Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-21704-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2025 m. rugpjūčio 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis E. A. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. birželio 21 d. išvažiavo į barą Žirmūnuose, išgėrė ten kelis bokalus alaus, buvo 3 valandas. Po to nusprendė, kad reikia važiuoti namo. Pasėdėjo mašinoje, pagalvojo, kad lyg ir gerai jaučiasi, ir važiavo. Atgal važiavo su drauge, ji irgi buvo neblaivi. Jį sustabdė policija, kuri važiavo jam iš paskos. Policija jam mirksėjo, tad taip ir suprato, kad jį stabdo. Sustojo Verkių g., kur yra toks išvažiavimas. Pareigūnai patikrino blaivumą, paėmė raktelius ir liepė laukti. Pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Transporto priemonė priklauso jam. Jis su niekuo nebendravo. Buvo baltas automobilis, galvojo, kad ten policijos pareigūnai. Gal su pareigūnais kartu ir buvo priėjęs prie liudytojo. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tuo metu jautė apsvaigimo požymius. Nebuvo jokios skubos važiuoti. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Jeigu jam būtų uždrausta, tai galėtų nevartoti alkoholio. Mano, kad gydymo jam nereikia, neturi priklausomybės. Dėl savo poelgio gailisi. Šiuo metu jo finansinė padėtis sunki, sunku su darbais, uždirba apie 1 000–1 500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

1. Kaltinamojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. birželio 20 d. vakaro metu jam priklausančiu automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini). Važiavo į L. užeigą pasibūti, pašokti. Užeigoje vartojo alkoholį, tai yra pilstomą alų. Išgėrė du bokalus alaus. Nežino, dėl kokios priežasties jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo juo važiuoti. Jautėsi gerai, neįtarė, kad yra toks neblaivus. Važiavo Žirmūnų g. link Rimi parduotuvės, tada pasuko į Verkių g. link Ožkinių, tada dar važiavo kažkiek tiesiai ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Pirmo patikrinimo metu, atrodo, buvo nustatytas 1,91 ar 1,93 promilių neblaivumas, antro – 1,72 ar 1,73 promilių. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus.

2. Liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. birželio 21 d., apie 1.21 val., važiuodamas automobiliu pastebėjo Verkių g. link Balsių važiuojantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam pasirodė, kad jo vairuotojas įtartinai manevruoja, nes automobilis važiavo labai lėtai, maždaug 10 km/h greičiu, nors leistinas važiavimo greitis minėtoje vietoje yra 30 km/h. Jis (liudytojas) paspaudė garsinį signalą, pamanė, kad gal vairuotojas užsnūdo, nes vėlus paros metas, tada minėtas automobilis pradėjo didinti greitį, jį padidino iki 40–50 km/h. Kai jis padidino greitį, pradėjo išvažinėti į priešpriešinę eismo juostą, kelis kartus vos išvengė susidūrimo su priešprieša važiuojančiais automobiliais, buvo nuvažiavęs į šalikelę, tad jis (liudytojas) pamanė, kad vairuotojas neblaivus ir kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu. Toliau sekė minėtą automobilį, jie įsuko į Ožkinių g., kur minėtas automobilis sustojo, o jis savo automobiliu iš galo užblokavo jam kelią. Iš vairuotojo pusės išlipo vyras, priėjo prie jo (liudytojo) automobilio ir paklausė, kodėl jis jam papypino. Jis jam (liudytojui) pasirodė neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas. Jis (liudytojas) pasakė, kad, jo manymu, jis yra neblaivus, o vairuotojas jam atsakė, kad tai ne jo reikalas ir nuėjo atgal į savo automobilį, atsisėdo prie vairo ir staiga įjungęs atbulinę pavarą pradėjo važiuoti atgal. Jis (liudytojas) išsigando, kad kliudys jo automobilį, tad savo automobilį patraukė toliau, dėl to „Peugeot“ automobilio vairuotojas toliau nuvažiavo Ožkinių g. Matė, jog vyras automobilyje yra ne vienas, nes, kai jie sustojo, iš jo keleivio pusės rankomis mojavo ir moteris, kuri reiškė nepasitenkinimą. Toliau judant Ožkinių g., automobilio „Peugeot“ vairuotojas stipriai padidino greitį, važiavo maždaug 80–100 km/h greičiu. Galiausiai, įsuko į miško taką, galimai manė, kad jis (liudytojas) nepamatys, nes buvo šiek tiek atsilikęs, tačiau jis (liudytojas) pamatė ir įsuko taip pat. Miško taku, kuris yra itin prastos dangos, jis važiavo apie 100 km/h greičiu, jis (liudytojas) jį vijosi, kol, galiausiai, apie 1.30 val. automobilis „Peugeot“ sustojo. Manė, kad jis kažką kliudė, tačiau paaiškėjo, kad priekyje yra nuvirtęs medis ir toliau kelias nebėra pravažiuojamas. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas išlipo iš automobilio, atėjo prie jo (liudytojo) ir pasakė ,,pakliuvau“, jis jam atsakė ,,nieko nepadarysi“, taip pat paklausė, ar jis vartojo daug alkoholinių gėrimų, jis jam (liudytojui) atsakė, kad pakankamai, dar pasakė ,,teisėms ate ate“. Tada jis vėl grįžo į savo automobilį. Iki atvykstant policijos pareigūnams visą laiką stebėjo automobilio „Peugeot“ vairuotoją, jis pro automobilio langą nieko neišmetė, kai buvo išlipęs iš automobilio (kai atėjo pakalbėti su juo (liudytoju), nusišlapinti bei apžiūrėti savo automobilį), taip pat nieko neišmetė, alkoholinių gėrimų daugiau nevartojo. Galiausiai, atvyko policijos pareigūnai.

3. Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenimis, 2025 m. birželio 21 d. 1.24 val. pranešėjas pranešė, kad link Žaliųjų ežerų važiuoja paskui automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus.

4. 2025 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Vilniuje, Verkių regioniniame parke esantis miško kelias, koordinatės 54,76704, 25,35209, ir ten esantis lengvasis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Iš 2025 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2262206 matyti, kad E. A. 2025 m. birželio 21 d. 2.15 val. nustatytas 1,95 promilių girtumas, o 2025 m. birželio 21 d. 2.30 val. – 1,73 promilių girtumas. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

5. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis E. A. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad vakare išvažiavo į barą, išgėrė kelis bokalus alaus, po to nusprendė važiuoti namo, jautė apsvaigimo požymius, tačiau dėl jam pačiam nesuprantamų priežasčių vairavo automobilį. Liudytojas A. J. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sekė jį ir apie tai pranešė BPC, ką patvirtina byloje esantys BPC kortelės duomenys, garso ir vaizdo įrašai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kur buvo sustojęs kaltinamojo vairuotas automobilis. Visas šias aplinkybes patvirtina ir pareigūnų kūno kameromis fiksuotas vaizdo įrašas. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (mažiausiai 1,73 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis E. A. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad E. A. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas teisme nurodė, kad išgėrė alaus, jautė apsvaigimo požymius, nepaisant to, netrukus sėdo prie vairo ir vairavo transporto priemonę), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17. Teisme gautas kaltinamojo sesers S. A. prašymas atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei 1 metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kaltinamasis E. A. tokį prašymą palaikė.

18. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta. Be kita ko, būtina įvertinti ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. E. A. nevedęs, dirba, praeityje neteistas. 2025 m. birželio 23 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 6 kartus, administraciniai nusižengimai nėra sistemingi, t. y. 2021 m. jis padarė 3 administracinius nusižengimus, 2022 m. padarė 1 administracinį nusižengimą, 2024 m. padarė 1 administracinį nusižengimą, 2025 m. padarė 1 administracinį nusižengimą, beveik visos paskirtos baudos yra apmokėtos, nėra duomenų dėl paskutinės baudos apmokėjimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors asmens baustumas administracine tvarka vertinamas neigiamai, tačiau tai šiuo konkrečiu atveju neužkerta kelio taikyti laidavimo institutą.

20. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

21. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti S. A., kuri yra kaltinamojo vyresnė sesuo. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš S. A. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad juos sieja glaudus ryšys, jie vienas kitu pasitiki, yra vienas kitam artimiausi žmonės. Nors jie kartu negyvena, tačiau nuolat bendrauja, vienas kitam padeda, kartu leidžia laiką. S. A. nurodė, kad brolis jos klauso, jam svarbi jos nuomonė, tariasi su ja. Kaltinamasis pats jai papasakojo apie šį įvykį, žinojo, kokia bus jos nuomonė apie tai. S. A. požiūris į padarytą nusikalstamą veiką iš tiesų buvo kritiškas, ji tokio brolio elgesio netoleravo, jį pasmerkė, tokį savo elgesį, jos teigimu, pasmerkė ir pats E. A., jie apie tai kalbėjosi, kalbėjosi ir apie jo atsakomybę bei elgesį ateityje. S. A. nurodė, jog laidavimą supranta kaip brolio priežiūrą, didesnę kontrolę. S. A. dirba (duomenys neskelbtini), praeityje neteista, nėra traukta administracinėn atsakomybėn. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp jų su kaltinamuoju yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant S. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

23. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

24. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad E. A. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. A. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

25. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. A., vairuodamas transporto priemonę, padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą, sukėlusį realų pavojų tiek jo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, jis pavojingai manevravo, į ką dėmesį atkreipė ir jį sekė trečiasis asmuo, kaltinamasis automobiliu važiavo ne vienas, nuvažiavo pakankamai didelį atstumą Vilniaus mieste, jam nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, be kita ko, jis ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jam jau buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, ne visos baudos sumokėtos, tačiau jis neteistas, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl susiklosčiusios situacijos išgyvena, dirba. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga E. A. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d., t. y. nuo dienos, kai E. A. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

26. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju E. A. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios E. A. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruotas E. A.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 130 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio – konfiskavimas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl E. A. priklausantis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

28. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisei priešingas elgesys įtakotas apsvaigimo nuo alkoholio (nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus), kaltinamajam E. A., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tikslinga paskirti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje 1 metus.

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

1. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 25 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-07572 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 108,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį E. A. ginant advokatui Anatolijui Svilai.

2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

3. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. A. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kas yra pagrindas būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.

4. Kaltinamasis dirba, tačiau nurodė, kad susiduria su sunkumais darbo srityje, jokio turto be turėtos transporto priemonės, kuri yra konfiskuojama, neturi. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. A. netenkinamas.

VI. Kiti klausimai

29. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas AB „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

30. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2025 m. gruodžio 23 d.) apribota E. A. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas E. A. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

31. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktiniai diskai, laikomi voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. A., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti E. A. priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, ją įvykdant per 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Laikiną E. A. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

E. A. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Nepriteisti iš E. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus, laikomus voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

E. A. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. A. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

S. A. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.