Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Events“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Events“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė UAB „LT Events“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

17. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktą įrodymą – 2024 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymą – atsisako priimti. Atsakovės pateiktas dokumentas yra parengtas ne valstybine lietuvių kalba, kartu su juo nėra pateiktas dokumento vertimas, kaip to reikalauja CPK 113 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina ir tai, kad pavienis mokėjimo nurodymas, kuriuo, kaip teigia atsakovė, jos kontrahentas sumokėjo 650 Eur už atsakovės suteiktas paslaugas, pats savaime neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar pagrįstai atsakovei buvo iškelta bankroto byla.

18. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą 2024 m. liepos 19 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išrašą ir mokesčių apskaitos informacinės sistemos „Įplaukos“ išrašą, šiais papildomais dokumentais pareiškėja grindžia aplinkybę, kad atsakovė po to, kai jai buvo inicijuota bankroto byla, skolos atsakovei nesumažino. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus priima, nes jie sudaryti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes dėl skolos pareiškėjai dydžio bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, nes atsakovei yra žinoma (turėtų būti žinoma), kokio dydžio skola pareiškėjai yra susidariusi, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti išsamius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus duomenis apie savo turtinę padėtį, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme.

Dėl pareigos informuoti skolininką apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą tinkamo įvykdymo

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja tinkamai įgyvendino JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytą skolininko informavimo pareigą apie ketinimą inicijuoti jam nemokumo bylą.

20. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).

21. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjos siųstas pranešimas apie nemokumo bylos iškėlimą jai nebuvo įteiktas, ji nieko nežinojo apie inicijuojamą nemokumo bylą. Tačiau civilinėje byloje yra pateikti duomenys, kad 2024 m. sausio 5 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie pareiškėjos ketinimą inicijuoti nemokumo bylą. Pranešime nurodyta, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 13 004,74 Eur ir šios prievolės neįvykdžius per 30 dienų arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime nurodyta, kad šis pranešimas bus laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo.

23. Byloje pareiškėjos pateikti www.post.lt (siuntų sekimas) duomenys patvirtinta, kad 2024 m. sausio 5 d. pranešimas atsakovei buvo išsiųstas JAR nurodytu buveinės adresu ir įteiktas tinkamai 2024 m. sausio 9 d. Aplinkybė, kad pareiškėjos pateiktuose duomenyse nėra nurodytas konkretus asmuo, priėmęs atsakovei skirtą korespondenciją, nepaneigia fakto, kad siunta atsakovei buvo įteikta. Pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose teismui atsakovė nurodo tą patį korespondencijos adresą. Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė pareiškėjos pašto duomenimis įrodinėjamų aplinkybių dėl pranešimo įteikimo, tik deklaratyviai teigia, kad jai adresuotas pranešimas nebuvo įteiktas.

24. Pažymėtina ir tai, kad juridiniai asmenys privalo JAR nurodyti apie save ir savo veiklą įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.62 straipsnio 3 dalis). JAR, be kita ko, turi būti nurodytas juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis JAR, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, kad pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktą).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

25. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

27. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

28. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė atsiskaito su kreditoriais, turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

29. JANĮ 20 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodyta, kad pateikiami kreditorių ir skolininkų sąrašai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai, finansinių ataskaitų rinkinys nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas JAR, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašas. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė (jos vadovas) 2024 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi buvo įpareigota per 5 darbo dienas pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus duomenis apie savo turtinę padėtį, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme.

30. Kadangi atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė išsamių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų, numatytų JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kitų), todėl teismas apie bendrovės mokumą gali spręsti tik iš paskutiniųjų JAR pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 metus, kurie nurodo ne dabartinę bendrovės turtinę būklę, o 2020 metais buvusią finansinę padėtį, bei kitų byloje surinktų duomenų.

