Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovams J. R., M. B., atsakovei J. O., atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei R. V., nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. O. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo L. M., reiškianti savarankiškus reikalavimus ieškovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovai J. R. ir M. B. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti.

Atsakovė ir trečiojo asmens atstovė J. O. bei J. O. ir L. M. atstovė advokatė R. V. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkintini.

VĮ Registrų centras kadastro duomenimis, nustatytais 2002-01-10, gyvenamasis namas yra rąstinis, pastatytas 1922 metais, jo fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų (39 b.l.).

Dėl atsakovės iškeldinimo

Įvertinus faktą, kad patalpomis, pažymėtomis indeksais IV-I ir IV-3, kurios šiuo metu priskirtos butui Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės sutuoktiniui ir jo šeimai buvo leista naudotis Kauno miesto savivaldybės Mero potvarkiais nuo 1990-1991 m., darytina išvada, kad ieškovė nėra savavališkai užėmusi ginčo buto ir neatlygintinai naudojosi jo patalpomis teisėtai. Ieškovė nėra sudariusi su atsakove šių patalpų nuomos sutarties, mokesčio už naudojimąsi patalpomis iš atsakovės nėra reikalavusi, todėl jos argumentai dėl nuomos mokesčio nemokėjimo atmestini, kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu 1990-10-15 ir 1991-05-31 Kauno miesto mero potvarkių pagrindu tarp šalių susiklostė ne nuomos, o panaudos teisiniai santykiai, nors rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta. 1964 m. CK 366 str. nustatyta, kad panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą, 366 str., 300 str. nustatyta, kad jeigu sudarytoje nuomos sutartyje nenurodytas jos terminas, sutartis laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o kai nuomojami pastatai, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, – prieš tris mėnesius. Dabar galiojantis įstatymas panaudos santykius reguliuoja iš esmės identiškai: neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Neterminuota panaudos sutartis panaudos davėjo gali būti nutraukiama remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi (supaprastinta tvarka), arba esant sutarties pažeidimui – CK 6.217 straipsniu. Mero potvarkių turinys leidžia konstatuoti, kad patalpos naudotis atsakovės šeimai buvo perduotos neapibrėžtam terminui. Ieškovė turi teisę, vadovaudamasi CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi kitą šalį- atsakovę- prieš tris mėnesius. 2014-02-26 raginimu bei 2009-09-15 raginimu atsakovė ieškovės įgalioto asmens UAB Kauno komunalinis butų ūkis bei ieškovės buvo raginama atlaisvinti gyvenamąją patalpą (9, 14 b.l.), tačiau gera valia patalpų neatlaisvino, trijų mėnesių terminas po įspėjimo yra suėjęs, todėl esant pareikštam ieškovės reikalavimui iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl patalpų pripažinimo papildomu naudingu plotu

Atsakovės teigimu, 11,06 kv.m. ir 9,08 kv. m. patalpomis ji ir jos sutuoktinis visą laiką naudojosi, tačiau šios patalpos per klaidą vykdant privatizaciją jos butui nebuvo priskirtos ir nebuvo išpirktos, kai tuo tarpu tuo pačiu 1990-10-15 potvarkiu P. B. paskirta naudotis 16,92 kv.m. ploto patalpa mansardoje buvo inventorizuota kaip P. B. buto pagalbinė patalpa ir privatizacijos metu buvo išpirkta. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina Butų techninės apskaitos bylose esantys duomenys bei VĮ Registrų centras duomenys (54-69 b.l.). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybei buvo perduotas pagal priėmimo-perdavimo aktą 1999-12-03. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys buvo sudaryti 2002-01-10, o prašymas Registrų centrui inventorizuoti butą buvo pateiktas 2003-09-22. Pats butas buvo inventorizuotas 2003-10-01. 1990 m. Savivaldybės meras ginčo patalpas pripažino avarinėmis bei perdavė fiziniams asmenims naudoti kaip pagalbines, tačiau 1999 m. jas atgal perėmė ir 2003 inventorizavo kaip butą, nesant jokių duomenų, kad patalpos buvo pagerintos, remontuotos, dėl ko įgijo gyvenamųjų patalpų statusą. Priešingai, VĮ Registrų centras kadastro duomenimis, nustatytais 2002-01-10, patalpų fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų (39 b.l.). Iš 1993 m. sausio 20 d. nustatytų Gyvenamojo namo techniniame pase esančių techninės apskaitos duomenų matyti, kad namas susideda iš trijų butų, ketvirtojo buto duomenys atitinka dabartinius VĮ Registrų centras duomenis, 9,08 ir 11,06 kv. m. ploto patalpos inventorizuotos kaip kambariai, o ne kaip pagalbinės patalpos (kaip pirmojo buto 16,92 kv. m. patalpa), t.y. jos nebuvo priskirtos nė vienam butui kaip priklausinys, nepaisant to, kad 1990-10-15 ir 1991-05-31 Kauno miesto mero potvarkiais jos buvo išbrauktos iš gyvenamojo ploto apskaitos ir panaudojimo, V. O. ir jo šeimos nariams, taip pat ir atsakovei L. O., buvo leista šiomis patalpomis naudotis kaip pagalbinėmis. Taigi nepaisant mero potvarkių, patalpos, praradusios gyvenamųjų patalpų statusą, vėl po 8-9 metų buvo priskirtos gyvenamosioms patalpoms, nors jokie tų patalpų pagerinimai nebuvo atlikti, ir suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas- butas, ginčo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta gyvenamoji, o nuosavybės įregistravimo pagrindas 1999-12-03 priėmimo-perdavimo aktas. Kaip nustatyta iš byloje esančių buto planų, ginčo butas yra antrame aukšte ir į jį patekti galima tik per trečiajam asmeniui priklausantį butą- patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5/8.49 ir 1-6/8.26. Atskiros šildymo sistemos nebuvimą patvirtina ieškovės pateikti patalpų patikrinimo aktai, kuriuose taip pat nurodyta, kad WC yra lauke. Esantys įrodymai pakankami išvadai, kad butas Nr. 4 neatitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 m. spalio 9 d. Nr. XII-1215) 2 str. 1 d. apibrėžtos buto sąvokos, nustatančios, kad butas -gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų, o taip pat ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 str. reikalavimų, nurodančių, kad butas- gyvenamojo pastato (namo) dalis iš vieno ar kelių gyvenamų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Butų techninės apskaitos bylos (54-69 b.l.) patvirtina, kad buvo keičiama butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) numeracija, anksčiau butai buvo numeruojami atvirkščiai (tai matyti iš butų unikalių numerių: buto Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), o buto Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini). Ši klaida pastebima J. O. ir L. M. sudarytose pirkimo pardavimo sutartyse, kadangi abiejose sutartyse yra nurodoma, kad parduodamas butas Nr. 1.

