Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovų V. K., M. K., (ieškovo) Corpus A“ ir Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių (toliau vadinama – Ieškovai/Apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ ir daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių L. A., G. A., R. A., S. A., I. B., A. B., L. B., V. B., J. B., J. B., V. B., K. B., M. B., E. Č. (ankstesnė pavardė – O.), V. Č., Š. D., G. D., R. D.-P., E. G., R. G., M. G., N. G., A. G., A. G., R. G., I. J. (I. Y.), R. J., I. J., E. K. (ankstesnė pavardė – A.), M. K., V. K., T. K., E. K., N. K., A. L., S. L., D. L., K. L., D. L., K. M., I. M., D. M., A. M., A. M., D. M., P. M., R. M., J. M.-M., A. M., R. M., M. M., S. M. (S. M.), O. M., V. M., G. M., T. O. (T. O.), M. P., J. P. (ankstesnė pavardė – V.), R. R., E. R., A. R. (ankstesnė pavardė – P.), M. S., V. S., R. S., A. S., M. S. (M. S.), N. Š., T. Š., V. Š., G. T. (G. T.), A. T., D. U., R. V., G. V., I. V., A. Z., S. A. Z., D. Z., T. Ž., V. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ dėl įpareigojimo perduoti bendrojo naudojimo objektus, lėšas bei dokumentus, taip pat pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ priešieškinį nurodytiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tretieji asmenys G. A., A. A., J. A., V. B., J. B., F. B., K. B., M. Č., A. D., V. D., D. G. (D. G.), D. G., M. G., I. G., K. H., A. I., D. I., A. J. (A. J.), Z. J. (Z. J.), J. K., A. K., Ž. K., M. K., S. K., N. L., D. L., L. L., N. L., A. L., R. L., R. M., A. M., J. M., A. M., E. M.-M., N. M., J. M., V. M., D. M., V. M., T. M., R. M., A. M., R. N. (R. N.), V. N. (V. N.), T. N., A. N., I. P., K. P., T. R., K. R., P. R. R., D. R., R. R., D. R., A. R., E. R., D. R., I. R., S. R., L. S., S. S., D. S. (D. S.), A. S., D. Š., J. Š., E. T., V. V., S. V., A. V., S. V., J. Z., R. Z., uždarosios akcinės bendrovės „Aurinija“, „Baltinvest“, „Bronvaksas“, „Laraneda“, „NT valdymo koncernas“, „RB Baltic“, „Sisneta“ ir „Ukmergės statyba“, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl teisės administruoti gyvenamąjį namą bei jungtinės veiklos sutarties teisėtumo.

Dėl ieškinio reikalavimų

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato butų ir kitų patalpų savininkų teisę steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį bei pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorių. Teisę priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo patvirtina ir kasacinis teismas, formuodamas praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 yra nurodęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012-11-15 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai (Ieškovas) sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau vadinama - Jungtinės veiklos sutartis), kuri 2012-12-07 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Naudodamasis šia teise, Ieškovas – namo savininkų bendrija Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmė sprendimą dėl UAB „Corpus A“ paskyrimo naujuoju daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi. Bendru namo savininkų bendrijos ir UAB „Corpus A“ sutarimu administravimo pradžios momentas nustatytas nuo bendrojo naudojimo objektų, nepanaudotų surinktų lėšų ir dokumentų perdavimo Ieškovei dienos.Iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravo Atsakovė, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-31 d. įsakymu Nr. 30-1715.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 str. 10 d. bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (toliau vadinama — Administravimo pavyzdiniai nuostatai) 14 p. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas pasibaigia sudarius jungtinės veiklos sutartį. Administravimo pavyzdinių nuostatų 15 p. numato, kad „pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas.Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“ 1.1. p. numato, kad administratorius jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus perduoti privalo per veną mėnesį nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo dienos.Taigi, Atsakovo administravimo laikotarpis baigėsi nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo momento (2012-12-07 d.) ir visi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bendrojo naudojimo objektai, priklausantys daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, nepanaudotos surinktos lėšos bei kiti dokumentai, Ieškovui turėjo būti perduoti iki 2013-01-07 d. Tačiau, atsakovas prieštarauja tokiai pozicijai ir atsisako perduoti bendrojo naudojimo objektus ir dokumentus, motyvuodamas tuo, jog realiai nėra atskirtos dviejų namų bendros komunikacijos ir bendrojo naudojimo turtas. Atsakovo manymu nėra galimybės dviejų namų administruoti dvejiems administratoriams. Tačiau atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, o tik vadovaujasi minėtu formaliu pagrindu. UAB „Adminsta“, kaip pagrindą pripažinti Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia taip pat nurodo, jog sutartis sudaryta prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms, t. y. ji pasirašyta ne visų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato imperatyvaus reikalavimo Jungtinės veiklos sutartį pasirašyti visiems daugiabučio namo savininkams. CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Todėl UAB „Adminsta“ argumentas dėl privalomumo Jungtinės veiklos sutartį pasirašyti visiems savininkams, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esantys patalpų savininkų susirinkimo faktą patvirtinantys įrodymai yra pakankami spręsti, jog buvo pakankamas kvorumas nuspręsti dėl ginčo jungtinės sutarties sudarymo. Be to, minėto susirinkimo rezultatų neginčijo nei vienas patalpų savininkas. Tai reiškia, jog sprendimas dėl ginčo jungtinės sutarties sudarymo yra galiojantis ir teisėtas.Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo Jungtinės veiklos sutartis sudaryta nesilaikant Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 6 d. reikalavimų bei pažeidžiant šio teisės akto 4 str. 2 d. įtvirtintą draudimą viename pastate steigti daugiau kaip vieną bendriją. Tačiau, šiuo atveju kolegija sprendžia, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti, dėl netinkamo teisės aktų analogijos taikymo. CK 4.83 str. 3 d. numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, teisės aktai įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką, kurios laikantis viena ar kita nuosavybės forma gali būti laikoma teisėta.

