Kauno apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000 m. kovo 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 112 straipsnio l dalį, 117 straipsnio l dalį, 271 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant;

2) 2000 m. rugsėjo 8 d. pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

3) 2000 m. gruodžio 19 d. pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2004 m. spalio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

5) 2005 m. gruodžio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – laisvės atėmimu 3 metams;

6) 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) 2010 m. lapkričio 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio l dalį, 214 straipsnio l dalį, 182 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

8) 2011 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

9) 2011 m. spalio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį su 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių;

10) 2016 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

11) 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

12) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Z. 2021 m. balandžio 11 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus pastūmė mažametę savo sugyventinės I. D. dukrą B. D., dėl ko ji veidu atsitrenkė į spintą, taip pat bandė delnu suduoti vieną kartą mažametei į veidą, tačiau ši užsidengė ranka, tokiu būdu išvengė smūgio. Taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies išoriniame kampe ir sukėlė B. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais G. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis G. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tai galėjo būti 2021 m. balandžio 11 d., kai dienos metu grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu su I. D.. Pamatęs ant stalo sausainius, užpyko ant B. D., nuėjo į jos kambarį, susiginčijo ir stumtelėjo ją į spintą, po ko ši užsigavo. Taip pat bandė dar ranka suduoti, tačiau nežino ar pavyko, ar ne. Buvo greitas smūgis, po kurio I. D. jį patraukė nuo B. D.. Po to jis išėjo į lauką, o I. D. su B. D. išvažiavo. Įvykio metu buvo neblaivus. Po įvykio praėjus savaitei ar dviem buvo nuvažiavęs pas I. D. ir B. D., vežė gėlių ir šokolado, davė pinigų. Ant B. D. veido sužalojimų tuo metu nematė. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, tačiau po įvykio, gegužės mėnesį, užsikodavo, bandė eiti ,,Minesotos“ programą. Po gegužės mėnesio alkoholio daugiau nevartojo. Prieš tai kartą yra smurtavęs prieš I. D. vyrą, kai šie jau buvo išsiskyrę. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji B. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 11 d., kol G. Z. ir I. D. buvo išvažiavę, ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kaimynė jai buvo atnešusi sausainių, kuriuos ji valgė. Kadangi (duomenys neskelbtini) nesutaria su minėta kaimyne, jis paėmęs sausainius nuo stalo, juos išmetė. Ji papriekaištavo, kodėl jis išmetė sausainius. Tada tarp jos ir G. Z. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis norėjo trenkti jai ranka, tačiau ji apsigynė ir nubėgo į kambarį. G. Z. atėjo ir ją pastūmė, po ko ji atsitrenkė į spintą veidu ir užsigavo dešinę veido pusę. Vėliau ten atsirado mėlynė. Jai skaudėjo, ji pradėjo verkti. Tai pamačiusi jos mama iškvietė taksi ir jos išvažiavo pagyventi pas mamos draugę. Buvo nuvykę pas teismo medicinos ekspertus, kurie užfiksavo jos sužalojimą. Vėliau G. Z. jos atsiprašė ne vieną kartą, davė jai gėlių ir 50 Eur (b. l. 64–65).

Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 11 d., apie 13.30 val., ji su G. Z. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo jos dukra B. D.. G. Z. buvo neblaivus. Jis kambaryje, prie virtuvės, ant stalo, pamatė padėtus kaimynės atneštus sausainius. Kadangi jis su minėta kaimyne nesutaria, supyko, sausainius, išnešęs iš buto, numetė ant laiptinės laiptų, grįžęs į butą sukonfliktavo su B. D.. Ji buvo virtuvėje, kai išgirdo dukrą sakant nesistumdyti ir iškart atbėgusi į kambarį ir pamatė, kaip G. Z. delnu trenkė vieną kartą dukrai į veidą, t. y. į dešinę pusę ties akimi. Po tokio veiksmo ji griebė dukrą, ir jos išbėgo iš buto į kiemą, išsikvietė taksi ir išvažiavo. Ant dukros veido, ties dešine akimi, matėsi raudonumas, ties smilkiniu paviršinis įbrėžimas. Vėliau raudonumas pranyko ir jo vietoje atsirado nedidelė kraujosruva. Šio įvykio metu jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek po šio įvykio ji kalbėjo su dukra, ši jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ją rankomis pastūmė ir ji veidu atsitrenkė į spintą, dėl to (duomenys neskelbtini) buvo sužalojimas prie smilkinio, tuomet vieną kartą bandė sudavė delnu į veidą, tačiau dukra smūgio išvengė. Vėliau G. Z. jos ir jos dukros atsiprašė, atlygino padarytą neturtinę žalą, davė 500 eurų. Po šio įvykio kartu su G. Z. nebegyvena (b. l. 37–44).

