Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 254 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartimi panaikintas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 17 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 15 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas, bausmės metu nesielgė nepriekaištingai, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, gauta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustatytas neigiamas pokytis „nuostatų“ srityje, nes nuteistasis bausmės atlikimo metu pažeidė drausmės ir režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo metu yra stebimos tik nedidelės nuteistojo pastangos valdyti kriminogeninius veiksnius, didinančius pakartotinį nusikalstamumą. Įvertinusi minėtas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas anksčiau paskirto bausmės atlikimo laiko į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis L. Š. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, posėdyje dalyvavo tik keturi Komisijos nariai, todėl trūko trijų Komisijos narių, kad būtų priimtas sprendimas, kas rodo, kad sprendimas yra neteisėtas. Skundžiamo nutarimo motyvai yra pagrinde paremti Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurią savo asmeninę nuomonę išreiškia psichologas. Šios išvados prieštarauja humanizmo principui, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje, taip pat prieštarauja Konvencijos prieš kankinimą ar kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1 straipsniui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis atlieka už trijų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK XXVIII ir XXXVI skyriuose, padarymą. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – areštas, taip pat laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi, surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką penkis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam du kartus buvo taikyta drausminė nuobauda. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas negilus, bei nevertina savo elgesio, kaip netinkamo, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Pokalbio metu pripažįsta, jog dažniausiai nusikalsta impulsyviai, spontaniškai, neplanuotai, nes negeba pasimokyti iš ankstesnių klaidų ir neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių. Asmuo vengia analizuoti priežastis paskatinusias jį nusikalsti, nors jas ir atpažįsta, o taip pat vengia kreiptis į specialistus, siekiant jas išspręsti. Įvertinimo metu stebima, jog nuteistasis pasižymi menkais situacijos bei savianalizės įgūdžiais. Nuteistasis dažnai nesprendžia savo problemų tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti ir vengia problemų, vartodamas alkoholį, arba bandydamas spręsti turimas problemas pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus (pvz. siekdamas įgyti lėšų - vykdo vagystes ir pan.). Įvertinimo metu stebima, jog nuteistasis susikoncentruoja į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Šiuo metu susikoncentruoja į pasekmes sau pačiam. Pažymėtina ir tai, kad įvertinimo metu nuteistasis teigia, kad nusikaltimus darydavo dėl finansinės naudos sau - norėjo lengvų ir greitų pinigų. Visos nuteistojo nusikalstamos veikos susijusios su asmens turtinių teisių nuvertinimu ir finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais. Taigi, galima teigti, kad nuteistasis savo turimas finansines problemas laisvėje sprendė nelegaliu būdu - darydamas naujus nusikaltimus. Taip pat galima teigti, kad turimi nuteistojo ieškiniai reikalauja tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių, bei pastovaus pajamų šaltinio užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas, kurios turėjo įtakos poreikiui nusikalsti (piktnaudžiavimas alkoholiu ir noras turėti pinigų, tačiau nenoras dirbti). Prie nuteistojo gyvenimo būdo yra priskiriami asocialų gyvenimo būdą vedantys draugai su kuriais nuteistasis vartodavo alkoholinius gėrimus. Be to, nuteistasis savo kriminalinę karjerą pradėjo gana jauname amžiuje (pirmas teistumas (duomenys neskelbtini) metų), o taip pat jam būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje. Nuteistasis yra teistas 6 kartus, šių nusikaltimų pobūdis yra vienodas - finansinis. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, kuri nuo paskutinio atlikto, 2021 m. sausio 6 d., vertinimo išliko nepakitusi, taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas dažnas / sistemingas alkoholio vartojimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek L. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (4 metai 11 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam L. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo L. Š. skundas dėl Komisijos 2022 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Taip pat nuteistasis L. Š. skunde kelia klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos sudėties ir priimto nutarimo teisėtumo klausimo. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas priimtas nesilaikant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, kadangi Komisija, kuris sprendė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo sudaryta iš keturių Komisijos narių, o ne iš septynių narių, todėl negalėjo būti priimtas nutarimas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).

Pagal Nuostatų 12 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į gautus pasiūlymus (prašymus) dėl kandidatų į komisijos narius, įsakymu sudaro septynių narių komisiją, – skiria komisijos pirmininką ir komisijos pirmininko pavaduotoją. Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-184 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje sudarymo“ sudaryta iš septynių narių komisija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-26 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-184 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1.2. papunktis ir N. L. paskirtas komisijos pirmininko pavaduotoju. Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-184 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1.1. papunktis ir G. Z. paskirta komisijos pirmininke.

Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje pirmininkės pavaduotojas N. L., nors 2022 m. vasario 3 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas, kaip Komisijos pirmininkas. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymus, teismas laiko, kad tai yra įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida, tačiau protokolo esmės nekeičia. Taigi, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vertinant Nuostatų 21 punktą, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-651-348/2021).

Įvertinus tai, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant procedūrinių pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo L. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.