Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei I. S. dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo ir atsakovės I. S. priešieškinį ieškovui A. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. L. paaiškino, kad vaikų mama atsakovė I. S. nesutinka, kad jo vaikams D. ir D. būtų suteikta jo pavardė. Pažymėjo, kad neabejoja, kad vaikai yra jo. Nurodė, kad atsakovė ir vaikai gyvena kartu su juo, jam priklausančiame bute. Nurodė, kad teismui nustačius tevystę vaikams sutiktų gyventi su I. S. su sąlyga jeigu ji nustos girtauti, susiras darbą. Paaiškino, kad vaikus aprūpina materialiai. Nurodė, kad atsakovė beveik neprisideda prie vaikų išlaikymo. Teigia, kad vaikai visą laiką gyveno su juo. Pažymėjo, kad konfliktai kyla dėl atsakovės girtavimo. Nurodė, kad 2008 metais buvo skelbta atsakovės paieška, kadangi dėl nuolatinio girtavimo paliko vaikus vienus ir išėjo iš namų. Teigia, kad I. S. 2016 m. kovo 28 d. gydėsi Švėkšnos ligoninėje, neneigia, kad taip pat yra gydytas Švekšnos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., (duomenys neskelbtini). gimimo liudijimų nustatyta, kad vaikų gimimo liudijimuose duomenys apie tėvą nenurodyti (1 t., b.l. 9,11). Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nėra sudariuosios santuokos.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas, teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija 7 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 9 straipsnio 1 dalis). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Jeigu šalys atsisako atlikti mokslinius tyrimus pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimu į ieškinį, priešieškiniu sutiko, kad ieškovas yra D. ir D. biologinis tėvas. Teismo posėdžio metu atsakovei suabejojus, kad ieškovas yra biologinis vaikų tėvas byla buvo sustabdyta ir siekiant pašalinti abejones dėl vaikų tėvystės, ieškovo ir vaiko giminystės ryšiui nustatyti paskirta DNR ekspertizė. DNR ekspertizė byloje nebuvo atlikta. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė vengė nuvykti į ekspertinę įstaigą ekspertizės atlikimui. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė į ekspertinę įstaigą nenuvyko dėl pateisinamų priežasčių, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės vengimas nuvykti į ekspertinę įstaigą laikytinas kaip ieškovo tėvystės vaikams įrodymas (Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės, ieškovo paaiškinimų, liudytojos J.L. parodymų nustatyta, kad ieškovas gyvena su nepilnamečiais vaikais nuo jų gimimo, juos išlaiko. Minėtas aplinkybes patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos 2015 m. gruodžio 18 d. šeimos aplankymo aktas (1 t. b. l. 71), BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2010 m. kovo 26 d.raštas „D. I. S.“ (1 t., b. l. 77), ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose ieškovas su vaikais D.ir D. bei atsakove I. S. užfiksuotas laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2009 m. (2 t., b. l. 9-14). Iš 2008 m. gegužės 26 d. aplankymo akto nustatyta, kad atsakovė pripažino, kad su ieškovu gyvena nuo 2000 m. (1 t., b. l. 79). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti, kad ieškovas yra D. ir D. tėvas, o D.ir D. yra ieškovo vaikai. (Civilinio kodekso 3.148 straipsnis, civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Nustačius tėvystę ieškovas reiškia reikalavimą dėl vaikų pavardės pakeitimo (Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalis). Vaiko pavardė, keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415 (CK 3.167 straipsnio 4 dalis, Civilinė metrikacijos taisyklių 33¹ punktas, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160). Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iš turimų tėvų. Civilinės metrikacijos taisyklių 53 punkte nustatytas pagrindinis principas, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė.

Spręsdamas klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo teismas turi atsižvelgti į valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis). Vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1dalis).

D. ir D.yra suteikta jų mamos – atsakovės pavardė. Vadovaujantis institucijos teikiančios išvadą byloje pateikta žodine ir rašytine išvada vaikai buvo išklausyti ir jie sutiko, kad jiems būtų suteikta tėvo pavardė. Vaikams šiuo metu yra keturiolika ir devyneri metai, jie lanko mokyklą, todėl yra išvystę jų amžių atitinkančius socialinius ryšius su aplinkiniais, save identifikuoja ne tik pagal vardą, bet ir pagal pavardę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos teikiančios išvadą byloje pateikta rašytine ir žodine išvadomis, į tai, kad teisinis reglamentavimas nenumato, kad nustačius vaikų tėvystę vaikams turi būti pakeista turėta pavardė, į tai, kad ieškovas kaip vaikų tėvas bus nurodytas vaikų gimimo liudijimuose ir vaikai žinos savo tėvą, į tai, kad vaikų ryšiui su tėvu pavardės pakeitimas įtakos neturės, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tekinti ieškovo reikalavimo dėl vaikų pavardės pakeitimo, todėl siekiant apsaugoti vaikų identiškumą ir interesus ieškovo reikalavimas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014 yra išaiškinęs kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009 yra pažymėjęs, kad vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, būtina atsižvelgti į tai ar nustačius gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bus užtikrinta teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią aplinką tiek fizine, tiek socialine prasme.