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 11 d., apie 13.30 val., jai paskambino verkdama I. D. ir paklausė, ar gali atvykti pas ją su dukra, nes G. Z. pakėlė ranką prieš B. D.. Joms atvykus, ji matė, kad abi apsiverkusios, B. D. rankos delnu buvo prisidengusi dešinę akį. Paprašius parodyti, kas nutiko, ši patraukė ranką, ir ji pamatė ant B. D. skruostikaulio viršaus nedidelį įdrėskimą. Kitą rytą pas B. D. išryškėjo kraujosruva ties dešinės akies išoriniu kampu. Mėlynė matėsi apie 4 dienas. Įvykio dieną I. D. ir G. Z. buvo atvykę pas ją, statė langą. Remonto metu G. Z. vartojo alkoholį ir apie 13.00 val. išvyko stipriai neblaivus (b. l. 70–73).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Kauno miesto VTAS vyriausiasis specialistas. 2021 m. balandžio 12 d., apie 16.00 val., jis vyko adresu (duomenys neskelbtini), vertinti vaiko situacijos. Atvykus nurodytu adresu, jį pasitiko moteris, kuri teigė, kad nuomoja būstą, ir vakar atsikraustė gyventi moteris I. D. su nepilnamete dukra, nes buvusioje gyvenamojoje vietoje patyrė smurtą. Moteris teigė, kad 2021 m. balandžio 11 d. pas I. D. buvo atvykęs sugyventinis, kuris patvirtino, kad smurtavo, minėjo, kad turi ir garso įrašą, kurį galės pateikti. Sužinojus šias aplinkybes, pasitikrinta, ar nebuvo gautas pranešimas, susijęs su smurtu I. D. šeimoje, tačiau toks pranešimas nebuvo fiksuotas. Jam bendraujant su B. D., ši nurodė, kad jaučiasi gerai, smurto fakto nepatvirtino, tačiau jos elgesyje buvo pastebėtas išgąstis ir užsidarymas. Mergaitė buvo su medicinine kauke, todėl paprašė, kad ją trumpai nusiimtų. Nusiėmus kaukę, šalia dešinės akies pastebėjo nežymų rausvą brūkšnelį, t. y. įbrėžimą, ne kraujosruvą. Paklausus, iš kur jis atsirado, mergaitė paaiškino, kad žaidė su drauge ir atsitrenkė į spintą. Bendraujant su I. D., ši paaiškino, kad buvo konfliktas su sugyventiniu G. Z., todėl ir išsikraustė. Moteris teigė, kad sugyventinis pastūmė jos dukrą. 2021 m. balandžio 14 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, kurio metu nepilnametė B. D. pripažino, kad 2021 m. balandžio 11 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo mamos sugyventinis G. Z.. Mergaitė teigė, kad įvykio metu jis buvo piktas, ją pastūmė, ir ji atsitrenkė į spintą, dėl ko prie akies susidarė kraujosruva, o kaktoje iškilo guzas (b. l. 75–76).

Iš 2021 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–25).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 692/2021 (02) matyti, kad B. D. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies išoriniame kampe. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 11 d., vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva dešinės akies srityje galėjo būti padaryta, atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas, būnant nukentėjusiajai įvairiose padėtyse. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29–30).

Iš 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė K. P.. Garso įraše užfiksuotas vyro ir moters pokalbis, girdėti, kaip vyras patvirtino, jog sudavė (duomenys neskelbtini) į veido sritį, teigė, kad davė ir dar duos. Moteris teigė, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo mažametei mergaitei, 12 metų, duoti į veido sritį. Vėliau pokalbio metu, vyras dar kartą patvirtina, kad trenkė į veido sritį, teigė, kad dar gaus. Įrašo trukmė 58 sekundės (b. l. 31–32).???

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. Z. vartojus fizinį smurtą mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu ir taip šiai sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas tą pačią veiką, padarytą silpnesniam, labiau pažeidžiamam asmeniui vertina kaip žymiai pavojingesnę, todėl nustato griežtesnę atsakomybę ir griežtesnes bausmes.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, kad 2021 m. balandžio 11 d. grįžo į namus, esančius Jurbarko g., neblaivus, tarp jo ir B. D. kilo žodinis konfliktas dėl sausainių, kurio metu jis pastūmė nukentėjusiąją į spintą, po ko ši užsigavo, taip pat norėjo ranka suduoti į veidą. Netikėti kaltinamuoju teismas neturi pagrindo, nes jo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios mažametės B. D. parodymams ir kitiems įrodymams. B. D. parodė, jog 2021 m. balandžio 11 d. grįžus į namus jos mamai I. D. ir G. Z., tarp jos ir G. Z. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis norėjo trenkti jai ranka, taip pat ją pastūmė, po ko ji atsitrenkė į spintą veidu ir užsigavo dešinę veido pusę. Jai skaudėjo, vėliau atsirado mėlynė. Liudytoja I. D. taip pat patvirtino, kad jai su G. Z. grįžus į namus, tarp G. Z. ir jo dukters B. D. kilo žodinis konflikto, kurio metu ji išgirdo dukrą sakant nesistumdyti ir nubėgusi į kambarį pamatė, kaip G. Z. delnu trenkė vieną kartą dukrai į veidą, t. y. į dešinę pusę ties akimi. Ant dukros veido, ties dešine akimi, matėsi raudonumas, ties smilkiniu paviršinis įbrėžimas. Vėliau raudonumas pranyko ir jo vietoje atsirado nedidelė kraujosruva. Vėliau dukra jai sakė, kad (duomenys neskelbtini) ją pastūmė ir ji trenkėsi veidu į spintą, o po to bandė suduoti į veidą, tačiau ji smūgio išvengė.