Dėl ieškinio senaties

Ieškovė prašo 1999-12-03 priėmimo perdavimo akto ginčijimui taikyti ieškinio senatį. Trečiasis asmuo teigia apie ginčijamo akto priėmimą sužinojusi tik 2008-10-27, kai Kauno miesto savivaldybė pareiškė pretenzijas į ginčo patalpas, kai pirmą kartą atvyko jų apžiūrėti, todėl nemano, kad terminą praleido. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į trečiojo asmens amžių, sveikatos būklę, faktinį situacijos suvokimą bei pačios ieškovės elgesį per visą nuosavybės valdymo laikotarpį. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad ieškinio reikalavimui pripažinti 1999-12-03 perdavimo - priėmimo aktą dalyje, kuria gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduotos Kauno miesto savivaldybei, negaliojančiu, pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK turi būti taikomas 3 metų senaties terminas, t.y. ieškinio senaties terminas suėjo 2002-12-03, tačiau nepasibaigus ieškinio senaties terminui įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso redakcija, todėl šioje situacijoje turėtų būti taikomas 10 metų senaties terminas, kuris suėjo 2009-12-03. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui apie ginčijamo akto priėmimą faktiškai tapo žinoma anksčiau, nei 2008-10-27, trečiasis asmuo yra garbaus amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)), 2014-03-10 sprendimu pripažinta neveiksnia, ieškovė ilgą laiką jokių pretenzijų dėl naudojimosi jos turtu nereiškė, todėl šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir suteikiančiomis pagrindą atnaujinti L. M. ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.127 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 131 str. 2 d.).

Dėl teisės įsigyti patalpas lengvatinėmis sąlygomis

Trečiasis asmuo prašo pripažinti jai teisę įsigyti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos faktiškai šiuo metu negali funkcionuoti kaip atskiras turto vienetas - butas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpų statusas kaip gyvenamųjų yra nustatytos atlikus inventorizaciją 2003 metais, tačiau žymiai anksčiau jos buvo pripažintos negyvenamomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas yra tiesiogiai susijęs su jai priklausančiu butu.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 m. spalio 9 d. Nr. XII-1215) 24 str. l d. nurodo, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau - Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pagal 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą lengvatinėmis sąlygomis būstas gali būti parduodamas kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais).

Trečiasis asmuo yra buto Nr. 1 savininkė, o šis butas buvo privatizuotas ankstesnių savininkų 1992-09-15 pagal butų privatizavimo įstatymą (43 b.l.). Kaip nustatyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, namas dar 1987 m. pripažintas avariniu, 1990-1991 m. Mero potvarkiais gyvenamosios patalpos buvo išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos ir perduotos kitų butų savininkams naudotis jomis kaip pagalbinėmis, todėl 1999 metais perduodant valstybės turtą ginčo patalpos turėjo būti inventorizuotos kaip pagalbinės ir parduodamos namo gyventojams, kurie jomis naudojosi, tačiau tai nebuvo padaryta dėl valstybės institucijų netinkamo veikimo arba dėl neveikimo. Aukščiau šiame sprendime ginčo patalpos pripažintos papildomu naudinguoju plotu. Esant duomenims, kad 1990-10-15 ir 1991-05-31 Kauno miesto mero potvarkiais jos buvo išbrauktos iš gyvenamojo ploto apskaitos ir panaudojimo, V. O. ir jo šeimos nariams buvo leista šiomis patalpomis naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, toks savivaldybės sprendimas vertintinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kurių pagrindu patalpos galėtų būti trečiajam asmeniui parduotos lengvatinėmis sąlygomis. Pastebėtina ir tai, kad VĮ Registrų centras duomenimis L. M. nėra pasinaudojusi 1991-05-28 įstatymu Nr. I-1374 lengvatine tvarka privatizuoti būstą.