31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės nurodytas priežastis, dėl kurių ji nepateikė JAR ir teismui naujesnių finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės nurodytos priežastys, jog buhalterines paslaugas teikęs asmuo šias paslaugas teikė netinkamai, o kilus konfliktui, jas apskritai nustojo teikti ir negrąžino dokumentų, nepateisina imperatyvių pareigų pateikti JAR ir teismui finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės vadovas, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės apskaitos organizavimą, jau nuo 2021 metų, kuomet nutrūko santykiai su buhalterines paslaugas teikusiu asmeniu, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu finansinės atskaitomybės duomenų paruošimu ir jų pateikimu JAR, be to, atsakovei, nuo 2024 m. sausio mėnesio žinojusiai apie jai inicijuojamą nemokumo bylos iškėlimą, turėjo pakakti laiko pasirūpinti reikiamų duomenų pateikimu nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui.

32. Iš paskutinio atsakovės JAR pateikto balanso už 2020 metus matyti, kad bendrovės turtas 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 38 516 Eur, visą šį turtą sudarė trumpalaikis turtas. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 11 425 Eur. Nors bendras mokėtinų įsipareigojimų dydis neviršijo atsakovės 2020 metais turimo turto vertės, tačiau, kaip minėta, jį sudarė trumpalaikis turtas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nesant duomenų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę, nelaikomas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Be to, aptariami duomenys atspindi tik situaciją, buvusią 2020 metų pabaigoje, o šiuo metu atsakovės turtinė padėtis gali būti iš esmės pasikeitusi.

33. Iš viešų registrų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi. Jokių duomenų apie kitą atsakovės šiuo metu turimą turtą byloje nebuvo surinkta. Aplinkybę, kad atsakovė materialaus ar nematerialaus turto neturi, patvirtina ir tai, kad vykdomosiose bylose, kuriose VMI yra išieškotoja, iš atsakovės nesėkmingai vykdomas priverstinis išieškojimas.

34. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui pradėjo formuotis nuo 2020 m. balandžio 16 d., jai pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metų balandžio mėnesį. Nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos pradėti teikti 2021 m. rugsėjo 30 d. Pareiškimo pateikimo metu mokestinė nepriemoka išaugo iki 13 004,74 Eur. Atsakovės finansiniai sunkumai prasidėjo 2020 metais ir nuosekliai augo, t. y. finansinės padėties dinamika buvo neigiama. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad atsakovė yra skolinga ne tik VMI, bet ir VSDFV. Šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių, pagrįstų prie pareiškimo pridėtais dokumentais, atsakovė byloje neginčijo.

35. Pažymėtina, kad atsakovė neneigė turinti finansinių sunkumų. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovė pareiškėjai pasiūlė sudaryti taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigotų susidariusią mokestinę nepriemoką padengti per 24 mėnesius. Atsakovės atsikirtimai į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiami tuo, kad ji yra gyvybinga įmonė. Atsakovė pateikė į bylą 2024 m. gegužės 5 d. bendradarbiavimo sutartį su Italijos ir Lietuvos prekybos rūmais, 2024 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartį su MB „Live Stone“, 2024 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą už konsultavimą dėl renginių organizavimo.

36. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pastebi, kad atsakovės pateikti dokumentai, kuriais ji siekė įrodyti savo gyvybingumą, surašyti artimomis pareiškėjos kreipimuisi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienomis, o tai suponuoja išvadą, jog atsakovė priemonių atkurti mokumą ir gyvybingumą ėmėsi tik po to, kai buvo inicijuotas nemokumo procesas. Antra vertus, bendradarbiavimo sutartys, 2024 m. birželio 27 d. sąskaita faktūra labiau vertintini kaip pavieniai įvykiai ūkinėje veikloje, o ne realios ūkinės veiklos vykdymas, kuris generuotų pajamas ir leistų atkurti įmonės mokumą. Nors atsakovės į bylą pateiktų bendradarbiavimo sutarčių 3.1 papunktis numato, kad atsakovė garantuoja, jog turi atitinkamos kvalifikacijos personalą, tačiau, remiantis viešais duomenimis, atsakovė darbuotojų neturi, į bylą duomenų, kad turi galimybę remtis kitų asmenų ištekliais sutartims sėkmingai įvykdyti, nepateikė.

38. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas). Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė nuo 2020 m. balandžio 16 d. nemoka mokesčių valstybės biudžetui, pareiškimo pateikimo metu mokestinė nepriemoka išaugo iki 13 004,74 Eur. Mokesčių įsiskolinimas nebuvo padengtas ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, yra susidaręs įsiskolinimas VSDFV. Šios aplinkybės paneigia atsakovės įrodinėjamą bendrovės gyvybingumą.

39. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes nepareikalavo papildomų duomenų apie bendradarbiavimo sutarčių vykdymą bei vadovo teises išrašyti 2024 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl šalių neiškeltų ir neginčytų klausimų, šalių nepasirinkto interesų gynybos būdo ar ginčo teisinio pagrindo pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad teismas atsakovės pateiktus įrodymus pripažino nepakankamais jos įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, nereiškia siurprizinio sprendimo priėmimo.

41. Darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti gyvybinga ir mokia, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Kadangi atsakovė nepagrindė, kad jos įsipareigojimai yra mažesni nei turimas turtas, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės skolos nemokamos ilgą laiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė yra nemoki ir yra visos sąlygos jai iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „LT Events“ iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atsakovė prieš pat paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį 2024 m. rugpjūčio 7 d. 23.13 val. padavė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 3 dienų terminui. Atsakovė nurodo, kad jos vadovas padengs įsiskolinimą pareiškėjai per 2 dienų terminą, todėl, siekiant realizuoti prioritetinį nemokumo bylos atsisakymo pagrindą – atsiskaitymą su kreditoriumi (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – yra pagrindas atidėti teismo posėdį.

43. Apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį. Nors atsakovė, prašydama atidėti teismo posėdį, remiasi JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tačiau ji neatsižvelgia į tai, kad pagal nurodytą JANĮ nuostatą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu kreditoriaus reikalavimą juridinis asmuo patenkina iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimo pažymima, kad toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, kadangi sudaro galimybę skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai apeliacinės instancijos teismui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkas patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą arba šis kreditorius atsisako nuo reikalavimo. Tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, kadangi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020 29 punktas).

45. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020 30 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie nemokumo proceso inicijavimą buvo informuota dar 2024 m. sausio 9 d., tačiau nei per pareiškėjos nurodytą terminą, nei iki skundžiamos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo skolos pareiškėjai nesumokėjo. Kaip galima spręsti iš atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį, ji skolos nėra sumokėjusi ir šiuo metu, ir tik ketina tai padaryti per 2 dienas. Kad skola šiuo metu nesumokėta, patvirtina ir vieši VMI duomenys. Tačiau, viena vertus, atsakovės ketinimas sumokėti skolą jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas, kita vertus, pagal aptartą teismų praktiką skolos pareiškėjai sumokėjimas savaime nelemtų pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes tokiu atveju turėtų būti sprendžiama, ar skolos pareiškėjai sumokėjimas iš esmės keičia atsakovės finansinę būklę ir jos mokumo vertinimą. Atsakovė prašyme nepagrindė, kad skolos pareiškėjai sumokėjimas kaip nors pakeistų atsakovės finansinę būklę ir atkurtų jos mokumą. Byloje jau buvo nustatyta, kad atsakovė turi įsiskolinimą ne tik pareiškėjai, bet ir VSDFV, jokių duomenų apie atsakovės turimą turtą nėra, atsakovė neturi darbuotojų ir nėra gyvybinga. Be to, iš atsakovės prašymo matyti, kad ji skolą pareiškėjai ketina padengti iš atsakovės vadovo lėšų, tačiau nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovės vadovas lėšas ketina perduoti atsakovei, ar nesusiformuos atsakovės įsiskolinimas vadovui.

47. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.