- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- I-9653-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03285-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės atstovei Danutei Martinkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. A. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Areštinė), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 10 868 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad nuo 2014-03-30 iki 2015-02-27 pareiškėjas Lukiškių TI-K, Areštinės ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, kankinančiomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad apie 10 kv. m Areštinės kameroje, kurioje buvo kalinamas T. A., buvo nepajudinamai įtvirtintos trys vieno aukšto lovos ir viena dviaukštė lova, stalas, suoliukas. Šie baldai užėmė apie 7 kv. m. kameros ploto. Be to, kameroje buvo sanitarinis mazgas, kuris užėmė apie 2 kv. m jos ploto. Pareiškėjui ir dar keturiems kartu buvusiems asmenims likdavo tik apie 1 kv. m laisvo kameros ploto. Lukiškių TI-K T. A. nuolat buvo kalinamas apie 7 kv. m ploto kameroje, kurioje buvo apie 3 kv. m ploto užimančios dviejų aukštų lovos, prie grindų ir sienos pritvirtintas 0,3 kv. m stalas su dviem sėdimomis vietomis ir tualetas, užimantis apie 2 kv. m kameros ploto. T. A. ir dar 3 asmenims likdavo apie 1,5 kv. m kameros ploto. Analogiškos sąlygos buvo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taigi, visą laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų teisės aktuose nustatytas plotas. Mano, kad perteklinės lovos Areštinėje, Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose yra įrengtos tyčia.
Pažymėjo, kad Areštinėje, Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo nei veidrodžių, nei tualetinių reikmenų spintelių, nei atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos. Sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, todėl asmenys buvo priversti gyventi smarvėje. Be to, sanitariniai mazgai kamerose įrengti tiesiai prieš duris ir yra nuolat stebimi per stebėjimo langelį. Pareigūnams ir pareigūnėms atidarius duris, matydavosi gamtinių reikalų atlikimas.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose, kurių plotai sudarė nuo 7 iki 10 kv. m, langai buvo mažesni nei 1 kv. m, o Areštinėje lango iš viso nebuvo. Taigi, natūralus ir dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Visose kamerose priešais langus maždaug metro atstumu yra įrengtos grotos, kurių paskirtis, pareiškėjo nuomone, yra neleisti kalintiems asmenims pasiekti lango ir atimti galimybę vėdinti patalpas. Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra mechaninės ar kondicionavimo sistemos.
Žiemą Areštinės, Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose buvo nepakeliamai šalta. Dėl Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ant langų esančių grotų nebuvo įmanoma užsandarinti langų. Sudužusių langų įstaigų administracijos nekeitė. Žiemą oro drėgmė kamerose dažnai siekė 100 procentų, kamerų lubos ir sienos būdavo drėgnos nuo kondensato.
Betoninės Areštinės kamerų grindys buvo ištrupėjusios, jų nebuvo įmanoma nei valyti, nei dezinfekuoti. Sienų bei lubų tinkas buvo ištrupėjęs dėl pelėsio. Nebuvo išduodamos patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės. Daugumoje patalpų, kuriose buvo kalinamas T. A., paprastasis remontas nebuvo atliekamas mažiausiai 10–15 metų, o Areštinėje – mažiausiai 20–30 metų.
Į įstaigas atvykusiems asmenims nebuvo atliekami medicininiai patikrinimai, nebuvo įrengta sanitarinių švaryklų. Utėlėti ir niežais sergantys asmenys nebuvo izoliuojami, taip sukeliant grėsmę sveikųjų sveikatai. Areštinės, Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose veisiasi tarakonai, kurie išnyksta tik kamerose, kuriuose temperatūra šaltuoju metu nukrinta iki 0 °C.
