- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-647-508-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01216-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. V., D. T., L. T.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-508/2012
Teisėja: D. Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2010-7
2012 m. gruodžio 05 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistajai A. V., jos gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d. (3 epizodai) ir BK 259 str. 1 d., ir nuteista: -pagal BK 260 str. 1 d. (2010-12-16 epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams; -pagal BK 260 str. 1 d. (2011-01-24 epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; -pagal BK 260 str. 1 d. (2011-03-01 epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams. -pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., taikant bausmių apėmimą, griežčiausia 3 metų laisvės atėmimo bausme apimta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. T. ir L. T., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pagal LR BK 260 str. 1 d. (tris nusikalstamas veikas) ir BK 259 str. 1 d. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, bei platino psichotropines medžiagas, o būtent: ne vėliau kaip 2010-12-16, 15.00 val. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė L. T. ne mažiau kaip 1,502 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,433 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino.
Be to, ji ne vėliau kaip 2011-01-24, 15.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė L. T. ne mažiau kaip 0,442 g. gelsvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,089 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino.
Be to, ji ne vėliau kaip 2011-03-01 10.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė L. T. ne mažiau kaip 37,63 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 9,459 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, nedidelis kiekis – 0,037 g. psichotropinės medžiagos amfetamino bei nedidelį kiekį – 0,154 g. psichotropinės medžiagos mefedrono.
Be to, ji iki 2011-03-01 savo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 6,1642 g. narkotinės medžiagos – kanapių dalių, iš kurių dalį – 5,9560 g., supakuotos į 33 vnt. paketėlių, laikė iki 2011-03-01 apie 10 val. 45 min., kai kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu jos buvo rastos ir paimtos, o kitą dalį šios narkotinės medžiagos – 0,2082 g. viename paketėlyje laikė iki 2011-03-01 apie 15.10 val. kai asmens kratos metu Kauno apskrities VPK, adresu Vytauto pr. 91, Kaune, jos buvo rastos ir paimtos.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendį dalyje ir ją išteisinti. Nurodo, kad padarė vieną nusikaltimą, savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė 6,1642 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, dėl šio nusikaltimo labai gailisi, kaltę dėl jo padarymo pripažino visiškai. Teismas teisingai perkvalifikavo jos veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., o kitų nusikaltimų, dėl kurių pripažinta kalta, ji nepadarė, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi neįrodyta, kad padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 260 str. 1 d. (trys epizodai). Teigia, kad L. T. ir D. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs ir patikimi. 2010-12-16, 2011-01-24 epizoduose D. T., apklausiamas 2011-06-02, nurodė, kad: iš kažkur tai psichotropines medžiagas gaudavo jo žmona L. T.; iš kur gaudavo šias medžiagas, kiek už jas mokėdavo, jis nežino, nes žmona jam apie tai nepasakodavo (2 t., b. l. 92-93). 2011-03-01 epizode D. T., apklausiamas 2011-03-02, nurodė, kad: parduodamą metamfetaminą jis gaudavo iš žmonos L. T.. Iš kur ji jį gavo, jis nežino, bet mano, kad galbūt iš A., kurios kitų duomenų jis nežino (2 t., b. l. 90-91 ). Teisiamojo posėdžio metu D. T. nurodė, kad per draugus, kurių neįvardina, sužinojo, kad psichotropinių medžiagų galima nusipirkti iš V., tame pačiame 2011-10-04 teismo posėdyje, tęsiant jo apklausą, jis jau nurodė, kad „galvoju, kad iš V., nes ji ateidavo, žmona L. nuo manęs slėpė, užsidarydavo duris“. L. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad: kratos metu jos gyvenamojoje vietoje rasti milteliai yra įgyti jos pačios maždaug prieš Naujuosius metus, juos ir pati vartodavo, ir pardavinėjo; ji asmeniškai pora kartų yra įsigijusi psichotropinės medžiagos - metamfetamino iš A. (2 t., b. l. 38-39). Teisiamojo posėdžio metu 2011-10-04 ji nurodė, kad iš nuteistosios pirko du kartus, tačiau negalėjo nurodyti, kada tai buvo, vėliau toje pačioje apklausoje parodė, kad iš pastarosios psichotropines medžiagas pirko jau net 4-5 kartus. Kadangi šie asmenys abu buvo kaltinamieji, todėl jie neturi pareigos byloje sakyti tiesą ir pasirinko tokią gynybos taktiką, kuri jiems naudingesnė, nenurodydami asmenų, iš kurių tikrai gaudavo psichotropines medžiagas, nes būtent abu jų bijojo ir bijo dabar. Nurodė ją, kaip galimą psichotropinių medžiagų pardavėją jiems, nes su ja bendravo. Ji bandė padėti L. T. ir D. T. bei tarpininkavo, kad jie nebūtų sumušti tų asmenų, kurie galimai teikė jiems psichotropines medžiagas, nes tie asmenys, žinodami, kad ji bendrauja su L. T., reikalavo atgauti iš L. T. pinigus. Protokole dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o juolab abonentu, nesinaudojo. Kratos metu telefono aparatai ar kortelės pas ją rastos ir paimtos nebuvo. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad tai jos telefono numeris, kuriuo ji bendravo su L. T..
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti ir skirti nuteistajai švelnesnę bausmę, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistosios A. V. kaltės, padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. (trys veikos).
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti pagal BK 260 str. 1 d. (trys veikos), todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai grindė kitų nuteistųjų D. T. ir L. T. parodymais, taip pat byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais. Šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar juos laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1 d., 2 d.).
Nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu 2011-03-02 apklausiamas įtariamuoju nurodė, jog : „iš kur ir kada tiksliai L. T. gavo tą metamfetaminą, kurį vakar pardaviau, aš nežinau, tačiau manau, kad iš A., kurios nei pavardės nežinau <...>. Manau, kad mano žmona galėjo gauti minėtą metamfetaminą iš A., nes ji dažnai lankydavosi pas mus. Tačiau, kad ji mano žmonai psichotropinių medžiagų kada nors duotų, aš nemačiau (2 t., b. l. 90). 2011-06-02 papildomos apklausos metu jis nurodė, kad „<...> neneigiu, kad psichotropines medžiagas iš kažkur gaudavo mano žmona L. T.. Iš kur ji jas gaudavo, kiek mokėdavo – nežinau, ji man tokių dalykų nepasakojo. <...> L. su A. užsidarę nuo manęs kažką kalbėdavosi, todėl, ką jos patarinėdavo, aš nežinau. Ar mano žmona narkotikus gaudavo iš jos, aš nežinau, nes man to nepasakojo, o aš nemačiau (2 t., b. l. 92, 93). Teisme nuteistasis D. T., duodamas parodymus, teigė, kad „per draugus, pažįstamus sužinojau, kad pas A. V. galima nusipirkti narkotinių medžiagų. Taip viskas ir prasidėjo“, atsakydamas į prokurorės užduotus klausimus, aiškino, kad žinojo, jog žmona psichotropines medžiagas įsigydavo iš A. V., nes ji ateidavo pas žmoną kaip draugė, jos užsidarydavo kambaryje ir kalbėdavosi (3 t., b. l. 92). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, atsakydamas į nuteistosios A. V. gynėjo advokato V. Bučiaus klausimą, jis tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad žino, jog žmona iš A. V. įsigydavo medžiagas, nes bijojo, kad „klius man“ (3 t., b. l. 92). Laikyti šiuos nuteistojo D. T. parodymus nenuosekliais ir nepatikimais, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra, kadangi jie iš esmės neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitos nuteistosios, jo žmonos L. T. parodymus bei faktines bylos aplinkybes. Nors nuteistasis D. T. ikiteisminiame tyrime 2011-06-02 papildomos apklausos metu nenurodė, jog žmona L. T. narkotines medžiagas įgydavo iš A. V., šią aplinkybę nurodė tik pirmosios apklausos metu ir pirmosios instancijos teisme, tai nesudaro pagrindo jo parodymus vertinti kaip nepatikimus ar nenuoseklius, juolab, kad, kaip jau minėta, jie, visų pirma, atitinka kitos nuteistosios L. T. parodymus. Šio nuteistojo aiškinimas teisme, kad „per draugus, pažįstamus sužinojau, kad pas A. V. galima nusipirkti narkotinių medžiagų. Taip viskas ir prasidėjo“ nepaneigia ir neprieštarauja jo vėlesniems parodymams teisme, kad jis žinojo, jog žmona psichotropines medžiagas įsigydavo būtent iš A. