Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui V. Č., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei K. Č., trečiasis asmuo - BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė K. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis asmuo BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM išvadoje nurodė, kad su atsakove K. Č. buvo bendrauta telefonu, pokalbio metu ji patvirtino, kad V. Č. nėra vaiko J. Č. tėvas, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atstovei aplankius K. Č. šeimą, ji namuose nebuvo rasta. Posėdžio metu papildomai nurodė, kad šiuo metu vaikas yra globojamas fizinių asmenų, o kadangi ieškovas gyvena atskirai nuo atsakovės ir vaiko, tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavę psichologiniai, socialiniai santykiai, jie nepažįsta vienas kito, tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas.

Ieškovo V. Č. paaiškinimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1987-08-08 ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, tačiau šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-6068-723/2018 dėl santuokos nutraukimo (b.l. 3, 11-14). Nepilnamečio vaiko J. Č., gim. 2010-06-25, gimimo įraše ir gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovas V. Č. ir atsakovė K. Č. (b.l. 4, 23-28). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-12 sprendimu c.b. Nr. 2-5176-647/2018 K. Č. ir V. Č. tėvų valdžia nepilnamečio vaiko J. Č. atžvilgiu buvo neterminuotai apribota, vaikui nustatyta nuolatinė globa ir globėju paskirtas BĮ Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko gerovės centras (b.l. 7-10).

CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvams, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai. Ieškovo V. Č. paaiškinimais nustatyta, kad nors šiuo metu santuoka tarp jo ir atsakovės dar nėra nutraukta, tačiau šalys turi tik vieną bendrą vaiką – V. Č., gim. 1988-01-11, tuo tarpu nuo 1992 metų jis su atsakove jokių santykių nepalaiko, kartu negyvena, neveda bendro ūkio, visiškai nebendrauja, tad J. Č. nėra ir negali būti ieškovo vaikas, tą ieškovui buvo patvirtinusi pati atsakovė, ir tik dalyvaudamas teismo procese dėl tėvų valdžios apribojimo, t.y. maždaug prieš metus ieškovas sužinojo, jog yra įrašytas J. Č. tėvu, nurodė, kad nepilnamečio J. Č. niekada nėra matęs, jo nepažįsta, nėra bendravęs, jokių santykių su vaiku niekada nėra turėjęs, jokio ryšio tarp jų nėra susiformavę. Nors atsakovė K. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, tačiau netikėti ieškovo paaiškinimais, nesant jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų, teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad atsakovė jokių prieštaravimų ir nesutikimo su ieškovo reikalavimais neišreiškė, pati atsakovė tiek savo prašyme dėl santuokos nutraukimo teismo nagrinėjamame c.b. Nr. e2YT-6068-723/2018, yra nurodžiusi, jog su V. Č. jau 27 metus kartu faktiškai negyvena, jokių santykių nepalaiko, o bendravimo su vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu šioje byloje metu taip pat buvo nurodžiusi, jog V. Č. nėra vaiko J. Č. tėvas, ir išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad nėra susiformavę jokio ryšio tarp ieškovo ir vaiko, kuris šiuo metu perduotas fizinių asmenų globai.

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei nesant jokių duomenų, kad vaiko pradėjimo metu K. Č. būtų palaikiusi santykius su sutuoktiniu V. Č., taip pat nesant susiformavusiam jokiam ryšiui tarp niekada vienas kito nemačiusių ir nebendravusių ieškovo ir nepilnamečio vaiko, teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas nėra biologinis J. Č. tėvas. Atitinkamai, vaiko gimimo liudijime ir gimimo įraše esantis įrašas apie tai, kad vaiko tėvas yra V. Č., pripažintinas negaliojančiu (CK 3.150, 3.151, 3.149, str., str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., teismas

nusprendė:

I. V. Č. ieškinį atsakovei K. Č., trečiasis asmuo - BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis vaiko J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o V. Č. nėra jo biologinis sūnus.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2010-07-20 gimimo įrašo Nr. 460 ir 2010-07-20 gimimo liudijimo AA Nr. 685167 dalį, kurioje V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas vaiko J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvu.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaiko gimimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.