Pažymėtina, jog G. Z. prisipažinimas smurtavus prieš mažametę užfiksuotas ir liudytojos pateiktame garso įraše.

Be to, apie vartotą smurtą tiek nukentėjusioji, tiek ir jos dukra papasakojo Kauno miesto VTAS vyriausiajam specialistui V. K., o I. D. taip pat ir draugei, pas kurią atvyko iš karto po įvykio – K. P.. Liudytojas V. K. parodė, jog bendraujant su mažamete nukentėjusiąja B. D., ji pripažino, kad 2021 m. balandžio 11 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo mamos sugyventinis G. Z.. Mergaitė teigė, kad įvykio metu jis buvo piktas, ją pastūmė, ir ji atsitrenkė į spintą, dėl ko prie akies susidarė kraujosruva, o kaktoje iškilo guzas.

Liudytoja K. P. parodė, kad iš karto po įvykio jai paskambino verkdama I. D. ir paklausė, ar gali atvykti pas ją su dukra, nes G. Z. pakėlė ranką prieš B. D., o šioms atvykus, ji matė, kad abi apsiverkusios, B. D. rankos delnu buvo prisidengusi dešinę akį, paprašius parodyti, kas nutiko, ši patraukė ranką, ir ji pamatė ant B. D. skruostikaulio viršaus nedidelį įdrėskimą. Kitą rytą pas B. D. išryškėjo kraujosruva ties dešinės akies išoriniu kampu, kuri matėsi apie 4 dienas.

Faktą dėl fizinio smurto vartojimo bei sužalojimų atsiradimo mechanizmo (pastūmus nukentėjusiąją ir šiai atsitrenkiant į spintą) patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje B. D. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies išoriniame kampe, nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 11 d., vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galėjo būti padaryta, atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada jog byloje įrodyta, kad G. Z. 2021 m. balandžio 11 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus pastūmė mažametę, savo sugyventinės I. D., dukrą B. D., dėl ko ji veidu atsitrenkė į spintą, taip pat bandė delnu suduoti vieną kartą mažametei į veidą, tačiau ji smūgio išvengė. Taip smurtaudamas padarė jai poodinę kraujosruvą dešinės akies išoriniame kampe ir sukėlė nukentėjusiajai B. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Aptarti įrodymai nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo pastūmimo nukentėjusioji veidu atsitrenkė į spintą. Tuo jai buvo sukeltas fizinį skausmą, taip pat jai buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies išoriniame kampe, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas bei sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtu veikimu.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad būdamas vyras, žymiai stipresnis už mažametę nukentėjusiąją ir ją paimtas pykčio stumdamas veidu link spintos, gali sužaloti. Negana to, jis dar vieną kartą bandė rankos delnu suduoti mažametei į veidą, tačiau ji užsidengė ranka bei smūgio išvengė. Tai rodo, kad kaltinamasis ne tik suvokė savo veikos pavojingumą, neteisėtumą, numatė galinčius kilti padarinius, bet ir jų norėjo, siekė, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.

Nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinės dukrą, su kuria gyveno kartu apie 6 metus. Jis žinojo, kad ji yra mažametė, jai tik 12 metų.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui požymiai, todėl kaltinamojo G. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 94), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. dėl (Z71.2) kaip asmuo, besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui. Lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą, profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus (b. l. 96). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2021 konstatuota, kad G. Z. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 99), todėl abejoti G. Z. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta, ja kėsintasi į kito asmens, pažeidžiamo asmens – mažamečio vaiko – sveikatą. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 77–78), anksčiau teistas net 12 kartų, paskutinį kartą taip pat už smurtą (b. l. 79–87). Šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, laisvės atėmimo bausmės, kuri taip pat paskirta už fizinį smurtą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai rodo, jog probacija nebuvo veiksminga, nes probacijos laikotarpiu kaltinamasis padarė naują, pavojingesnį nusikaltimą – pakėlė ranką prieš mažametį vaiką. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kadangi nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, savo poelgį vertina blogai, savo iniciatyva nukentėjusiosios atsiprašė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui – 1 metai.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

G. Z. šią naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu, 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės, kurią pradėjo atlikinėti 2021 m. birželio 7 d., todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, prie didesnės, t. y. neatliktos bausmės dalies, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį dalinio sudėjimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.