Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovei I. D., trečiasis asmuo R. D., dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

14. 2021 m. kovo 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo atliekama laikinosios globos peržiūra. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos su šeimomis B. B. nuomone, šiai dienai situacija yra tokia, kad R. D. globoja ne tik anūkę, bet ir dukrą. I. D. būsena, nuotaika keičiasi nuolat, vieną dieną nenori bendrauti, kitą dieną, kaip ir viskas gerai. Jos teigimu, motina myli dukrą, bet galimai ir pati nesuvokia, nežino, kaip reaguoti į vaiką, kaip elgtis, nes vaikas kartais ją erzina, kadangi motina nori ramybės. Šiai dienai situacija pakankamai sudėtinga. Pažymėjo, kad globėja ieško pagalbos, specialistų kurie atitiktų motinos lūkesčius, ypač sudėtinga karantino metu, nes valstybinėse įstaigose net neįmanoma susisiekti su registratūra. Socialinė darbuotoja pabrėžė, kad šiai dienai motina negalėtų savarankiškai pasirūpinti vaiku, tačiau tikisi, kad ateityje, pasveikus motina prisiimtų atsakomybę dukros atžvilgiu. Psichologė D. P. šių metų sausio mėn. pabaigoje atvejo vadybininkės buvo supažindinta su šios šeimos situacija ir nukreipta teikti paslaugas globėjai R. D.. Nuotoliniu būdu įvyko 5 konsultacijos. Taip pat, suderinus komandoje, įvyko du pokalbiai su mama. 2021 m. kovo 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu psichologė sutiko su globėjos nuomone, jog motinai yra sunku savarankiškai pasirūpinti vaiku. Svarbu I. D. turėti galimybę gauti nuoseklią specialistų komandos pagalbą: psichiatro, kuriam jaustų pasitikėjimą, tartųsi dėl tinkamiausio medikamentinio gydymo, psichologo (psichoterapeuto), kuris teiktų emocinę paramą, su kuriuo galėtų saugiai kalbėtis. Geriausiai, kad medicinos specialistai būtų viename centre. Galima numanyti, kad situacija namuose yra pakankamai sudėtinga, bet vaikas nelieka be priežiūros, globėja pasiryžusi auginti M. D.. Pažymėjo, kad motinai yra svarbu kreiptis dėl neįgalumo nustatymo, kuris gali būti nustatytas atsižvelgiant į jos diagnozę, priklausytų kompensuojami vaistai, turėtų galimybę gauti daugiau paslaugų. Komentuodama, informavo, kad mamai būtų sunku pasirūpinti vaiku. Remiantis globėjos pasidalijimais, iš pokalbių su I. D. bei remiantis nurodyta diagnoze, I. D. savijauta gali būti labai įvairi, banguojanti, savijautos įtakojamas elgesys kartais gali būti neprognozuojamas. ,,Blogomis“ dienomis mamai ypatingai sunku tinkamai pasirūpinti dukryte, dėl savo būsenos ji negali atliepti vaiko poreikių, atspindėti jausmų; pablogėjusios mamos būsenos metu vaikui galimai būtų nesaugu. Tuo pačiu psichologė pažymėjo, kad atskirti motiną nuo vaiko būtų netikslinga, o R. D. svarbu pasirūpinti ir dukra ir M. D..

16. 2019 m. kovo 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu motina kalbėjo apie tai, kad jos situacija galimai pagerėjo, tačiau namuose yra tokia aplinka, kad negali pilnai atsipalaiduoti ir kažką nuveikti. I. D. pažymėjo, kad pastebėjusi sumažėjusi priepuolių dažnumą. Jos teigimu, truputi atmintis atsistato, bet pilnavertiškai pasirūpinti vaiku negalinti. Anot jos, motina nepasitiki jos gebėjimais.

17. 2019 m. kovo 15 d. Skyrius gavo vaiko motinos I. D. 2021 m. kovo 12 d. pareiškimą, kuriame nurodo, kad jos sveikatos būklė šiuo metu yra prasta, savijauta bloga, visiškai neturi atminties, šiuo metu negali pati rūpintis tinkamiausiai savo dukra, M. D.. Artimiausiu metu planuoja kreiptis dėl neįgalumo nustatymo, yra supažindinta su informacija, dėl kreipimosi į teismą taikant motinos valdžios atskyrimą ir nuolatinės globos nustatymą (globėjos R. D.) šeimoje.