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde netinkamai cituoja tik dalį nuteistųjų D. T. ir L. T. parodymų, atsiedama juos nuo kitos parodymų dalies ar viso konteksto ir savaip juos interpretuoja. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, kadangi tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmens kaltę. Nuteistoji L. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienareikšmiškai tvirtino narkotines medžiagas pirkusi iš A. V., ką žinojo ir jos vyras, D. T. (2 t., b. l. 38, 3 t., b. l. 93). Nors pastaroji ikiteisminio tyrimo metu nurodė „pora kartų“ įsigijusi psichotropinės medžiagos - metamfetamino iš A., teisme iš pradžių taip pat tvirtino „pora kartų“ pirkusi psichotropines medžiagas, vėliau, atsakydama į nuteistosios A. V. gynėjo klausimą, teigė neprisimenanti, kiek kartų jas pirko, nurodė 4-5 kartus (3 t., b. l. 94), kas akcentuojama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios L. T. parodymais pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė pagrįstai, kadangi jie iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju psichotropinių medžiagų pirkimo skaičius („pora kartų“, kaip iš pradžių parodė nuteistoji L. T., ar 4-5 kartus) nuteistosios A. V. kaltės nepaneigia. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistieji D. T. ir L. T. pasirinko tokią gynybos taktiką, kuri jiems naudingesnė, nenurodydami asmenų, iš kurių tikrai gaudavo narkotines medžiagas, nes abu jų bijojo ir bijo, ir kad nuteistąją nurodė kaip galimą narkotinių medžiagų pardavėją, nes su ja bendravo, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jų nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios kaltės neigimą vertino kritiškai ir laikė jos gynybine versija, kadangi jis visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Nuteistoji savo kaltę neigia ir tvirtindama, jog telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o juolab abonentu, nesinaudojo, ir kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog tai jos telefono numeris, kuriuo ji bendravo su L. T.. Šį nuteistosios aiškinimą paneigia 2011-04-27 Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (1 t., b. l. 135), kuriame užfiksuota, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba buvo užfiksuota A. V. daugkartiniai pokalbiai bei sms žinutės su L. T., o taip pat ir nuteistosios L. T. parodymai teisme, kad telefoniniai pokalbiai Nr. 435, 498, 785, 795, 1087, 1300, 1395, 2938 (pokalbių suvestinės 1 t., b. l. 138-140, 142-144, 146-149) vyko būtent su A. V..
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina nuteistosios A. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. (trys veikos).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teisme nuteistosios gynėjo pateiktą žodinį prašymą pakeisti nuteistajai paskirtą bausmę į švelnesnę, konstatuoja, kad šiuo atveju A. V. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga. Skirdamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus bei tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bausmės individualizavimo principo, įtvirtinto BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, nepažeidė. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai A. V., atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas nesunkių, o trys - sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teista, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. V. pagrįstai skyrė įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausia bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas netgi mažesnį nei bausmės vidurkis. Nuteistosios gynėjo nurodyta aplinkybė, kad nuteistosios dukra yra silpnos sveikatos, nesudaro pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, numatančio švelnesnės negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas, 2 dalies 1 punkto nuostatas (kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti), kadangi tai nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, taip pat nenustatytos bent jau dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. BK 54str.3d. taikyti taip pat nėra pagrindo, kadangi nuteistoji padarė kelias nusikalstamas veikas, anksčiau teista ir teistumas neišnykęs, jokių išskirtinių teigiamų aplinkybių nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.