Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-15 · Civilinė byla Nr. e2S-461-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
e2S-461-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01886-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
Atsakovas
Luminor Bank
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-461-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01886-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6881-967/2019 panaikinimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Luminor Bank, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 1– 16) prašydama pripažinti atsakovo Luminor Bank, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atliktą Kreditavimo sutarties Nr. 8879 (toliau – ir Kreditavimo sutartis) nutraukimą neteisėtu bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-24 nutartimi (e. b. 1 t., b. l. 188–189) ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nutartyje nurodė, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas civilinio proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus. Nurodo, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti tarp šalių sudarytą Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį, tuo pačiu nurodydama, kad ši nutartis dar nėra nutraukta. Teismas vertino, jog nesant nutrauktos kreditavimo sutarties, ieškovės teisės nėra pažeistos, todėl nėra pagrindo reikšti reikalavimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo ją vykdyti.

4. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovei apie tai, kad atsakovas, ieškovei kreditavimo sutarties pažeidimų, ketina ją nutraukti, buvo pranešta jau nuo 2018-10-09, šio rašto ieškovė neginčijo, nepateikė įrodymų, ar vyko kažkoks bendravimas su atsakovu ir pan.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Apeliantė ieškovė UAB „Kamesta“ atskiruoju skundu (e. b. 1 t., b. l. 184–187) su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6881-967/2019 nesutiko, prašė ją panaikinti ir ieškinį priimti.

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas 2019-01-14 informavo ieškovę, jog Kreditavimo sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta kitą dieną, suėjus 10 dienų terminui, skaičiuojamam nuo šio rašto išsiuntimo dienos, atitinkamai – 2019-01-25. Ieškinys pateiktas 2019-01-21, t. y. prieš sueinant Kreditavimo sutarties nutraukimo terminui, prašant pripažinti pranešimą dėl nutraukimo neteisėtu ir įpareigoti vykdyti sutartį. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, užkerta teisę ieškovei kreiptis teisminės gynybos, o tai yra esminis teisės į teisminę gynybą principo pažeidimas ir jo nesilaikymas.

7. Teigia, jog skundžiama nutartimi teismas konstatuodamas, jog ieškovės teisės nėra pažeistos, išsprendė ginčą iš esmės, nors tai ieškinio priėmimo stadijoje nėra atliekama. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 str. 2 d. nėra nei vieno pagrindo, kuris suteiktų teisę teismui atsisakyti priimti ieškinį dėl jo nepagrįstumo. Teismas, konstatuodamas ieškinio nepagrįstumą, neįvertino jo prevencinio pobūdžio, kuris nereikalauja įrodyti realiai patirtos ieškovės žalos. Akivaizdu, jog ieškovės pareikštas ieškinys turi prevencinio ieškinio pobūdžio elementų, o būtent – ieškovė siekia užkirsti kelią ieškovės teises pažeidžiantiems veiksmams – Kreditavimo sutarties nutraukimui, kurio terminas neišvengiamai sueis. Pažymėjo, jog teismų praktikoje yra panašaus pobūdžio bylų, kuriose nagrinėjami panašūs ar analogiški šalių reikalavimai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dar nesuėjus tokiam sutarties nutraukimo terminui. Be to, teismui iki 2019-01-24 neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kreditavimo sutartis laikoma nutraukta 2019-01-25. Taigi, teismas leido įvykti neteisėtiems veiksmas ir užkirto kelią ieškovei į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Luminor Bank, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. 1 t., b. l. 194–196) su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartį palikti nepakeistą.

9. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtu Kreditavimo sutarties nutraukimą, tačiau ieškinio pareiškimo metu Kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta, ką pripažįsta ir pati ieškovė ieškinyje bei atskirajame skunde. Objektyviai teismas negali priimti ir nagrinėti ieškovės pareikšto materialaus ieškinio reikalavimo, nes juridinę reikšmę turintis įvykis – sutarties nutraukimas – ieškinio pareiškimo metu nebuvo įvykęs. Faktinis ieškovės pareikšto ieškinio pagrindas, kad Kreditavimo sutarties nutraukimas pažeidžia jo teises, nors Kreditavimo sutarties nutraukimas ieškinio pareiškimo metu nėra įvykęs, neatitinka ieškinio dalyko.

Šalies argumentai

10. Ieškinio reikalavimas įpareigoti banką vykdyti Kreditavimo sutartį, kai būtent ieškovė neįvykdė Kreditavimo sutarties, taip pat nenagrinėtas teisme, nes bankas savo pareigas pagal Kreditavimo sutartį ieškovės atžvilgiu yra įvykdęs visiškai. Teigia, jog prevencinio ieškinio ieškovė nereiškė, o pats ieškinys nėra laikomas prevenciniu ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 str. 3 p. prasme. Ieškovės atskirajame skunde nurodytos nutartys neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Priešingai, nei teigiama ieškovės atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės ieškinio priėmimo stadijoje neišnagrinėjo ir nepažeidė CPK 137 str., o tik išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

11. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 5 str. 1 d. įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111–114 str.) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus. Tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas ieškinys neatitinka minėtų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.).

15. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti atsakovo Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį. Ieškovė 2019-01-14 raštu buvo informuota apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Ieškinys teismui pateiktas 2019-01-21, t. y. prieš sueinant Kreditavimo sutarties nutraukimo terminu. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė ieškiniu siekė, jog Kreditavimo sutartis nebūtų nutraukta ir toliau galiotų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, spręsdamas, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, ieškinio priėmimo stadijoje įvertino ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad Kreditavimo sutartis nutarties priėmimo metu nebuvo nutraukta, bei konstatavo, jog ieškovės teisės nėra pažeistos ir dėl ko nėra pagrindo ieškovei reikšti reikalavimo pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę ją vykdyti. Pažymėtina, jog netgi tuomet, kai materialinis subjektinis reikalavimas preliminariai vertinant yra aiškiai nepagrįstas, nereiškia, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme. Toks aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.).

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad esant neaiškumams, prieštaravimams tarp ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko, ieškovui nenurodžius ar neaiškiai nurodžius ieškinyje kokias savo teises jis siekia ginti teismine tvarka, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str.), o ne atsisakyti priimti ieškinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, prieš tai nepasinaudojus procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu.

17. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka, be to, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, skundžiama nutartis panaikinama. Apeliantė atskiruoju skundu prašo ieškinį priimti, tačiau ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

18. Kiti proceso šalių argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.,

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6881-967/2019 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja Jelena Šiškina