18. 2019 m. kovo 15 d. Tarnybos teritorinis skyrius atlikdamas laikinosios globos peržiūrą priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad M. D. laikinoji globa vykdoma tinkamai, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Įvertinus 2021 m. kovo 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu dalyvių pasisakymus, Tarnyboje gautus rašytinius įrodymus (2021 m. vasario 26 d. VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ raštas 3GD-2325) ir vaiko motinos I. D. 2021 m. kovo 15 d. pareiškimą, Tarnybos teritorinis skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsniu, (Vaikų ir tėvų atskyrimas), atsižvelgęs į aplinkybę, kad motina negali rūpintis vaiku dėl sveikatos būklės, nesant motinos kaltės, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl I. D. atskyrimo nuo nepilnamečio vaiko M. D. ir nustatyti vaiko nuolatinę globą R. D. šeimoje.

19. BĮ Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras 2021 m. kovo 18 d. Tarnybai pateikė motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad vertinant dabartinę šeimos situacija, darytina išvada, kad vaiko motina I. D. dėl sveikatos būklės nepajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus, todėl siūloma dėl objektyvių priežasčių, nesant motinos kaltei, inicijuoti vaiko ir motinos atskyrimą, kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos M. D. nustatymo laikinosios globėjos R. D. šeimoje. Motyvuotame siūlyme pažymima, kad I. D. laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. nepriėmė siūlomos pagalbos, nevykdė rekomendacijų kreiptis pas psichiatrą, psichologą, prastėjant jos psichinei sveikatai. Vėliau I. D. gydėsi stacionare, tačiau negerėjant sveikatos būsenai nepajėgi savarankiškai pasirūpinti dukra ir tikėtina, kad motina ir ateityje nebus pajėgi savarankiškai auginti, rūpintis nepilnamečiu vaiku dėl prastos sveikatos (psichinė liga).

20. Kai nurodoma ieškinyje, Jungtinių T autų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinė, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis 1 punktu pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

21. CK 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

22. Kaip nurodoma, atsakovė negali pasirūpinti savimi, dėl objektyvių priežasčių – ligos, negali pasirūpinti savimi ir savo vaiku M. D.. Todėl vadovaujantis CK 3.179 straipsnis, vaikas M. D., yra atskirtina nuo motinos I. D..

23. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Taigi CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.

24. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai M. D.. Atsižvelgiant į nepilnametės M. D. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, ugdymui, į atsakovės turimų išlaikytinių skaičių (neturi), turtinę padėtį (atsakovė neturi turto), pajamas, priteistinas iš atsakovės išlaikymas dukrai po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.

25. Atskyrus M. D. nuo motinos I. D. nustatytina M. D. gyvenamoji vieta. Nepilnametė M. D. gyvena kartu su laikinąją globėja R. D., kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka. Skyriaus vertinimu, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, tikslinga nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą kartu su laikinąją globėja R. D., adresu (duomenys neskelbtini).

27. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

28. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Prašo atskirti vaiką nuo atsakovės, dėl jos sveikatos būklės, be to atsakovė dažnai lankosi gydymo įstaigose. Pati atsakovė nurodė, kad negali pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant, kad atsakovė nedirba, sutinka, kad būtų sumažintas išlaikymo dydis. Kitoje dalyje prašo ieškinį tenkinti.

29. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka, jog vaikas būtų atskirtas. Prašo skirti išlaikymą vaikui po 50,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu yra nedarbingume, yra registruota darbo biržoje, gauna 278,00 Eur. Serga anestezine depresija, turi problemų su atmintimi. Vaiku rūpinasi jos mama. Mama rūpinasi tinkamai. Prašo sumažinti išlaikymą iki tol, kol pagerės sveikatos būklė.

30. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Prašo sumažinti išlaikymo dydį iki tiek, kiek teismas manys, jog būtų teisinga.

