- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-1203-468/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06154-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014 04 24 d. nutarimas, o D. R. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014 04 24 d. nutarimu D. R. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą 120 Lt bauda už tai, kad jis 2014 04 03 d. 12.23 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara Picasso“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Eišiškių gatve, Vilniuje, ties sankryža su Užusienio gatve, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 21 p.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. R. skundą, 2014 09 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014 04 24 d. nutarimą, D. R. skundo netenkino, argumentuojant tuo, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog D. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 30 d. nutartį, nurodo, kad skundžiama nutartis paremta vien ginčytinais, prieštaringais ir neteisingais policininkų R. Z. ir M. K. parodymais. Minėti liudytojai neteisingai nurodė automobilio bei telefono spalvas, automobilio markės neprisiminė. D. R. visuomet principingai laikosi Kelių eismo taisyklių.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu.
ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas ne tik surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas,
bet ir galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį bei nutarimą skirti nuobaudą, daroma išvada, kad buvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, išnagrinėti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai bei tinkamai įvertinti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. R., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. R. jokio pažeidimo nepadarė, tačiau toks argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus patrulius M. K. ir R. Z. (b. l. 18 – 19, 30 – 31), nustatyta, kad 2014 04 03 d. apie 12 val. jie budėdami sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo Užusienio gatvėje, Vilniuje, netoli sankryžos su Eišiškių gatve, ir pamatė, kad pravažiuojančio automobilio „Citroen“ vairuotojas, dešine ranka laikydamas telefoną prie ausies, kalba, todėl jį pasivijo ir sustabdė. D. R. kaltės neneigė, prašė protokolo nerašyti, aiškino, kad turi nemalonumų – apiplėštas jo tėvas. Paklausus, kada buvo apiplėštas jo tėvas, parodė, kad prieš mėnesį. Rašant protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti pusę baudos D. R. parašė, kad jie reikalavo kyšio, sugadino jam dieną. Iš 2014 04 03 d. pažeidimo protokolo (b. l. 3) matyti, kad jis surašytas su administraciniu nurodymu pažeidėjui D. R. ir jo pasirašytas, paaiškinime jis užrašė, kad mano, jog patruliai iš jo nori kyšio, nori sugadinti dieną ir jam pakenkti. Minėtų liudytojų parodymai sutapo tarpusavyje, taip pat atitiko ir kitą bylos medžiagą, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kad vertinant liudytojų parodymu kritiškai, nebūtų aišku, iš kur pareigūnams tapo žinoma apie D. R. tėvo apiplėšimą, be to, jei D. R. būtų nepripažinęs savo kaltės, jo atžvilgiu nebūtų surašytas administracinis nurodymas sumokėti dalį baudos. Apeliacinio skundo deklaratyvaus pobūdžio argumentai, neva minėti liudytojai neteisingai nurodė automobilio bei telefono spalvas, automobilio markės neprisiminė, nesuteikia pagrindo liudytojų parodymus pripažinti prieštaringais ir jais nesiremti. Pažymėtina, kad apklausa teisme vyko praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po įvykio, todėl normalu, kad patruliai detalių dėl automobilio spalvos ir markės, telefono spalvos galėjo ir neprisiminti. Be to, kaip teisingai pastebėjo liudytojas M. K., D. R. telefono dangtelį galėjo ir pasikeisti.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad D. R. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 2 d., yra visiškai įrodytas. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Minėta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.