- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-130-935/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28125-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- V. L.
- Advokatai
- Arvydas Milutis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. (V. L.) gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė V. L. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. L. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei pagal šį nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 14 d., apie 00.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,25 promilės girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu sudavė N. D. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, po to jį spardė kojomis, smūgiavo jam į veidą ir šonkaulius, sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių jam į įvairias kūno vietas, taip sukėlė N. D. fizinį skausmą ir padarė nežymų jo sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2054/2018 (01) konstatuotais sužalojimais: muštine apatinės lūpos žaizda su nubrozdinimu lūpos pasaitėlio gleivinėje. Tokiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendį ir švelninti V. L. paskirtą bausmę.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tačiau laisvės atėmimo bausmės terminą nustatė didesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Nuteistojo gynėjas aiškina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiojo veiksmai nepadėjo išvengti konflikto, o jį dar labiau komplikavo. Pats nuteistasis nukentėjusiajam pranešė, jog, padauginęs alkoholio, gali elgtis neadekvačiai, prašė jam pilti mažiau alkoholio nei kitiems asmenims, tačiau į tokią informaciją nebuvo sureaguota.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų nuteistajam neturi, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai, skirdamas bausmę, neatsižvelgė. Taip pat skunde yra atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, parodymus davė savo noru, o ne verčiamas surinktų įrodymų. V. L. gynėjo įsitikinimu, įvertinus nuteistajam paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne dėl V. L. polinkio smurtauti, o dėl alkoholio vartojimo, todėl paskirtoji bausmė turėtų būti mažinama ir jam turi būti skiriamos poveikio priemonės, kurios sąlygotų jo elgsenos pokyčius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. L. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtoji bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta, ji buvo tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė asmeniui yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, o BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, į kokias aplinkybes būtina atsižvelgti parenkant asmeniui bausmės rūšį bei jos dydį. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, taip pat ir atsakomybę lengvinančioms ar atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Taigi vien faktas, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta po vieną V. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, savaime nereiškia, jog skiriamos bausmės dydis negali viršyti baudžiamajame įstatyme numatyto konkrečios bausmės vidurkio.
9. BK 61 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas aptartos baudžiamojo įstatymo normos reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, šių aplinkybių pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
10. Pirmosios instancijos teismas V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei dėl jo padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, jog nuteistasis esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, parodymus davė savo noru, ir leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja viena iš įstatyme numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dar kartą atsižvelgti į paminėtą V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. bausmę įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinę smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ši nusikalstama veika buvo padaryta dėl menkavertės dingsties, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, yra viena nutiestojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertinta ir tai, jog nuteistasis anksčiau dirbo, tačiau jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka, teistas už nusikaltimų, susijusių su smurto (fizinio ar psichinio) prieš kitus asmenis panaudojimu, padarymą, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi), nuteistojo pasikartojantį nusikalstamą elgesį nulemia problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, kurių nuteistasis nesugeba efektyviai spręsti net ir žinodamas, jog nustačius alkoholio vartojimo faktą jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. L. buvo pagrįstai paskirta pati griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas bei šios bausmės dydis nustatytas didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad V. L. paskyrus švelnesnę bausmę gali būti įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
12. Aplinkybė, kad nuteistasis įspėjo kitus išgertuvėse dalyvavusius asmenis, jog padauginęs alkoholio jis gali elgtis neadekvačiai, prašė nepilti alkoholio tiek, kiek kitiems asmenims, nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, jog pats V. L. suprato, kad pavartojęs alkoholio jis gali elgtis neadekvačiai, tačiau jis vis tiek laisva valia pasirinko elgesio variantą, kuris kėlė grėsmę aplinkiniams bei prieštaravo nuteistajam teismo anksčiau nustatytam draudimui vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Be to, nuteistojo niekas nevertė vartoti tiek alkoholio, kiek jam buvo pilama.
13. Aplinkybė, kad nukentėjusysis V. L. jokių pretenzijų neturi nei lengvina, nei sunkina nuteistojo teisinės padėties. Ši aplinkybė nėra pagrindas švelninti paskirtąją bausmę.
14. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistajam turėtų būti taikomos tokios poveikio priemonės, kurios sąlygotų jo elgsenos pokyčius, vis tik apeliantas nenurodo, kokios priemonės tai galėtų būti. Čia pažymėtina, jog V. L. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jam buvo nustatytos pareigos, kurios turėjo užtikrinti nuteistojo elgesio korekciją pozityvia linkme. Vis tik didžiosios dalies nustatytų pareigų V. L. nevykdė, kas nulėmė tai, jog jis vėl nusikalto. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą.
15. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes BK nuostatų nepažeidė. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme buvo taikomas nuteistajam palankesnis dalinis bausmių sudėjimo būdas. Taigi V. L. paskirta galutinė bausmė taip pat nelaikytina neteisingai bei aiškiai per griežta.
16. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. L. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.