Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-843/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
1A-673-843/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45016-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
J. J.
Civilinis ieškovas
Ž. B.
Nukentėjusysis
R. B., Ž. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-843/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45016-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Kazlauskienės, Virginijos Liudvinavičienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,nuteistojo J. J. (J. J.) gynėjui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš J. J. nukentėjusiojo R. B. naudai priteisti 179 eurai padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo Ž. B. civilinis ieškinys dėl 350 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad jis 2016-09-20, laikotarpyje nuo 10.00 iki 12.10 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš kambaryje esančios spintelės pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – R. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „HuaweiSCL-L01Y6 Black“, 179 eurų vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nuosprendį, jo (Ž. B.) 350 eurų dydžio civilinį ieškinį patenkinti, o J. J. veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 4 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šioje byloje pareikštą 350 eurų dydžio civilinį ieškinį ir perkvalifikuodamas J. J. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį, padarė neteisingas išvadas, nepagrįstai nesivadovavo jo (Ž. B.) parodymais dėl jam priklausančių pinigų buvimo telefono „Huawei SCL-L01Y6 Black“ dėkle, nevertindamas to, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai ir pats kaltininkas nepaneigė jo (apelianto) parodymų teisingumo.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nuteistojo J. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. B. apeliacinio skundo reikalavimą perkvalifikuoti J. J. veiką iš BK 178 straipsnio 4 dalies į 178 straipsnio 1 dalį bei patenkinti jo pareikštą 350 € turtinės žalos atlyginimo reikalavimą iš esmės sieja su faktine aplinkybe, kad J. J. pagrobto mobilaus ryšio telefono dėkle buvo įdėti jam (Ž. B.) priklausę grynieji pinigai – 350 €. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje konstatavo, kad ši faktinė aplinkybė yra neįrodyta ir iš kaltinimo ją pašalino, o su tuo tiesiogiai sietą Ž. B. civilinį ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, o turi būti nustatomas dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-24/2014, 2K-232/2014 ir kt.).

Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai nurodytų įrodymų pagrindu neabejotinai nustatyta, kad J. J. 2016-09-20, laikotarpyje nuo 10.00 iki 12.10 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš kambaryje esančios spintelės pagrobė R. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „HuaweiSCL-L01Y6 Black“. Šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos. Tačiau įrodymų, kurių pakaktų patikimai išvadai, kad šio pagrobto telefono dėkle buvo įdėti ir kartu pagrobti ir nukentėjusiojo Ž. B. įvardijami 350 €, nėra.

Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis J. J. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jo pagrobtas telefonas buvo be dėklo, jame 350 € nebuvo. Ir nors nukentėjusysis Ž. B. tiek 2016-09-22 rašytame protokole – pareiškime (b. l. 2), tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16, 20), tiek teisme kategoriškai tvirtino, kad pagrobto telefono dėkle minėti pinigai buvo, vis tik teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvada, kad vien šių jo parodymų nepakanka norint konstatuoti šią aplinkybę, nes jie nėra tiek nuoseklūs, kad nekeltų abejonių, be to, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Atsižvelgtina, kad minėtame protokole-pareiškime bei 2016-09-22 apklausoje Ž. B. tvirtino, kad pagrobtas telefonas priklausė jam, kad bendra jam padaryta žala yra 520 €. Tuo tarpu vėlesnėse apklausose jis jau nurodė, kad telefonas priklausė kitam asmeniui – R. B., kartu sumažino jo teigimu jam padarytos žalos dydį iki 350 €. Ž. B. apie tai, kad kartu su telefonu buvo pagrobti ir dėkle buvę pinigai, iš pradžių R. B. neminėjo. Nesutampa ir nukentėjusiųjų Ž. B., R. B. bei liudytojo M. M. parodymai, apibūdinantys telefono dėklą, kuriame, Ž. B. teigimu, buvo įdėti jo nurodomi 350 €. Kaip minėta, nuteistasis J. J. tvirtino, kad jo pagrobtas telefonas iš viso buvo be dėklo. Nukentėjusysis Ž. B. teigė, kad telefono dėklas buvo iš juodos odos, atverčiamas. Nukentėjusysis R. B. aiškino, kad telefoną Ž. B. laikė juodame, įmaunamame dėkle, kuris telefoną dengė tik iš galinės pusės. Tuo tarpu liudytojas M. M., kuris buvo įvykio vietoje prieš pat telefono pagrobimą, patvirtino matęs, kaip Ž. B. naudojosi minėtu telefonu, tačiau teigė, kad telefonas buvo su permatomu silikoniniu dėklu, užsidedančiu ant telefono nugarėlės, pinigų jame liudytojas nematė (b. l. 24). Šie neatitikimai kelia teismui abejones dėl nukentėjusiojo Ž. B. nurodomų faktinių aplinkybių. Galimybė pašalinti kilusias abejones yra išsemta, todėl jos turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – teismas teisėtai ir pagrįstai 350 € pagrobimą pašalino iš kaltinimo kaip neįrodytą, atitinkamai perkvalifikuodamas nustatytus J. J. veiksmus bei atmesdamas nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai: Aušra BielskėDaiva KazlauskienėVirginija Liudvinavičienė