Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-27 · Administracinė byla Nr. I-4984-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
I-4984-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02875-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
T. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4984-764/2017Proceso Nr. 3-61-3-02875-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K) 5 000 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m.

Pareiškėjas skunde išdėstytą reikalavimą grindžia tuo, kad kamerose buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis ir paaiškina, kad kameroje buvo įrengtas 1 metro ilgio ir pločio stalas, tačiau prie jo neužtekdavo vietos visiems kameroje esantiems asmenims atsisėsti ir nebūdavo vietos kur padėti maisto, todėl nuolat kildavo konfliktai tarp kameroje esančių asmenų ir tekdavo valgyti atšalusį maistą. Pareiškėjas teigia, kad dėl šios aplinkybės buvo nuolat patiriamas garbės ir orumo pažeminimas bei didžiulis stresas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, prašo skundą tenkinti ir priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Lukiškių TI-K paaiškina, kad pareiškėjas buvo kalinamas įstaigoje laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d., ir priešingai nei teigia pareiškėjas, jis Lukiškių TI-K 2017 m. kalinamas nebuvo.

Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime teigia, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų tuo pačiu pagrindu ir laikotarpiu, kaip ir nagrinėjamoje byloje ir paaiškina, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9553-580/2015, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 400 Eur neturtinė žala už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. vasario 20 d. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-12477-189/2015 ir priteisė pareiškėjui 2 000 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8094-968/2016, kurioje tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui 150 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K teigia, kad aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 22 d. ir pažymi, kad tuo metu pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,69 kv. m. ir joje buvo vienas.

Atsakovės atstovas atsiliepime papildomai paaiškina, kad kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai su dviejomis pasukamomis kėdėmis, o kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos yra įrengtas stalas bei 2 suolai ir pažymi, kad stalų dydis priklauso nuo lovų skaičiaus kamerose.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo skundas yra pagrįstas abstrakčiais argumentais, nurodyti nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o pateikiamu skundu būtina įrodyti įstaigos trūkumus, kurie tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį.

Lukiškių TI-K, remdamasis atsiliepime išdėstytų aplinkybių visuma, prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir atsikirtimus į atsakovės atstovo atsiliepimą ir teigia, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytose bylose ginčas iš esmės vyko dėl per mažo ploto kamerose. Pareiškėjas taip pat mano, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė neteisingus pareiškėjo kalinimo laikotarpius. Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad sanitarinis mazgas buvo atviras, taip pat lovos kameros yra dviaukštės, todėl pareiškėjo teigimu, dėl turimo didelio viršsvorio buvo sunku užlipti, nes nebuvo kopėtėlių.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d., tačiau Lukiškių TI-K teigimu, aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 22 d., nes pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinis teismas jau buvo priėmęs tris sprendimus ir priteisęs neturtinę žalą tuo pačiu laikotarpiu ir dėl tų pačių ginčo aplinkybių.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime išdėstytus argumentus, nustatė, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-9653-580/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03285-2015-9). Šioje byloje pareiškėjas pateikė skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 30 d. iki 2015 m. vasario 27 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, pažeidžiant minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios kameros dalies ir įrengtas priešais stebėjimo langelį ir kt. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš Lukiškių TI-K pareiškėjui priteisė 500 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5159-189/2016 (proceso Nr. 3-61-3-05907-2015-2) priėmė 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir jo atžvilgiu priteisė 200 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. Šioje byloje pareiškėjo skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui, kameroje įrengti staliukai su kėdėmis dviem asmenims, todėl nuolat kilo konfliktinių situacijų dėl sėdėjimo vietos, atšąla maistas ir dėl to juntama didelė įtampa, sanitarinis mazgas yra bendroje patalpoje ir neuždengtas nuo stebėjimo langelio ir kt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-8094-968/2016 (proceso Nr. 3-61-3-02659-2016-4) priėmė 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir jo atžvilgiu priteisė 150 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. birželio 20 d. Šioje byloje pareiškėjo skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui, kameroje yra staliukai su kėdėmis dviem asmenims, todėl nuolat kyla konfliktinės situacijos, atšąla maistas ir juntama didelė įtampa, kameroje yra įrengtas dviejų aukštų gultas į kurį užlipti yra labai nepatogu ir galima susižaloti, sanitarinis mazgas yra bendroje patalpoje ir neuždengtas nuo stebėjimo langelio ir kt. Pažymėtina, kad Teismas sprendimą priėmė, įvertinęs visas skunde išdėstytas aplinkybes.

