsakovę buvo kreiptasi praleidus iki 2013-01-01 galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą trejų metų terminą. Taip pat išaiškino pareiškėjai teisę iki 2014-03-28 pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą ir jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (b. l. 21–22).
Pareiškėja nesutinka su nurodytu VSDFV sprendimu, todėl prašo teismą jį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti atsakovę jį išnagrinėti iš esmės.
Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjos L. Č. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Konstitucijai prieštaravusiomis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, nėra. Ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėja turi teisę teismine tvarka ginti savo teises ir reikalauti pensijos nepriemokos priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad, atsakovės nuomone, ji yra praleidusi teisės aktuose nustatytą trejų metų terminą kreiptis į privalomą ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų. Nurodytos nuostatos tvirtina, kad pareiškėjos keliamam ginčui įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-10-09 nutartis a. b. Nr. AS502-849/2013, 2013-11-20 nutartis a. b. Nr. AS552-800/2013, 2013-11-13 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. AS520-789/2013).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į VSDFV. Pastaroji 2014-03-14 sprendimu Nr. (6.5)I-2391 pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo nagrinėti atsisakė, nes į atsakovę buvo kreiptasi praleidus iki 2013-01-01 galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą trejų metų terminą.
Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. sumažintos pensijos mokėjimo metu, kai pareiškėja įgijo materialinę teisę į pensijos nepriemoką, galiojusį teisinį reglamentavimą, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per trejus metus privaloma ikiteismine tvarka turėjo būti skundžiami VSDFV. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendimą mokėti sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją VSDFV teritorinis skyrius priėmė, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis a. b. Nr. A444-2232/2013), t. y. sprendimas mokėti sumažintą pensiją išreikštas VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmais. Nustatyta, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas perskaičiuota pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, todėl skundas VSDFV turėjo būti pateiktas iki 2013 metų sausio mėnesio. Pareiškėja su prašymu į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi 2014-01-11, t. y. akivaizdžiai praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą trejų metų terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą. Pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2014-03-28 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Šia teise pareiškėja nepasinaudojo.
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį grindžia tuo, kad, gavusi pirmąją sumažintą pensiją, negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, nes Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas tik 2012-02-06, o įsigaliojo – 2012-09-21.
Nurodyti argumentai prieštarauja nuosekliai administracinių teismų praktikai, kad apie savo teisių pažeidimą pensijų gavėjai sužinojo tada, kai jiems buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija. Jokių objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė laiku kreiptis į VSDFV, pareiškėja nenurodė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovės argumentais, kad turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika formuojama bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, t. y. terminas atnaujinamas bendrais pagrindais, o ne dėl objektyvių priežasčių egzistavimo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos gavėjų bylose buvo laikomasi tik todėl, kad nebuvo aiškus teisinis reguliavimas dėl nurodytų asmenų kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjų teisių gynimo tvarka aiškiai įtvirtina Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos L. Č. skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.