Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-09 · Administracinė byla Nr. eI-5972-535/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-09
Bylos Nr.
eI-5972-535/2024
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00219-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
R. K., S. K., I. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5927-535/2024Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00219-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 9 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams R. K., S. K., I. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau –pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovų 337,94 Eur laikotarpyje nuo 2017-10-01 iki 2023-09-30 nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir 45,65 Eur delspinigių.

Paaiškina, kad, vadovaudamasi 2017 m. birželio 20 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-155 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. spalio 28 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-209 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių subsidijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu ir 2022 m. vasario 23 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-28 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių studijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (toliau – Nuostatai), atsakovams buvo apskaičiuota 337,94 Eur dydžio vietinė rinkliava ir 45,65 Eur delspinigių.

Pažymi, kad atsakovai valdo nekilnojamąjį turtą adresu, (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 66,55kv.m.) po savininkės E. P. mirties ((duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad atsakovams buvo suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovai vietinės rinkliavos nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, dėl ko susidarė 383,59 Eur įsiskolinimas.

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2017-10-01 iki 2023-09-30 ir delspinigių priteisimas.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymas 32 straipsnis 1 dalis). Įgyvendindamos šį principą savivaldybės turi nustatyti tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (2004 m. balandžio 30 d. redakcija) 92 punktas).

Teismas pažymi, kad Pasvalio rajono savivaldybėje buvo įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. birželio 22 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-155 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. spalio 28 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-209 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių subsidijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu bei 2022 m. vasario 23 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-28 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių studijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (toliau – Nuostatai), vietinės rinkliavos administratoriumi paskirta pareiškėja, kuriai savivaldybė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 44 punkte nustatyta tvarka pavedė administruoti vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 4.12 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai po E. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdo nekilnojamąjį turto objektą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas yra Pasvalio rajono savivaldybėje, todėl patenka į pareiškėjos veikimo sritį, todėl atsakovai turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovams apskaičiavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.).

Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018). Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią rinkliavą privalo mokėti.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovų priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateiktas atsakovų atsiliepimas ar paaiškinimas, kurie prieštarautų pareiškėjos reikalavimams, todėl pareiškėjai priteistina viso 337,94 Eur suma.

Nuostatų 53 punkte nustatyta, kad nesumokėjus arba pavėluotai sumokėjus vietinę rinkliavą arba jos dalį, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai skaičiuojami iki vietinės rinkliavos arba jos dalies sumokėjimo dienos (įskaitytinai) arba iki dienos, kai teisės aktų nustatyta tvarka prievolė pasibaigia (pvz., fizinis asmuo miršta, juridinis asmuo likviduojamas ir kt.). Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo vietinės rinkliavos arba jos dalies sumokėjimo termino, už kurį vėluojama atsiskaityti.

Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Pažymėtina, kad delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyto delspinigių dydžio. Rinkliavos nuostatų 83 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) buvo/yra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 84 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis yra apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavos nuostatų 86 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis. Paskutinį kartą delspinigių dydis yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084, ir yra 0,03 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojais t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, esančio Pasvalio savivaldybėje, atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojai, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovai tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį būtų sumokėję ar kad jie būtų visiškai ar iš dalies atleisti nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvienos pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius tenkintinas, pareiškėjai iš atsakovų priteisiant 337,94 Eur už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2023-09-30 bei 45,65 Eur delspinigių.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovų priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad ji advokatų profesinei bendrijai Gvildys ir partneriai „G2 LAW“ už advokato pagalbą sumokėjo 15 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – Rekomendacijos).

Be to, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovo – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovų 15 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. K. 127,87 Eur, iš atsakovės S. K. 127,86 Eur ir iš atsakovės I. K. 127,86 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2023-09-30 nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič