Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių (atstovas V. M.) ir UAB „Corpus A“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Corpus A“ ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės sutarties dalyvių ieškinį atsakovui UAB „Adminsta“ dėl įpareigojimo perduoti bendrojo naudojimo objektus, bei pagal atsakovės UAB „Adminsta“ priešieškinį atsakovams daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį pasirašiusiems asmenims dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme 2016 m. sausio 18 d. gautas, be kita ko, V. M., kaip jungtinės sutarties dalyvių atstovo, raštas, kuriame, remiantis kasacinio teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015, nurodoma, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, tokia jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 str. 3 d.). Rašte taip pat nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija; kad V. M. turi neabejotiną teisę veikti ieškovų – jungtinės veiklos sutarties dalyvių – vardu, kaip atstovaujantis asociacijos (jungtinės veiklos sutarties) dalyviams; tokiam atstovavimui CPK 57 str. nenumato jokio specialaus atstovo teisių ir pareigų įforminimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Kasacinio teismo praktika įvairiose bylose (LAT 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015; LAT 2015 m. kovo 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 bei kt.) yra suformavusi bendrą pasikartojančią taisyklę, kad Jungtinės veiklos sutartis tais atvejais, kai jos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi, iš ko išplaukia V. M. teisė atstovauti Jungtinės veiklos sutarties dalyvius be atskiro pavedimo. Be to, kasacinio teismo nutarties, kuria rėmėsi ieškovai, šalindami teismo nurodytus ieškinio trūkumus, aplinkybės iš esmės atitinka sąlygą būti labai panašioms į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir joms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino to fakto, kad ne tik kasacinis teismas yra suformavęs bendrą taisyklę, kad Jungtinės veiklos sutartis laikytina asociacijos sutartimi. Įstatymo leidėjas CK 6.969 str. 3 d. taip pat yra įtvirtinęs, kad tais atvejais, kai jungtinės veiklos sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, ji prilygintina asociacijos sutarčiai, o tokios sutarties narių atstovavimui CPK 57 str. nenumato jokio specialaus atstovo teisių ir pareigų įforminimo.

3) Ieškovai ne kartą pasisakė, kad V. M. byloje veikia ir kaip kitų (ne tik Jungtinės veiklos sutarties dalyvių) atstovas, informuojant juos apie bylos eigą. Visų pirma, tokia pareiga jam buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (nutartis yra galiojanti ir nepanaikinta), antra, tokią pareigą jam nustato pati daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kurios 1.2 p. apibrėžiama „savininko“ sąvoka – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiabutyje esantis butas ar kitos patalpos ir kuris turi bendrosios nuosavybes teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sutarties 8.3.2 bei 8.3.3 p. numatoma, kad seniūnas, atstovaudamas teisme „<...> turi teisę, atlikti namų ir kitų patalpų savininkų vardu visus procesinius veiksmus <...>“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2012 m. gruodžio 4 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintoje Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 8.3 p. Taigi, teisės aktai įtvirtina specialiąją normą, suteikiančią teisę jungtinės veiklos sutarčių, kurias sudaro butų ir kitų patalpų savininkai, valdymo organų nariams atstovauti Jungtinės veiklos sutarties dalyvius, neįpareigojant kiekvienu atveju įforminti atskiro įgaliojimo atstovui.

4) Viso bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas nereikalavo pateikti jokių papildomų įrodymų dėl atstovavimo pagrindo, laikė jį tinkamu ir pagrįstu, ir tik padarius pertrauką sprendimo priėmimui, teismas pakartotinai pareikalavo pagrįsti atstovavimo pagrindą, kai ieškovai bei kiti bylos dalyviai turėjo pagrįstų lūkesčių užbaigti bylos nagrinėjimą. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė pareigos nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias nagrinėti bylą.

1) Apeliantai nepateikė jokių teismo reikalautų papildomų duomenų (įrodymų) apie V. M. suteiktus įgaliojimus veikti atstovaujamųjų vardu, ir ypač duomenų (įgaliojimų) veikti konkrečių atstovaujamųjų vardu. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios aplinkybės, ką nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu dalis ginčijamą sutartį pasirašiusių asmenų nurodė, kad jie pasirašė ne ginčo jungtinės veiklos sutartį, o visai kitus dokumentus.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis įsiteisėjo suėjus 7 d. terminui ją skųsti, ir šiam terminui suėjus įgijo res judicata galią, todėl apeliantai nebegali ginčyti paties įpareigojimo (nustatytų trūkumų) pateikti įrodymus dėl tinkamų įgaliojimų veikti kitų asmenų (ir kokių būtent atstovaujamųjų) vardu teisme. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku gali būti tik atskirojo skundo vertinimas tuo aspektu, ar apeliantų pateiktas 2016 m. sausio 18 d. raštas dėl ieškinio trūkumų šalinimo yra tinkamas nustatytų trūkumų pašalinimas, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, V. M. nepateikus CPK 57 str. nurodytų įrodymų apie jo atstovaujamus asmenis ir šių asmenų suteiktus įgaliojimus (CPK 320 str., 338 str.).