Teismas, atsižvelgęs į minėtus duomenis, sutinka su Lukiškių TI-K atsiliepime išdėstytais argumentais ir pažymi, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d., teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui tris skundus, kurie iš esmės buvo grindžiami tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Teismas trijuose priimtuose sprendimuose tenkino pareiškėjo skundus iš dalies ir priteisė turtinę žalą, įvertinęs visus skunde išdėstytus argumentus ir jų įtaką žalos dydžiui, todėl pareiškėjo argumentai, kad minėtose bylose ginčai vyko tik dėl minimalaus gyvenamojo ploto yra nepagrįsti.

Atsižvelgus į tai, kad Teismas jau yra išnagrinėjęs tris bylas tarp tų pačių šalių bei to paties ginčo dalyko, darytina išvada, kad aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 22 d. Pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K nurodė neteisingą judėjimo laikotarpį, tačiau Teismas pažymi, jog pagrindo abejoti oficialios institucijos pateiktais duomenimis neturi, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kameroje, kurioje buvo nepakankamai vietos atsisėsti ir pasidėti maistą visiems kameroje esantiems asmenims, todėl pareiškėjas patyrė nuolatines konfliktines situacijas ir didelę įtampą. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškina, kad lovos kamerose buvo dviaukštės, tačiau lova neturėjo užlipimui skirtų kopetėlių, todėl buvo juntamas diskomfortas ir nuolatinis nepatogumas, o sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamojo kameros ploto.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 21 - 22 d. buvo kalinamas kameroje, kurios plotas 7,69 kv. m. ir joje buvo vienas. Lukiškių TI-K kamera yra įrengta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką, pagal kurią kiekvienoje kameroje stalas, taburetės (suoliukai) bei gultai, kurie visose kamerose vienodi turi būti pritvirtinti prie grindų. Atsižvelgus į tai, kad aktualiu ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, matyti, kad konfliktinių situacijų dėl sėdėjimo vietos ir galimybės pasirinkti gulėjimo vietą pareiškėjas nepatyrė.

Pareiškėjas pateiktais papildomais paaiškinimais teigia, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendroje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m. tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016). Įvertinus pateiktus duomenis, matyti, kad Lukiškių TI-K nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog sanitarinis mazgas buvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamojo ploto, tačiau pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.)-PA-377 (b. l. 18-20), kuris patvirtina kameros Nr. 283, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę. Iš patikrinimo akto rezultatų matyti, kad kameroje pažeidimų nenustatyta.

Šiuo atveju, taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų Lukiškių TI-K atliktų pažeidimų buvimą ar įrodymų (pvz. medicininiai išrašai), kurie patvirtintų pareiškėjui sukeltų neigiamų padarinių pasekmes, todėl pareiškėjo argumentai dėl patirtos įtampos ir streso buvimo atmestini.

Įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, tačiau neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, taip pat kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. medicininių išrašų ar kt.), kad būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų pablogėjusi jo sveikata ar jis būtų patyręs kitas neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

Remiantis byloje išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamos vietos kameroje prie stalo ir nepatogaus patekimo į dviaukštę lovą, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pateikė Teismui patikrinimo aktą, kuris patvirtina, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nėra nustatyta pažeidimų. Atsižvelgus į tai, kad aktualus ginčo laikotarpis, kuriuo pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K yra nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 22 d., t. y. 2 dienos, taip pat tai, kad nėra nė vieno objektyvaus įrodymo (pvz. medicininių išrašų ar kt.), kuris pagrįstų, jog būtent dėl prastų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė stresą, įtampą ar kitas neigiamas emocijas, kurios būtų nevienkartiniai išgyvenimai ir įtakotų kitus sutrikimus, kurie turėtų juntamas ilgalaikes pasekmes, pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta reali žala nėra, todėl prašymas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo T. A. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Egidija Puzinskaitė