Dėl priešieškinio pareiškimo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Priešieškinis turi būti pareiškiamas pagal bendrąsias ieškinio pareiškimo taisykles (CPK 143 straipsnis), išskyrus tai, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2009).Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Adminsta“ įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) savininkai negalėjo priimti sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų be (duomenys neskelbtini) savininkų, kuriuo yra ir UAB „Adminsta“. Jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta atskirai nuo (duomenys neskelbtini) savininkų, yra pažeidžiamos UAB „Adminsta“ kaip savininkės teisės.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Adminsta“ laikytinas tinkamu subjektu, turinčiu teisę teikti priešieškinį, o pakankamu to pagrindu teismas laikė byloje pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Adminsta“ turi nuosavybės daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Tokia teismo pozicija prieštarauja CK 6.227 str. 1 d., nuostatoms, jog teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Kolegija sutinka su apeliantu pozicija, jog UAB „Adminsta“ neturi jokių teisių į Jungtinės veiklos sutarties objektą, o jos turima nuosavybė name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekaip nesusijusi su ieškinio reikalavimu dėl išimtinai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkams priklausančios nuosavybės perdavimo. Be to, ginčo Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pažeistos jokios UAB „Adminsta“ disponuojamos teisės ar teisėti interesai. Kolegija šiuo atveju remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašioje situacijoje –2015-10-02 d. nutartyje c/b Nr. 3K-505-687/2015, kurioje teismas konstatavo jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte. Šių normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Kolegija konstatuoja, kad UAB „Adminsta“ neturi jokių teisių į Jungtinės veiklos sutarties objektą, o jos turima nuosavybė name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekaip nesusijusi su ieškinio reikalavimu dėl išimtinai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkams priklausančios nuosavybės perdavimo. Be to, ginčo Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pažeistos jokios UAB „Adminsta“ disponuojamos teisės ar teisėti interesai. Be jokios abejonės ieškinio reikalavimo patenkinimas paveiktų UAB „Adminsta“, tačiau tai padarytų įtaką tik šio juridinio asmens galimybei teikti paslaugas, prisiimti pareigas, tačiau jokiu būdu nepaveikia UAB „Adminsta“ kaip savininko teisių ir pareigų. Sprendimas šioje byloje turėtų reikšmės UAB „Adminsta“ interesams tiek, kad padarytų įtaką tik šio juridinio asmens galimybei teikti paslaugas, prisiimti pareigas, tačiau jokiu būdu nepaveikia UAB „Adminsta“ kaip savininko teisių ir pareigų. Todėl laikytina, kad UAB „Adminsta“ neturi teisės į priešieškinį dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą taip pat grindė tuo, kad negalima atskirai valdyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės ir, kad negali būti jokių susitarimų tarp administratorių, administruojančių inžinerines sistemas. Kolegija nesutinka su šiai argumentais, nes ieškiniu nereikalaujama perduoti jokios nuosavybės, kuri nėra išimtinai priklausanti ieškovams. Antra, susitarimai tarp administratorių dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo yra nedraudžiama ir esant bendroms sistemos, savininkų teisė pasirinkti savo nuosavybės valdymo formą, kaip jau minėta šiame sprendime negali būti paneigiama ir nuginčijama trečiojo asmens, neturinčio nieko bendra nei su pačios nuosavybės valdymo formos pasirinkimu, nei su pačia nuosavybe.Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos V. A. teismo byla Nr. A6-894/2002. Šios ir administracinės bylos aplinkybės yra skirtingos ir nesusijusios su šia byla. Administracinėje byloje buvo keliamas kitokio pobūdžio reikalavimas – dėl savininkų bendrijos (toliau - DNSB) ir jos įstatų įregistravimo. Šioje byloje tokio ginčo nėra.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Atsakovas prašo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad byla bus greičiau ir objektyviau išspręsta.Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė prašymą pagrindžiančių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Dėl V. ir M. K. apeliacinio skundo

Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, tampa nebeaktualus apeliantų V. ir M. K. apeliacinio skundo nagrinėjimo klausimas, kuriuo apeliantai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš V. K. ir M. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą UAB „Adminsta“ (į.k. 125958499) perduoti daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkams faktiškai priklausančius bendrojo naudojimo objektus: pamatus, laikančiąsias sienas ir konstrukcijas, išorines sienas, vidines pertvaras, atskiriančias bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių patalpų, perdangas, stogą, balkonų, lodžijų išorines (fasado) konstrukcijas, išorines duris, vandentiekio sistemą, esančią (duomenys neskelbtini), (nuo įvado atšakos), nuotekų šalinimo sistemą, šildymo sistemą (šilumos punktą, šilumos vamzdynus ir armatūrą nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisus), karšto vandens sistemą, šilumokaitį, karšto vandens vamzdynus ir uždaromąją armatūrą pastato viduje nuo pastato sienos iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), elektros sistemą (elektros instaliacijas nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki elektros apskaitos prietaiso patalpose, o pastatuose, kur nėra įrengtų apskaitos prietaisų kiekvienam butui, nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki apšvietimo skydelio kiekvienam aukštui, oro kabelinių linijų nuo izoliatorių, įrengtų ant namo elektros linijos galinės atramos iki apskaitos prietaiso butui, požeminių kabelių), bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginius, liftus, lietaus nuotekų sistemą (tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo, iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos; šlaitinių stogų lietvamzdžius ir latakus), laiptines, holus, koridorius, konteinerines ir buitinių atliekų konteineriavimo vietą, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, daugiabučio namo statybos, techninės priežiūros, daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius planus.