Čiužiniai ir antklodės buvo be užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigerdavo prakaito bei dulkių ir purvini bei dvokiantys perduodami naudoti kitiems kalintiems asmenims. Pagalvės užvalkalas ir paklodė retkarčiais buvo išduodami; rankšluosčiai nebuvo išduodami. Lovos skalbiniai buvo keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, valymo sausuoju būdu įrangos Areštinė, Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi, todėl patalynė tik dezinfekuojama, o taip nepašalinamas įsigėręs prakaitas ir purvas. Areštinėje patalynė iš viso neišduodama, išduodami tik čiužinys, antklodė ir pagalvė. Be to, buvo pažeistas ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas, kadangi galimybę naudotis skalbykla ir privilegija turėti švarius rūbus bei patalynę turėjo tik pinigų asmeninėje sąskaitoje turintys asmenys. Perpildytose kamerose nebuvo sąlygų skalbti bei džiovinti rūbų. Apmokestinus rūbų skalbimą, buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys. Pareigos aprūpinti asmenis darbu Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė nevykdo, galimybės užsidirbti bei pašalpų ir kitų socialinių išmokų nesuteikia.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų T. A. patyrė fizinių bei psichologinių negalavimų, nuo nervinės įtampos jam atsirado nemiga, dvasinė nei psichologinė depresija, irzlumas, paranoja, sutriko normalus bendravimas su aplinkiniais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2014-10-02, 2014-10-10, 2014-10-13, nuo 2014-10-22 iki 2014-10-29, 2014-11-13, 2014-11-21, 2014-11-25, 2014-11-26, 2014-11-27, 2014-12-02, nuo 2014-12-03 iki 2014-12-07, 2014-12-08, nuo 2014-12-09 iki 2014-12-10, 2014-12-16, 2014-12-27, 2014-12-28, 2015-01-08, 2015-01-13, 2015-01-15, nuo 2015-01-16 iki 2015-01-20 ir nuo 2015-01-21 iki 2015-01-26 pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Nuo 2014-10-03 iki 2014-10-09 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-23 T. A. nebuvo Lukiškių TI-K, o nuo 2015-02-20 jis išvyko iš įstaigos.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. T. A. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad T. A. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas – 13,5 kv. m, buvo gydomas nuo 2015-02-27 iki 2015-03-06. Šioje palatoje yra 4 lovos. Paaiškino, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su T. A. gydymosi laikotarpiais buvo palatoje, negali pateikti.
Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui, ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.
Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Mano, kad minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).
Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ar keičiamas.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami minimaliais terminais. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Šis grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.
Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. T. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad policijos įstaigų areštinės nėra tapačios Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžioms laisvės atėmimo įstaigoms, kuriose laikomi įtariamieji ir kaltinamieji vykstant baudžiamajam procesui ir nuteistieji po nuosprendžio įsiteisėjimo. Tiek policijos areštinės, tiek laisvės atėmimo vietos yra skirtos izoliuoti asmenis nuo visuomenės, laikinai apriboti jų judėjimo laisvę ir bendravimą su kitais asmenimis, tačiau policijos areštinės nustatytos ir pritaikytos asmenis laikyti žymiai trumpesnį laiką – iki 30 parų, o suimtus asmenis – iki 15 parų. Areštinės asmenų laikymo sąlygos gali šiek tiek skirtis nuo tų, kurios yra sudarytos suėmimo vykdymo arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose.
Atsakovo atstovo duomenimis, T. A. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę buvo pristatytas 2014-09-30 18.25 val. kaip įtariamasis, įvykdęs nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. 2014-09-30 pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas yra 22,5 kv. m kartu su 2 asmenimis, o 2014-10-01 toje pačioje kameroje su 3 asmenimis. 2014-10-02 14.38 val. T. A. buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K. Tvirtina, kad pareiškėjo teisė į nustatytą minimalų privalomą plotą nebuvo pažeista. Areštinėje kamerų numeracija yra nuolat kaičiama, tai yra vidinio areštinės darbo organizavimo dalis ir ji nesusijusi su konkrečių asmenų buvimu areštinėse, todėl nurodyti kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, numerio atsakovo atstovė neturi galimybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nepilnas 2 paras, vieną valandą per parą jam buvo sudaroma galimybė pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemuose. Asmenų pageidavimu, pasivaikščiojimo laikas gali būti trumpinamas, taip pat asmenys gali atsisakyti pasivaikščiojimų.
Nurodė, kad Areštinę periodiškai tikrina valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei visuomenės sveikatos centras, 2014 m. vykdytos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 37:2009), reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta, o pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti ankščiau, operatyviai pašalinti. Pažymėjo, kad T. A. teiginiai neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
Kiekvienam Areštinėje laikomam asmeniui skiriama lova, individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Maitinimo metu Areštinėje laikomiems asmenims skiriami stalo indai. Baldai nepajudinamai pritvirtinami dėl asmenų saugumo, kad jie nebūtų panaudoti užsibarikaduoti, trukdyti stebėjimui ir pan.
Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punktas nustato, kaip turi būti įrengtas sanitarinis mazgas areštinės kameroje: sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jis turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Toks reglamentavimas yra nustatytas taip pat ir dėl pačių areštinėje laikomų asmenų saugumo, kameroje neturi būti uždarų erdvių. Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai šiuos reikalavimus atitinka, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, nenustatė pažeidimų susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu. Pažymėjo, kad tam tikras privatumo trūkumas šiuo atveju yra, tačiau tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose, todėl, tvarka ir švara tiesiogiai priklauso ir nuo pačių Areštinės kamerose laikomų asmenų ir jų pastangų. Jei sulaikytieji laikytųsi elementarių higienos reikalavimų: pasinaudoję sanitariniu mazgu nuleistų vandenį, naudotų specialų šepetį klozetui valyti, jokio specifinio kvapo kamerose nebūtų. Areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.
Pro Areštinės langus patenka natūrali šviesa, kamerose papildomai yra įrengtas dirbtinis apšvietimas. Areštinėje laikomi asmenys neretai patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes ir pan. Atsiradę trūkumai operatyviai šalinami. T. A. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie Areštinės apšvietimo trūkumus. Tokių trūkumų nenustatyta ir tikrinant Areštinę.
Visose Areštinės kamerose yra oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės. Oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judėjimo greitis Areštinės kamerose atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra sudaręs sutartis su įmonėmis, kurios teikia deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos, minkštojo inventoriaus skalbimo ir kitas paslaugas. Paslaugos teikiamos reguliariai ir kokybiškai.
Areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais). Lovos skalbiniai keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Areštinėje laikomi asmenys pagal poreikį aprūpinami būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Areštinėje laikomų asmenų aprūpinti kitais drabužiais ar jų skalbti Areštinė neprivalo.
Jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, T. A. nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo nulemti didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai ir patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas jo atžvilgiu įvykdė nežmoniškus, žiaurius ir kankinančius veiksmus, o T. A. patyrė tokius pergyvenimus ir kančias, kad buvo žeminamas jo orumas. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių atsakovo ir jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo pažeisti norminiai teisės aktai. T. A. jokiais įrodymais nepagrindė ir neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio. Byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, kad garbės ir orumo pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjas taip pat nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. T. A. prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas stengiasi pozicionuoti save kaip auką, o jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Atsakovo atstovų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir Areštinėje bei Laisvės atėmimo vietų ligoninei neužtikrinant tinkamų gydymo sąlygų, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje T. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Areštinės neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų, kitų kalinimo bei gydymo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 10 868 Eur.
Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją T. A. Lukiškių TI-K kamerose nuo 2014-10-09, nuo 2014-10-11 iki 2014-10-21, nuo 2014-11-30 iki 2014-11-12, nuo 2014-11-14 iki 2014-11-20, nuo 2014-11-22 iki 2014-11-24, nuo 2014-11-28 iki 2014-12-01, nuo 2014-12-11 iki 2014-12-15, nuo 2014-12-24 iki 2014-12-26, nuo 2014-12-29 iki 2015-01-07, nuo 2015-01-09 iki 2015-01-12, 2015-01-14 ir nuo 2015-01-27 iki 2015-02-19 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
T. A. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 129 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, T. A. buvo laikomas tik 43 dienas, taigi pareiškėjui 86 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.
Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-06-30 pažymoje Nr. 24-4184 nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200 ir kamerose nuo Nr. 256 iki Nr. 356 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 10 viršutinių drabužių pakabų, o kamerose Nr. 258 ir Nr. 400 – stalas, 12 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 12 viršutinių drabužių pakabų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, išskyrus kameras, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, kėdutė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (b. l. 57). Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Atsižvelgus į kamerų plotus, taip pat darytina išvada, kad nėra galimybės įrengti vienaukštes lovas, o dviaukščių ir triaukščių įrengimas teisės aktams neprieštarauja.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo veidrodžių, tualetinių reikmenų spintelių, atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos. Sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl matėsi gamtinių reikalų atlikimas, o kamerose tvyrojo smarvė.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-06-30 pažymoje Nr. 24-4184 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 57). Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Ginčo, kad prausyklose yra šaltas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti šiltą vandenį teisės aktai Lukiškių TI-K administracijos neįpareigoja.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sanitariniame mazge nėra veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Jis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeistos.