31. Trečiasis asmuo, su ieškiniu sutinka, kadangi visa šeima gyvena kartu, visi prižiūri vaiką. Atsakovės psichinė sveikatos būklė pradėjo blogėti nuo 16-17 metų. Ji negali pasirūpinti vaiku, nes pati savimi negali pasirūpinti. Sutinka su ieškiniu, prašo priteisti 50,00 Eur išlaikymą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, vaiko motina I. D., dėl sveikatos būklės nepajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko M. D. teisių bei teisėtų interesų dėl prastos psichinės sveikatos. Atsakovei diagnozauota psichinė liga, ji gydėsi stacionare, tačiau nėra pajėgi savarankiškai pasirūpinti savo mažamete dukra. Byloje yra duomenų, kad atsakovės emocinė, psichinė savijauta yra prasta – neprisimena ir negalinti prisiminti praeities įvykių, kyla pykčio priepuoliai, kartais jaučia isterijos antplūdį, savo dukrai jaumų nejaučia, negalinti paaiškinti savo prastos savijautos, yra sumišusi dėl savo jausmų, nesupranta ką jaučia, sunku kalbėti. Visa tai leidžia teismui manyti, kad mažametė M. D. yra neprižiūrima savo motinos I. D., o I. D. negali tinkamai pasirūpinti mažamete dukra M. D..

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos dėl jos sveikatos būklės.

33. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 27 straipsnio nuostatos reikalauja užtikrinti vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

34. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Objektyvios aplinkybės gali būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Taigi, atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį. Atskyrimas gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo taikytas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

35. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, mažametės M. D. motinai I. D. diagnozuota psichinė liga, dėl kurios ji negali pasirūpinti savo dukra M. D.. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakove bei trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo dukra. Atsakovės dukra šiuo metu rūpinasi atsakovės mama – trečiasis asmuo R. D.. Tiek iš byloje esančių duomenų, tiek teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad M. D. atskyrimas nuo jos biologinės mamos yra būtinas, kadangi atsakovės sveikatos būklė nėra stabili, atsakovė pirmiau stengiasi patenkinti savo poreikius, o tik po to dukros, be to pati atsakovė nurodė, kad jos mama – trečiasis asmuo, atsakovės dukra rūpinasi tinkamai.

36. Pažymėtina, jog Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas taip pat įtvirtintas CK 3.3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, Konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingumo, grubaus, vaiko garbę ir orumą žeminančio elgesio, kuriuos jis gali patirti iš asmenų, atsakingų už vaiko priežiūrą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias turi užtikrinti tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

37. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovės sveikatos būklę, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė negali užtikrinti tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą, ugdymą, todėl reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos yra pagrįstas.

38. Teismas pažymi, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Be to, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas, toks vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

39. Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Pagal CK 3.195 straipsnio nuostatas tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

40. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

41. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės I. D., išlaikymą jos vaikui M. D., po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. kovo 22 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutinka, jog išlaikymo priteisimas būtų mažinamas.

42. Įvertinus tai, jog atsakovė yra atsakinga už mažametės dukros išlaikymą bei jos poreikius, taip pat tai, jog šiuo metu nedirba, dėl sveikatos būklės, o gauna tik 278,00 Eur išmoką, teismas daro išvadą, kad išlaikymo dydis mažintinas. Be to, bei kaip teismo posėdžio metu nurodė visos šalys, jos neprieštarauja išlaikymo dydžio mažinimui, todėl teismas neturi pagrindų neatsižvelgti į atsakovės prašymą bei kitų bylos šalių pritarimą tokiam prašymui, kuriuo būtų priteistinas iš motinos I. D. išlaikymas jos vaikui M. D., po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. kovo 22 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.195, 3.200 straipsniai).

43. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

44. Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, atskyrus vaiką nuo tėvų, turi būti išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Tokia pareiga teismui nustatyta ir CK 3.183 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. A27(1)-1975 M. D. nustatyta laikinoji globa nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir paskirta laikinoji globėja (rūpintoja) – R. D., mažametės gyvenamoji vieta toliau nustatytina laikinosios globėjos R. D. gyvenamojoje vietoje, kur nustatyta vaiko laikinos globos vieta.

45. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį tenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

46. Atsakovei 2021 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-822-3579 suteikta antrinė teisinė pagalba, kuria ji atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti mažametę M. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos R. D. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymui pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko globėjai (rūpintojai).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vykdyti skubiai.

2021 m. kovo 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo mažametei M. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.