Iš šalių duotų paaiškinimų, nustatyta, kad D. ir D. šiuo metu gyvena su ieškovu, ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 5). Įvertinus Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento 2016 m kovo 24 d. raštą (1 t., b.l. 153), išrašą apie policijos pareigūnų iškvietimus adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. (1 t, b.l. 99-100), duomenis iš administracinių teisės pažeidimo registro apie šalių padarytus administracinius teisės pažeidimus (1 t., b.l. 95-97, 2 t., b.l. 2-9), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 29 d. raštą „(duomenys neskelbtini) įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą“ (1 t., b.l. 122), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 3 d. įsakymą „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b.l. 123), šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad abi šalys turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovė ir ieškovas neturi galiojančių teistumų ( 1 t., b. l. 154, 103). Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“(1 t. b. l. 8). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos apie A. L. nustatyta, kad darbdavys priekaištų ieškovui neturi, darbo kolektyve nusiskundimų apie ieškovą nėra (1 t. b.l. 89). Duomenų byloje, kurie patvirtintų, kad atsakovė turi nuolatinį darbą nėra. Atsakovė nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. liepos 13 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. spalio 5 d., nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 25 d. dirbo pagal verslo liudijimą (1 t., b.l. 30). Iš liudytojos J.L. nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovė rūpinasi vaikais būnant namuose, tačiau pradėjus girtauti ieškovo namus palieka, vaikais nesirūpina. Atsakovės polinkį palikti vaikus be priežiūros patvirtina Klaipėdos miesto VPK 2008 m. gegužės 23 d. raštas (1 t., b.l. 81). Įvertinus šalių duotus paaiškinimus dėl vaikų išlaikymo bei įrodymus apie šalių įdarbinimus teismas daro išvadą, kad prie materialinio vaikų išlaikymo labiau prisideda ieškovas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, jog ieškovas nesirūpina vaikais, jų poreikių tenkinimu. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu pateikta žodine išvada atsakovė šiuo metu neturi galimybių užtikrinti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygų. Atsakovė nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, vaikams būtų užtikrintos tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygos. Pažymėtina, kad atsakovė vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, aktyviai nesidomejo bylos eiga, nesistengė teismui įrodyti turinti galimybes sukurti vaikų poreikius tenkinančias gyvenimo sąlygų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovas turi tinkamesnes sąlygas pasirūpinti nepilnamečiais vaikais D. ir D., todėl ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso CK 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais D. ir D. nustatymo. Iš ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant duomenų, kad šalys nesutaria dėl vaikų auklėjimo ar bendravimo su jais tvarkos, klausimas byloje dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nesprendžiamas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis)

Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Ieškovas nurodo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti po 150,00 Eur. Atsakovė priešieškiniu sutiko, kad prašomas išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, šiuo metu galimai niekur nedirba. Įrodymų byloje apie atsakovei priklausantį registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitus išlaikytinius, išsilavinimą, nėra. Duomenų, kad atsakovę dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų priežasčių negali dirbti, byloje nėra. Byloje nėra duomenų apie specialius vaikų poreikius. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą žodinę išvadą, nenustatyta, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis pažeistų proporcingumo principą, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl prašomo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 150,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus sprendimu teisinės pagalbos išlaidos apmokamos 100 procentų (1 t. b. l. 126,127). Iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos nors ji ir yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 300,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, 20,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t .b.l. 6, 141,142). Byloje patenkinti ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, o ieškinio reikalavimas dėl vaikų pavardžių pakeitimo atmestas dėl ko laikytina, kad patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, suteiktai atsakovei I. S. apmokėti sudaro 173,93 Eur (2 t., b. l. 9). Ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovo priteistina 43,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą(Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).

Nenustačius, kad ekspertizės atlikimui šalys nenuvyko dėl ieškovo veiksmų, ieškovui grąžintinas jo sumokėtas užstatas (1 t. b. l. 176) (Civilinio proceso kodekso 101 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad ieškovas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini),tėvas, o D. S. yra ieškovo A. L. sūnus.

Nustatyti, kad ieškovas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. S. ieškovo A. L. dukra.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams: D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 150,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2015 m. rugsėjo 18 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. S. 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. L..

Priteisti iš ieškovo A. L. 43,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovui A. L. 439,00 Eur užstatą, sumokėtą 2016 m. gegužės 11 d., Klaipėdos miesto depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, mokėjimo paskirtis „už ekspertizės atlikimą D. S. 2002-11-10 ir D. S. 2007-04-18“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės įregistravimui.