Teismas pažymi ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybės (savivaldybės) institucija, atsisakydama sudaryti gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį, turi nurodyti tikras bei svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų objektyvią būtinybę išlaikyti turtą institucijos žinioje, neleidžiant jo privatizuoti. Ieškovė nurodo, kad atsakovei savavališkai užėmus būstą nėra galimybės jo skirti asmenims, kuriems reikalingas socialinis būstas, o tokių asmenų šiuo metu yra 3693. Šioje byloje nustatyta, ginčo patalpos dar 1987 m. pripažintinos avarinėmis, 2002 m. jos buvo 70 procentų nusidėvėjusios, o praėjus dar 13 metų tikėtina, kad jos yra dar labiau nusidėvėjusios. Patalpų atkūrimui iki tos būklės, kuriai esant jos galėtų būti laikomos gyvenamomis, būtų įrengtas atskiras įėjimas, šildymo sistema ir ieškovė jas galėtų skirti socialiniam būstui, atsižvelgiant į dabartinę patalpų būklę, reikalingos didelės investicijos. Be to, patalpų remontas turėtų būti derinamas ir vykdomas kartu su kitų butų savininkėmis atsakove ir trečiuoju asmeniu, kurios šiuo metu gauna nedideles pajamas (joms teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba). Nors teismas pripažįsta, kad sprendimas išlaikyti būsto fonde konkretų nusidėvėjusį objektą ir imtis racionalių bei tikslingų priemonių tokiam objektui atnaujinti, rekonstruoti ar šias patalpas parduoti yra savivaldybės prerogatyva, tačiau teismo nuomone, šios bylos aplinkybių visuma, atsakovės lūkestis, susiformavęs dar 1990-1991 m. perdavus ginčo patalpas jos šeimai naudotis kaip pagalbinėmis, kad galės šiomis patalpomis netrukdomai naudotis, valstybės institucijų klaida inventorizuojant patalpas kaip gyvenamąsias, savivaldybės netrukdymas šiomis patalpomis naudotis 17 metų (iki 2008 m.) ir visiškas nesirūpinimas iki pat dabar šių patalpų būkle, sudaro teismui pagrindą spręsti esant teisinga, protinga ir sąžininga tenkinti trečiojo asmens reikalavimą pripažinti jai teisę išsipirkti papildomą naudingą plotą- patalpas IV-1/9.08, IV-3/11.08, IV-4/4.20, IV-5/0.88, ir ½ dalį patalpos, pažymėtos indeksu a-1/2,78, nuosavybės teise priklausančias Kauno miesto savivaldybei, esančias (duomenys neskelbtini), laikantis nuostatos, kad jų pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 m. spalio 9 d. Nr. XII-1215) 24 str. l d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3672-4433 teikdama atsakovei J. O. antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki 2015 m. kovo 17 d. patyrė 237,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (124 b.l.). Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-603-755 teikdama trečiajam asmeniui L. M. antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki 2015 m. kovo 17 d. patyrė 142,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (123 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai patenkinti visiškai, šios valstybės patirtos trečiajam asmeniui teiktos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės, iš atsakovės išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 93, 96 straipsnis).

Kauno miesto savivaldybė šioje byloje gynė savivaldybės interesą, todėl žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Iškeldinti J. O., gim. (duomenys neskelbtini), iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia manta.

L. M. savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad patalpos IV-1/9.08, IV-3/11.08, IV-4/4.20, IV-5/0.88, ir ½ dalis patalpos, pažymėtos indeksu a-1/2.78, teisiškai registruotos kaip patalpa- butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka buto teisinio statuso ir patalpas IV-1/9.08, IV-3/11.08, IV-4/4.20, IV-5/0.88, ½ dalį patalpos, pažymėtos indeksu a-1/2.78 pripažinti papildomu naudingu plotu.

Pripažinti L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę išsipirkti papildomą naudingą plotą- patalpas IV-1/9.08, IV-3/11.08, IV-4/4.20, IV-5/0.88, ir ½ dalį patalpos, pažymėtos indeksu a-1/2,78, nuosavybės teise priklausančias Kauno miesto savivaldybei, esančias (duomenys neskelbtini), laikantis nuostatos, kad jų pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 142,78 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 78 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.