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, ši nutartis priimta remiantis CPK 296 str. 1 d. 3 p., reglamentuojančiu pareiškimo palikimą nenagrinėtu, kai pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. CPK 51 str. 1 d. įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus, todėl, jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, prie šio procesinio dokumento turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 str. 5 d.). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba jai prilyginama tvarka (CPK 57 str. 1 d.). CPK 56 str. yra nurodyti asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus; antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. Taigi fiziniams asmenims, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties ar byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdžio, gali atstovauti advokatai ir jų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1-2 p.), o kiti asmenys gali atstovauti teisme tik tiems fiziniams asmenims, su kuriais juos sieja tam tikra įstatyme nurodyta procesinė padėtis arba tam tikri materialinio pobūdžio teisiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju ieškovai – dalis daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sudarė 2012 m. lapkričio 15 d. Jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas – bendro naudojimo objektų, priklausančių sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir įstatymų nustatyta tvarka namams priskirto žemės sklypo valdymas ir kitoks tvarkymas; abiejų daugiabučių namų bendros inžinerinės įrangos priežiūra ir kitoks valdymas (Sutarties 2.1., 2.2. p.). Minėtoje sutartyje daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai taip pat numatė valdymo organus, per kuriuos įgyvendinamos bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir valdymo teisės ir pareigos – visuotinį susirinkimą (Sutarties 1.4. p., 5.2.1. p.) bei butų ir patalpų savininkų Tarybą, kuriai vadovauja seniūnas (Sutarties 1.5. p., 5.2.2. p.). Kaip matyti iš Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo, 2012 m. spalio 10 d. vykusio susirinkimo metu Tarybos seniūnu buvo išrinktas V. M.. Pažymėtina, kad šio susirinkimo ir protokolo teisėtumas nėra nuginčyti, todėl jie yra galiojantys. Jungtinės veiklos sutarties 8.3.2. p. numato, kad seniūnas atstovauja daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus santykiuose su valstybinės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijomis, teismais, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis arba paveda atstovauti administratoriui; 8.3.3. p. numato, kad seniūnas, atstovaudamas teisme turi teisę atlikti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų vardu visus procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Jungtinės veiklos sutarties teisėtumas taip pat nėra nuginčytas, todėl ieškovų sutarimas bendrai veikti kooperuojant turtą ir nematerialines vertybes, kad būtų pasiektas pirmiau nurodytas bendras tikslas (CK 6.969 str.), yra galiojantis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Tai reiškia, kad ieškovai turėjo teisę laisva valia susitarti dėl jos sąlygų dalyje dėl Tarybos seniūno funkcijų apimties, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad seniūnas 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu turi teisę atstovauti ir atlikti procesinius veiksmus Jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu be specialaus teisių ir pareigų įforminimo, numatyto CPK 57 str.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai gali nustatyti atskirų jungtinės veiklos sutarčių ypatumus. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties tipinė forma yra patvirtinta aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi (jos turiniu ir (ar) forma), turėtų būti vadovaujamasi šio įsakymo nuostatomis. Minėto įsakymo 8.3. p. ir 8.5. p. numato, kad įgaliotinis turi teisę pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusius ieškinius, dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose bendrosios nuosavybės teise valdomu turtu bei atstovauti patalpų savininkams santykiuose su valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijomis, teismais, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantų argumentu, kad teisės aktai įtvirtina specialiąją normą, suteikiančią teisę jungtinės veiklos sutarties, kurią sudaro butų ir kitų patalpų savininkai, valdymo organų nariams atstovauti Jungtinės veiklos sutarties dalyvius, neįpareigojant kiekvienu atveju įforminti atskiro įgaliojimo atstovui.

Kita vertus, kaip matyti iš byloje pateikto ir priimto patikslinto ieškinio, ieškovai šioje byloje yra Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviai (atstovas V. M.) bei UAB „Corpus A“, todėl byloje kilus klausimui dėl V. M. atstovavimo apimties, t.y. ar šis atstovas turi teisę be jungtinės veiklos sutarties dalyvių atstovauti ir kitus namo savininkus, nepasirašiusius Jungtinės veiklos sutarties, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės, turi nustatyti, ar Jungtinės veiklos sutartis laikytina asociacijos sutartimis, tuo pačiu išsiaiškinant seniūno V. M. atstovavimo apimtį. Kita vertus, pirmos instancijos teismui kylant abejonių dėl Tarybos seniūno teisės atstovauti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus (ne Jungtinės veiklos sutarties dalyvius), teismas turi teisę spręsti dėl šių asmenų įtraukimo į bylą bendraieškoviais ir/ar dalyvaujančiais byloje asmenimis, įpareigojant seniūną pateikti įrodymus apie jo įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkus, nesančius Jungtinės veiklos sutarties dalyviais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei įvertinęs tai, jog civilinė byla nagrinėjama ilgą laiko tarpą, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu pažeistų tiek ieškovų teises ir interesus, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų, patyrusių daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės, vadovaudamasis protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su procesiniu atstovavimu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, bylą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, kuria Jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu reikštas ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.