Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. M. skirta galutinė bausmė – areštas 20 parų. Areštas paskirtas atlikti areštinėje.

Arešto pradžia nustatyta skaičiuoti nuo asmens patalpinimo į areštinę dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 22 d. apie 12.30 val. Šiauliuose, iš buitinės technikos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – trintuvą „Philips HR1372/90“ 239,99 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 239,99 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. nesutinka su jam paskirta arešto bausme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. M. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai P. M. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam Ž. L. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą teistumui neišnykus, būdamas 15 kartų teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas neigiamai, žinomas policijai kaip asmuo darantis nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus, nedirbantis, įrašytas į Psichiatrijos ligoninės registrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. M. arešto bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą P. M. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. M. už baudžiamojo nusižengimo padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad P. M. už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė – 30 parų areštas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu, P. M. paskirta arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. M. už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.