Lietuvos higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.
Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams išduodamos šlepetės, antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, tualetinis popierius, priemonės indams plauti.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pareiškėjui išduoti daiktai nurodyti armatūrinėje kortelėje (b. l. 58–59). T. A. teiginių dėl jam neišduoto rankšluosčio, antklodės, paklodžių bei užvalkalų niekuo nepagrindė, nenurodė, kas konkrečiai ir kada nebuvo išduota. Jis ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, nurodytas pažeidimas laikytinas neįrodytu. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad patalynė buvo netinkama naudoti.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punktą, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Jokių įrodymų, patvirtinančių šių teisės aktų pažeidimą, byloje nėra. Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigoje sudaroma galimybė naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Teismo nuomone, atsakovo atstovas tinkamai vykdo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto nuostatą, pagal kurią laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, o pareiškėjo teiginiai dėl piniginių lėšų neturinčių asmenų diskriminavimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato Lukiškių TI-K pareigos aprūpinti kalinčius asmenis darbu.
Lukiškių TI-K nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą. Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų 14.1 punktu, lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vidinės grotos dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumą.
Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvusios temperatūros, drėgnumo, apšvietimo bei kitų duomenų. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų būklę ar valymo inventoriaus bei valymo priemonių išdavimą 2014-10-02–2015-02-19 laikotarpiu. Kadangi dėl netinkamos kamerų būklės ar kitų kalinimo sąlygų T. A. nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, darytina išvada, kad sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Pareiškėjo teiginiai dėl medicininių patikrinimų neatlikimo bei sanitarinės švaryklos nebuvimo taip pat nėra niekuo pagrįsti, dėl šio galimo pažeidimo T. A. į Lukiškių TI-K nesikreipė.
Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 70–72). 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 74–76). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kamerose būtų buvę kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.
Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015-02-27 iki 2015-03-06 T. A. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 4, kurios plotas – 13,5 kv. m (b. l. 122), joje buvo 4 lovos. Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 4 plotas yra 13,5 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 2 asmenys. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gydant pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, visą jo gydymo laikotarpį, t. y. 8 dienas, T. A. nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatų ploto. Argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėjo tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo T. A.. Pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti gryname ore Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus lokaliniame sektoriuje.
Įvertinus atsakovo atstovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktas tualeto fotonuotraukas (b. l. 108, 117), negalima daryti išvados, kad jie yra įrengti tinkamai. Tualetų įrengimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų.
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-21 patikrinimo akto Nr. 13(13.3.)-13.16-1457 matyti, kad pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės patvirtintą tvarką, palatas kasdien valo palatiniai sanitarai ir pagalbiniai darbuotojai, pagrindinį valymą atlieka palatų sanitarai. Valymo inventoriumi ir priemonėmis juos aprūpina pagalbinis darbuotojas, todėl valymo inventoriaus išdavimas Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientams nėra nustatytas. Šiame akte taip pat pažymėta, kad pagrindinių ir nuolatinių (kasdieninių) patalpų valymai darbai registruojami specialiuose žurnaluose, kuriuose nurodyta darbų atlikimo data, vieta, atsakingas vykdytojas (b. l. 83–84). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie palatoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvusios temperatūros, drėgnumo, apšvietimo bei kitų duomenų. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų būklę 2015-02-27–2015-03-06 laikotarpiu. Kadangi dėl netinkamos kamerų būklės ar kitų kalinimo sąlygų T. A. nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, darytina išvada, kad sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Pareiškėjo teiginiai dėl medicininių patikrinimų neatlikimo bei sanitarinės švaryklos nebuvimo taip pat nėra niekuo pagrįsti, dėl šio galimo pažeidimo T. A. į Lukiškių TI-K nesikreipė.
Iš pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 2015 m. kovo mėnesį buvo atlikti remonto darbai: nuo sienų ir lubų nugramdyti seni dažai, sienos ir lubos nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos (b. l. 106–107). 2014 m. buvo atlikti remonto darbai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje (b. l. 124). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal šios higienos normos 67 punktą, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 85–87, 88). Duomenų apie netinkamą minkštojo inventoriaus ir patalynės išdavimą nėra pateikta. T. A. ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, nurodytas pažeidimas laikytinas neįrodytu.
Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų ligoninėje asmenims yra suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, asmenys šioje įstaigoje laikomi pakankamai trumpą laiką, kol gydosi, todėl tokių asmenų įdarbinimas nebūtų tikslingas. Teisės aktai nenustato Laisvės atėmimo vietų ligoninei pareigos aprūpinti gydomus asmenis darbu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 101–103, 104). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kamerose būtų buvę kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.
Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės veiksmų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės). Pagal šių taisyklių 80 punktą, policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameroje, kurios plotas 22,5 kv. m, nuo 2014-09-30 iki 2014-10-02. 2014-09-30 jis buvo laikomas su 2 asmenimis, 2014-10-01 – su 3, o 2014-10-02 14.38 išvyko į Lukiškių TI-K. Taigi, pareiškėjui būnant Areštinėje, visą laiką jam buvo skiriama pakankamai ploto.
T. A. nurodė, kad Areštinėje nebuvo veidrodžių, tualetinių reikmenų spintelių, atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos. Sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl matėsi gamtinių reikalų atlikimas, o kamerose tvyrojo smarvė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus Tarnybos organizavimo poskyrio viršininko 2015-06-29 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-36262 pažymėta, kad sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atskirti ne žemesnėmis kaip 120–130 cm aukščio sienelėmis (b. l. 32–33). Teismo nuomone, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Areštinėje vykdomas vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis. Pagal šių taisyklių 82 punktą, policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais). Lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Tų pačių taisyklių 83 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Byloje nėra jokių duomenų, kad minkštasis inventorius, lovos skalbiniai ir higienos priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, jis nenurodė, kas konkrečiai ir kada nebuvo išduota. T. A. ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, nurodytas pažeidimas laikytinas neįrodytu.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 47–48). 2013-10-30 buvo sudaryta minkštojo inventoriaus dezinfekcijos paslaugų sutartis su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis (b. l. 40–43). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad patalynė buvo netinkama naudoti.
Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 72.1 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 valandas apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus Tarnybos organizavimo poskyrio viršininko 2015-06-29 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-36262 pažymėta, kad Areštinės Medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytoja per 24 valandas apžiūrėjo pareiškėją ir įvertino jo sveikatos būklę (b. l. 32–33). Tai patvirtina ir pateiktame sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuoti duomenys (b. l. 37–39). Taigi, T. A. teiginys, kad jam atvykus į Areštinę nebuvo atlikti medicininiai patikrinimai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus Tarnybos organizavimo poskyrio viršininkas 2015-06-29 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-36262 nurodė, kad kiekvienoje Areštinės kameroje yra įrengtos mechaninės ištraukiamos ventiliacijos angos, per kurias vėdinamos kameros (b. l. 32–33). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-27 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2361 pažymėta, kad Areštinės kameroje Nr. 5 įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema (b. l. 35–36). Tokia vėdinimo sistema atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvusios temperatūros, drėgnumo, apšvietimo bei kitų duomenų. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų būklę 2014-09-30–2014-10-02 laikotarpiu. Kadangi dėl netinkamos kamerų būklės ar kitų kalinimo sąlygų T. A. nei į Areštinės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, darytina išvada, kad sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-27 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2361 pažymėta, kad atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatyta, jog 2014-03-17 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-318 ir 2014-06-09 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-953 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 37:2009 pažeidimai pašalinti. Kitų duomenų nėra pateikta.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Areštinė dėl patalpų priežiūros, deratizacijos, dezinsekcijos bei dezinfekcijos 2013-08-29 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 44–46). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Areštinėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto neatskyrimo, o Areštinė – dėl tualeto tinkamo neatskyrimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant institucijų, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Pareiškėjas prašo priteisti 10 868 Eur neturtinės žalos atlyginimą. T. A. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Areštinės pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, T. A. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis, priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, turi būti mažinamas. Pažymėtina, kad Areštinės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus tik dėl tualeto tinkamo neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje įstaigoje T. A. buvo laikomas tik 2 paras, šis pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, kuriuo padaryta žala kompensuojama jo pripažinimu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 10 868 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti T. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė nuo 2014-09-30 iki 2014-10-02 kalindama T. A. kameroje, kurioje nebuvo tinkamai įrengto tualeto, pažeidė jo teises.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.