- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- AN2-83-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00190-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. N.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjo N. N. (N. N.), skundas tenkintas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2021 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo N. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 60 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2020 m. liepos 21 d. N. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 13 d. 15.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti, kur sustojusi transporto priemonė trukdo kitų vairuotojų matomumui išvažiuojant/įvažiuojant iš/į kiemą bei kliudo transporto priemonių eismui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktą. Protokolą surašiusi pareigūnė, nustačiusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydama N. N. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 15 Eur baudą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2020 m. rugpjūčio 31 d.
2. Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad N. N. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas ir byla grąžinta institucijai, kuri įgaliota atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje konstatuota, kad institucijos nutarimas buvo priimtas neištyrus visų su KET pažeidimų susijusių aplinkybių ir byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą galimo pažeidimo padarymo tyrimą.
4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2020 m. lapkričio 27 d. N. N. perrašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nurodydama, kad jis 2020 m. balandžio 13 d. 15.50 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur trukdo kitų transporto priemonių eismui, tuo pažeisdamas KET 150.10 punktą. Nustačius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą tyrėja įrašė administracinį nurodymą, siūlydama N. N. iki 2020 m. gruodžio 12 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 15 Eur baudą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2020 m. gruodžio 28 d.
5. Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad N. N. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. vasario 15 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
6. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu pareiškėjo N. N. skundas tenkintas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2021 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo N. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 60 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta. Nutarime konstatuota, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog N. N. padarė nutarime ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Nutarime taip pat pažymėta, kad automobilio laikinas pastatymas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), daiktams krauti neturėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, o apie pažeidimą pranešęs asmuo tokiu atveju galėjo pasirinkti laisvą įvažiavimą, leisdamas asmeniui baigti krovimo darbus ir taip išvengdamas jam nepatogios situacijos.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
7. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
7.1. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikė materialines teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto teismo nutarimo priėmimui. Nesutinka su apylinkės teismo šioje byloje surinktų įrodymų vertinimu. Pažymi, kad asmuo, pranešęs apie daromą KET pažeidimą, norėjo neišvažiuoti iš kiemo, o pastatyti automobilį arčiau namo laiptinės, esančios už tos vietos, kur KET pažeidimo padarymo metu stovėjo N. N. automobilis. Taigi asmuo, pranešęs apie KET pažeidimą, negalėjo pasinaudoti automobiliams skirtu artimiausiu ir jam patogiausiu pravažiavimu iki jo pageidaujamos automobilio pastatymo vietos dėl N. N. neteisėtų veiksmų.
7.2. Institucijos atstovo teigimu, visiškai nesvarbu, ar asmuo, pranešęs apie KET pažeidimą, turėjo galimybę prie savo gyvenamojo namo laiptinės privažiuoti iš kitos pusės, pavažiavęs kelis metrus atbuline eiga. Šiuo atveju, pasak atstovo, eismas, kuris (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu kieme organizuojamas ratu, buvo sutrikdytas dėl N. N. veiksmų, ir dėl šio eismo sutrikdymo buvo pažeistos asmens, pranešusio apie KET pažeidimą, teisės naudotis netrukdomai prie namo įrengtu pravažiavimu. Teigia, kad teismo buvo nustatyta, jog asmuo, pranešęs apie KET pažeidimą, buvo priverstas laukti apie 7 minutes, kol N. N. patrauks savo automobilį, taip pat buvo nustatyta, kad dėl ant pravažiavimo pastatyto N. N. automobilio, automobiliai negalėjo pravažiuoti, tai yra eismas ratu buvo sutrikdytas. Pasak atstovo, formalioji administracinio nusižengimo pusė teismo buvo nustatyta.
7.3. Institucijos atstovo nuomone, negalima kurti tokio precedento, kai KET reikalavimų besilaikančio eismo dalyvio teisę netrukdomai dalyvauti eisme bus leidžiama pažeidinėti, suteikiant kitam eismo dalyviui, sutrikdžiusiam eismą, išskirtines sąlygas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Mano, jog tokiu atveju bus pažeistas ne tik lygiateisiškumo principas, bet bus galima sutrikdyti eismą bet kurioje miesto gatvėje, motyvuojant tuo, kad privažiuoti iki blokuojamos vietos šioje gatvėje galima iš abiejų gatvės pusių, naudojantis kitomis miesto gatvėmis. Pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
7.4. Nurodo, kad nors teismas vertino, jog galimai asmens, pranešusio apie KET pažeidimą, tikslas buvo ne pravažiuoti pro vietą, kur stovėjo N. N. automobilis, bet užfiksuoti formalų KET pažeidimą dėl įvykusio konflikto, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, konflikto tarp šių asmenų priežastis ir buvo N. N. daromas KET pažeidimas iššaukęs neigiamą asmens, pranešusio apie KET pažeidimą, reakciją į jo pažeistą teisę pravažiuoti iki jo norimos vietos. Institucijos atstovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad N. N. automobilis kliudė asmens, pranešusio apie daromą KET pažeidimą, vairuojamos transporto priemonės eismui, tokiu būdu buvo pažeistas KET 150.10 punkto reikalavimus. Atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismas netinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas.
