- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- II-125-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00022-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_25293-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusiengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau ir – Institucija) 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_25293-2021 (toliau ir – nutarimas) V. K. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. spalio 7 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 punkto nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 65 eurų dydžio bauda (b. l. 11-12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad transporto priemonę ,,Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti prie gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tam kad paimtų savo mažametį sūnų ir nuneštų jį į butą (b. l. 6). Minėtame name, jis gyvena nuomos pagrindais (būtas Nr. 11). Nunešęs sūnų, jis grįžo atgal prie automobilio ir pastatė jį į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilis netrukdo įvažiavimui į požeminę stovėjimo aikštelę, taip pat netrukdo pėsčiųjų eismui, kadangi šaligatvis yra pakankamai platus ir yra vietos pėsčiųjų judėjimui užtikrinti (b. l. 2-3). Nėra objektyvių duomenų, jog jo pastatytas automobilis būtų kliudęs kitoms transporto priemonėms įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę ar pėsčiųjų eismui taip, kad nebūtų galimybės naudotis šaligatviu ir juo praeiti. Jis paliko transporto priemonę stovėti laikinai, kadangi nunešė savo mažametį sūnų į butą ir grįžęs perstatė automobilį. Jų name nėra tiesioginio patekimo iš požeminės aikštelės į butą, todėl tenka grįžti į lauką per įvažiavimą į požeminę stovėjimo aikštelę ir tuomet per lauką eiti į namą. Todėl automobilio pastatymas neturi būti laikomas kliudymu transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, nes jis automobilį pastatė trumpam ir nepiktybiškai siekdamas kliudyti kitiems eismo dalyviams eismą ar judėjimą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 dalį transporto priemonės stovėjimu įvardinamas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Šiuo atveju jis paliko transporto priemonę atitinkamoje vietoje keleivių išlaipinimo tikslais, t. y. laikinam sustojimui. Taigi, vadovaujantis nurodytais faktiniais ir teisiniais motyvais, nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta, kadangi jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 punktą pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose (b. l. 16-18) matyti, jog pareiškėjo transporto priemonė palikta prie pat durų į garažo įėjimą bei visiškai užstatant šaligatvio nuolydį, kuriuo naudojasi tėvai su vaikų vežimėliais ir neįgalieji asmenys, kadangi netoliese yra neįgaliųjų parkavimo vieta, į kurią patekti galėjo tik apvažiuojant pareiškėjo transporto priemonę bei įvažiuojant į važiuojamąją dalį. V. K., cituodamas Šiaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-83-519/2021, padarė neteisingą išvadą, sutapatindamas transporto priemonės sustojimą, kai nėra galimybės pasistatyti transporto priemonę kitoje vietoje tam, kad būtų galima įkrauti ar iškrauti daiktus ir taip leisti asmeniui baigti krovimo darbus bei išvengti jam nepatogios situacijos su transporto priemonės parkavimu, paliekant automobilį prie įvažiavimo į garažą, kuriame yra jam skirta parkavimo vieta su tikslu nunešti į namus mažametį vaiką. Tai parodo pareiškėjo poziciją, jog jo asmeninai poreikiai yra aukščiau visuomenės intereso ir saugumo. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti V. K. skundą nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs V. K. paaiškino, kad ten, kur jis paliko savo automobilį, nėra jokių draudžiančių automobilį statyti ženklų. Automobilis niekam netrukdė. Automobiliu atvyko vienas su sūnumi, buvo šviesus paros metas, neprisimena tikslios valandos, buvo diena, gal po pietų. Automobilio stovėjimas galėjo trukti iki pusvalandžio. Nunešė vaiką namo, nurengė, gal 15 min. viskas truko. Aplink žmonių, galinčių eiti šaligatviu, nematė. Jis visą laiką ten mašiną palieka, jo vaikas turi spec. poreikius, jis turi negalią. Jis su juo kasdien vyksta į terapiją Santaros klinikose, nes jis blogai valdo kūno kairę pusę. Nusileidus į parkingą, nėra lifto tiesiogiai į namą, parkavimo vieta yra prie sienos, pasistačius iš kairės pusės vaiko negali pasiimti, reiktų traukti per visą mašiną. Kai jis grįžo su vaiku, namuose dar buvo kitų žmonių, bet jie kažkaip taip yra sutarę, kad jam grįžus, jis pats užneša vaiką namo.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. V. paaiškino, kad V. K. nepažįsta. Ji pamatė mašiną, priparkuotą prie (duomenys neskelbtini), ne vietoje, todėl ir pranešė apie tai policijai. Buvo diena, bet neprisimena valandos. Tuo metu ji ėjo su vežimėliu ir negalėjo patogiai praeiti, negalėjo nuvažiuoti tuo nuolydžiu. Neįgaliųjų tuo metu nematė. Tądien prie mašinos nieko nematė. Ji nufotografavo, nuėjo, grįžo, automobilis dar buvo, gal 10-15 min. buvo praėję.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. KET 150.10 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, liudytojos paaiškinimus, daro išvadą, kad V. K. skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju V. K. neginčija, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis pastatė automobilį ,,Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 16-18). Esminis ginčo objektas yra tai, ar V. K. pastatyta transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Teisme apklausta liudytoja E. V., kuri būtent ir pranešė policijai apie šį pažeidimą, nurodė, kad V. K. pastatyta transporto priemonė jai trukdė nuvažiuoti nuo šaligatvio nuolydžiu su vaiko vežimėliu, nes mašina buvo užstačiusi visą nuolydį. Ji taip pat nurodė, kad būtent dėl šių aplinkybių, t. y. dėl to, kad ji negalėjo nuvažiuoti nuolydžiu, ir nusprendė pranešti policijai. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojo parodymais, ji V. K. nepažįsta, teisme ji davė parodymus įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad ji būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti V. K., byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir V. K. teismo posėdžio metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. kartu su skundu informatyvumo tikslais pateikė nuotraukas, kaip stovi jo automobilis, koks yra šaligatvio plotas ir pan., iliustruodamas, kad jo automobilis netrukdo nei pėstiesiems, nei kitoms transporto priemonėms judėti, tačiau, kaip matyti, tai nėra būtent nagrinėjamo įvykio dieną darytos nuotraukos. Pastebėtina, jog iš būtent įvykio dieną liudytojos darytų nuotraukų, priešingai nei teigia V. K., matyti, kad jo mašina užima visą šaligatvio nuolydžio plotą, juo pasinaudoti būtent dėl V. K. pastatyto automobilio yra neįmanoma; to negalėjo padaryti ir liudytoja, paliktas tarpas tarp automobilio ir sienos, kur jau šaligatvis neturi nuolydžio, yra pakankamai siauras, kad juo galėtų pakankamai saugiai (tiek sau, tiek nekliudydamas stovinčio automobilio), pasinaudoti pėsčiasis su vaiko vežimėliu. Taigi, pareiškėjo automobilis yra pastatytas taip, kad pasinaudojimas šaligatvio nuolydžiu yra apskritai neįmanomas. Be to, teismas, vertindamas V. K. padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. yra linkęs pažeisti teisės aktų nuostatų reikalavimus – ne kartą (11 kartų) baustas už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje, neapmokėjus už statymą ir pan.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis sustojo tik laikinai išlaipinti keleivį, t. y. mažametį sūnų parnešti į namus, kadangi požeminė parkingo aikštelė neturi tiesioginio išėjimo į namą. Nors pareiškėjo siekis saugiai išlaipinti mažametį ir jį parnešti į namus yra visiškai suprantamas ir logiškas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonė sustojo ir stovėjo sąlyginai ilgą laiką – pats pareiškėjas paaiškino, kad jis parnešė vaiką į namus, jį nurengė, tai galėjo trukti iki pusvalandžio. Be to, pareiškėjas nurodė ir tai, kad namuose buvo kitas asmuo, bet kodėl jis negalėjo ateiti ir paimti mažamečio vaiko ir kodėl pareiškėjas sąlyginai ilgai užtruko namuose, nenurodė, tik paaiškino, kad yra toks susitarimas, jog, kai jis parvažiuoja, tai ir parneša vaiką. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad aplink yra kitų automobiliams skirtų stovėjimo vietų, kuriomis galėjo pasinaudoti pareiškėjas. Teismo nuomone, kaip jau minėta, asmens interesai negali būti iškeliami aukščiau kitų asmenų interesų, tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje – viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninius ar darbinius interesus. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas automobilį pastatė ir paliko jį stovėti neleistinoje vietoje ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o priešingai, pareiškėjas pats pasirinko tokį teisės aktų reikalavimams priešingą elgesį, nors jis turėjo objektyvias galimybes nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir nestatyti automobilio neleistinoje vietoje – arba jį pastatyti netoliese, arba pakviesti namuose esantį asmenį, kad jis/ji galėtų paimti vaiką. Pareiškėjas teigia ir tai, kad toje vietoje draudžiamų statyti automobilį kelio ženklų nėra, tačiau pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje vietoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. Tai, kad, pasak pareiškėjo, taip automobilį parkuoja ne tik jis vienas, nepaneigia jo atsakomybės ir kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas kaip sektinu pavyzdžiu neturi vadovautis asmenų, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus, elgesiu.
Taigi, bylos įrodymai patvirtina, kad V. K. sustojo ir paliko savo automobilį stovėti ten, kur tai trukdė pėsčiųjų eismui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus įrodymus, laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn (ANK IV skyrius), nenustatyta. Vien tai, kad Institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja V. K. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). V. K. skunde nurodoma teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-83-519/2021) nesivadovautina, nes šioje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (minėtoje nutartyje nustatyta, kad pranešėjas buvo anoniminis, į užstatytą teritoriją buvo galima patekti ir kitu įvažiavimu, realus trukdymo faktas neužfiksuotas ir pan.).
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta 65 Eur dydžio bauda, t. y. šiek tiek didesnė nei ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš bylos matyti, jog V. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas daug kartų, įskaitant ir už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, apie kai kurių baudų sumokėjimą informacijos nėra, dirba. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucijos nutarimu V. K. paskirta nuobauda, tinkamai įvertinus visas ANK 34 straipsnyje nurodytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_25293-2021.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.