7.5. Teigia, kad teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 dalyje yra nurodyta, jog transporto priemonės stovėjimu įvardinamas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti ir padarė išvada, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. N. automobilį paliko stovėti atitinkamoje vietoje krovimo tikslais. Pažymi, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas vairuotojui atsakomybę užtraukia ne tik stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, bet ir sustojimas, tai yra įstatymu draudžiamas ir sustojimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, net jei yra sustojama tik keleiviams laipinti ar transporto priemonei krauti. Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte nurodyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Taigi, vadovaujantis minėta teisės norma, pasak institucijos atstovo, draudžiama ne tik stovėti ten, kur kliudytų transporto priemonių eismui, bet ir sustoti, net jei yra sustojama tik keleiviams laipinti ar transporto priemonei krauti. Institucijos atstovo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, bet koks sustojimas bei stovėjimas, uždraustas įstatymu, turi būti kvalifikuojamas kaip teisės pažeidimas, neatsižvelgiant į sustojimo ar stovėjimo tikslus, išskyrus įstatymais numatytus atvejus.
7.6. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog nors N. N. veiksmai formaliai atitiktų kai kuriuos jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, tačiau atsižvelgiant į susidariusią situaciją, byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir N. N. parodymus, nėra nustatytas tyčinis ketinimas trukdyti kitiems eismo dalyviams. Atstovas pažymi, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai kaip veikė N. N., tyčia ar dėl neatsargumo, yra svarbu tik parenkant administracinės nuobaudos dydį, o ne kvalifikuojant jo veiką. Nurodo, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje aprašytas administracinis nusižengimas yra formalus, tai yra jo objektyvinę pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį už formalius administracinius nusižengimus pakanka nustatyti, kad asmuo padarė teisei priešingą veiką. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismo buvo nustatyta, kad asmuo, pranešęs apie KET pažeidimą, buvo priverstas laukti apie 7 minutes, kol N. N. patrauks savo automobilį, taip pat buvo nustatyta, jog dėl ant pravažiavimo pastatyto N. N. automobilio, kiti automobiliai negalėjo pravažiuoti ir dėl šios priežasties eismas ratu buvo sutrikdytas, tai yra byloje buvo nustatyta, kad N. N. padarė formalų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
8. Atsiliepimų į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu N. N., prašo palikti galioti Institucijos 2021 m. vasario 15 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl N. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta pagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad N. N. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.
11. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
12. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.10 punktas numato, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Pažymėtina, kad šiam administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
13. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
14. Nagrinėjamu atveju N. N. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis sustojo ir savo automobilį paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų vairuotojų matomumui išvažiuojant/įvažiuojant iš/į kiemą bei kliudė transporto priemonių eismui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą. Šiuo atveju matyti, kad N. N. nubaudimas buvo grįstas išimtinai byloje esančiu anoniminiu pranešimu bei prie jo pateikta nuotrauka, iš kurios matyti stovintis automobilis, kuris užstoja pravažiavimą kitam automobiliui ir vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip N. N. iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės išima du didelės talpos juodos spalvos plastikinius maišus, uždaro bagažinę ir eina link daugiabučio laiptinės. Pats N. N. neneigė, kad automobilį pastatė vietoje, kurioje yra pravažiavimas kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtino, kad automobilį pastatė trumpam, kol išsikrovė iš automobilio daiktus ir susinešė į jam priklausantį butą. Taip pat nurodė, kad tuo metu galimybės kitaip pastatyti automobilio nebuvo. Kaip jau ir buvo minėta, N. N. versiją, jog automobilį pastatė trumpam, kad susineštų daiktus, iš dalies patvirtina vaizdo įrašas. Jo versiją, kad automobilio negalėjo pastatyti arčiau laiptinės, nes iš kairės visos vietos buvo užimtos ir priekyje ties namų sujungimu stovėjo automobiliai, iš dalies patvirtina pateikta nuotrauka bei įvykio vietos apžiūros protokolas.
14.1. Įvertinus aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju N. N. automobilio pastatymas neturėtų būti laikomas kliudymu transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, nes asmuo automobilį pastatė trumpam, kol bus sunešti į butą daiktai, o ne piktybiškai siekdamas kitiems eismo dalyviams kliudyti pravažiuoti. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 dalį transporto priemonės stovėjimu įvardinamas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta aptartais įrodymais, nepaneigta N. N. versija, kad automobilį ties (duomenys neskelbtini) paliko stovėti atitinkamoje vietoje krovimo tikslais.
14.2. Be to, kaip nustatyta liudytojos A. J. ir N. N. parodymais, kuriuos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad į teritoriją, į kurią norėjo patekti asmuo, pranešęs apie pažeidimą, galėjo patekti ir pro kitą įvažiavimą, nes prie namo (duomenys neskelbtini) yra apvažiavimas lanku ir turi du įvažiavimus ir išvažiavimus. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, kad pranešėjas įvažiuoti į namo kiemą galėjo patekti ir pro kitą įvažiavimą, juo labiau matydamas, kad kieme stovi daug automobilių ir N. N. nebuvo galimybės pasistatyti transporto priemonės kitoje vietoje tam, kad būtų galima įkrauti ar iškrauti daiktus, ir taip leisdamas asmeniui baigti krovimo darbus bei išvengti jam nepatogios situacijos.
15. Apygardos teismo vertinimu, nors ir nagrinėjamu atveju formaliai būtų galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju N. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymiai, kadangi automobilį paliko stovėti, kur sustojusi transporto priemonė trukdo kitų vairuotojų matomumui išvažiuojant/įvažiuojant iš/į kiemą bei kliudo transporto priemonių eismui, tačiau įvertinus aptartus įrodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog N. N. automobilio pastatymas neturėtų būti laikomas kliudymu transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, juolab kad asmuo automobilį pastatė trumpam, kol bus sunešti į butą daiktai, o ne piktybiškai siekiant kitiems eismo dalyviams kliudyti. Taigi šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad nusižengimo padarymo faktas yra įrodytas.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu teisės taikymu ir pritaria jo priimtam procesiniam sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesurinkus pakankamai duomenų, jog N. N. veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama