Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-206-153/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
2A-206-153/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
P. D., P.
Atsakovas
L. D.
Trečiasis asmuo
I. G. D., Ž.
Civilinė byla Nr. 2A-206-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 78.2.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIM A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovui P. D., jo atstovui advokatui V. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-687-657/2009 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei L. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovės L. D. priešieškinį ieškovui P. D., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys I. G. D. ir Ž. D., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1983 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 266) tarp ieškovo P. D. ir atsakovės L. D. dėl atsakovės kaltės; nepilnametės dukros Ivetos G. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, įpareigojant visiškai išlaikyti dukrą iki jos pilnametystės; nepilnamečio sūnaus Ž. D. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, įpareigojant visiškai išlaikyti sūnų iki jo pilnametystės; santuokinį turtą padalinti tokiu būdu: transporto priemones, registruotas ieškovo vardu: Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Boom trikes family, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisti ieškovo nuosavybėn, atsakovei iš ieškovo priteisti ½ šių transporto priemonių vertės dydžio – 1 900 Lt piniginę kompensaciją; namų valdą – bendro 376,17 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 693 582 Lt, 0,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 149 909 Lt, kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 4320 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) , pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti tarp ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis - po ½ dalį kiekvienam nenukrypstant nuo lygių dalių principo; žemės sklypus, esančius: (duomenys neskelbtini) , 2,75 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 7 712 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) , 0,0500 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 181 Lt vertės, pripažinti ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe, padalinti tarp ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam nenukrypstant nuo lygių dalių principo; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienam iš ieškovui ir atsakovei priklausančią namų valdos dalį pagal teismui pateiktą projektą tokiu būdu: ieškovui P. D. nuosavybei priteisti bendro 212,76 kv. m ploto (gyvenamasis plotas 67,16 kv. m) namo dalį (rūsį (patalpos, pažymėtos pasidalijimo projekte: G-1 36,10 kv. m, R-4 14,61 kv. m, R-3 7,85 kv. m, R-5 3,78 kv. m, R-1 26,00 kv. m, R-2 6,03 kv. m, R-6 4,35 kv. m, R-7 3,49 kv. m, R-8 5,40 kv. m) ir pirmąjį aukštą (patalpos, pažymėtos pasidalijimo projekte: 1-1 42,37 kv. m, 1-2 18,89 kv. m, 1-3 18,10 kv. m, 1-5 14,37 kv. m, 1-12 1,45 kv. m, 1-13 2,48 kv. m, 1-14 6,69 kv. m); L. D. nuosavybei priteisti bendro 191,97 kv. m ploto (gyvenamasis plotas 128,30 kv. m) namo dalį: antrąjį aukštą (patalpos, pažymėtos pasidalijimo projekte: 1-6 8.64 kv. m, t. y. visa laiptinė, prasidedanti pirmajame aukšte, 1-7 22,33 kv. m, 1-8 22,33 kv. m, 1-9 15.15 kv. m, 1-10 20,66 kv. m, 1-11 14,59 kv. m), ir namo palėpės patalpas (patalpos, pažymėtos pasidalijimo plane: 1-15 40,44 kv. m, 1-16 18,87 kv. m, 1-17 28,96 kv. m); namų valdos žemės sklypą ir kitus statinius (kiemo statinius) palikti abiejų šalių bendra daline (po ½ dalį) nuosavybe; priteisti iš atsakovės ieškovui pusės paskolos dydžio kompensaciją – 80 000 Lt; nutraukus santuoką palikti abiejų dabartines pavardes – D. ir D..

Ieškovas nurodė, kad su atsakove jokio šeimyninio gyvenimo negyvena daugiau kaip 5 metus, iš kurių 2 metus faktiškai gyvena kitoje vietoje, neturi bendrų ūkio ar kitokių asmeninių interesų, dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė, kuri nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų. Neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, o iš jo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas – po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas natūra nenukrypstant nuo lygių dalių principo, pagal pateiktąjį atidalijimo projektą. Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 18 d. jis sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iš V. S. pasiskolino 160 000 Lt galutiniam atsiskaitymui su buvusiais verslo partneriais, ir iki šiol yra grąžinęs 55 000 Lt paskolos. Apie teismo procesą paskolos davėją informavo, nusiuntė jam ieškinio kopiją. Ieškovas prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

Atsakovė L. D. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų I. G. D. ir Ž. D. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. G. D. ir Ž. D. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti atsakovei L. D. asmeninės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 1A2p, 532 000 Lt vertės, su priklausiniu – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 10 000 Lt vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,0500 ha ploto, 135 000 Lt vertės, iš viso turto už 677 000 Lt; priteisti ieškovui P. D. asmeninės nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) , 6 236 Lt vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kulvos k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) , 181 Lt vertės; automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės; motociklą BOOM TRIKES FAMILY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 3 000 Lt vertės, iš viso turto už 10 217 Lt; priteisti iš atsakovės 333 391,50 Lt kompensaciją ieškovui už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį; pripažinti, kad 2004-09-18 paskolos sutartimi P. D. pasiskolinti pinigai yra jo asmeninė prievolė; palikti santuokines pavardes D. ir D..

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Atsakovė nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jis 1998 m. paliko šeimą, išėjęs gyventi su kita moterimi. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turtas turi būti dalinamas pagal tai, kaip išdėstyta priešieškinyje, pati kompensacijos už turtą šiuo metu ieškovui sumokėti negalėtų. Apie ieškovo paimtą paskolą nieko nežinojo, sutikimo paskolai gauti nedavė, paskolos pinigai nebuvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl šiuo atveju solidarioji prievolė neatsirado, ir iš paskolos sutarties atsiradusi prievolė turi būti pripažinta asmenine ieškovo prievole.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies:

nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo P. D. ir atsakovės L. D., įregistruotą 1983 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 266) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes: ieškovui – D., atsakovei – D.;

nepilnamečių vaikų I. G. D. ir Ž. D. gyvenamąją vietą nustatė su motina L. D.;

Žemesnės instancijos teismas

priteisė iš atsakovo P. D. nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-29 iki vaikų pilnametystės, vaikų lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę;

santuokoje įgytą turtą padalino tokia tvarka:

priteisė ieškovui P. D. asmeninės nuosavybės teise pirmąjį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 1A2p) aukštą su atskiru ėjimu (pagal pateiktąjį atidalijimo projektą patalpos Nr. G-1 (36,10 kv. m), R-4 (14,61 kv. m), R-3 (7,85 kv. m), R-5 ( 3,78 kv. m), R-6 (4,35 kv. m), R-7 (3,49 kv. m), R-9 (0,80 kv. m), R-8 (5,40 kv. m), R-2 (6,03 kv. m), R-1 (26,00 kv. m), 1-5 (14,37 kv. m), 1-3 (18,10 kv. m), 1-4 (2,75 kv. m, 1-2 (18,89 kv. m), 1-13 (2,48 kv. m), 1-12 (1,45 kv. m), 1-1 (42,37 kv. m), 1-14 (6,69 kv. m) bendro 212,76 kv. m ploto, kurio vertė pagal užimamą plotą 392 289,98 Lt, ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 160 Lt vertės ir ½ dalį 0,0500 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), 74 954,50 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini) , paliekant kiemo statinius ir namų valdos žemės sklypą bendram šalių naudojimuisi, automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , 1969 m. laidos, kuris yra išregistruotas 2008-01-16, 800 Lt vertės, motociklą BOOM TRIKES FAMILY, kurio vertė 3 000 Lt, žemės sklypus – 2,7500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 6 236 Lt ir 0,0500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 181 Lt, iš viso turto už 479 621,48 Lt;

priteisė ieškovui P. D. prievolės įvykdymą pagal 2004-09-18 paskolos sutartį V. S.;

priteisė atsakovei L. D. asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 1A2p) antrąjį aukštą su atskiru įėjimu (pagal pateiktąjį atidalijimo projektą: patalpos Nr. 1-10 (20,66 kv. m), 1-11 (14,59 kv. m), 1-6 (8,64 kv. m), 1-9 (15,15 kv. m), 1-7 (22,33 kv. m), 1-8 (22,33 kv. m), 1-17 (28,96 kv. m), 1-16 (18,87 kv. m), 1-15 (40,44 kv. m) bendro 191,97 kv. m ploto, kurio vertė pagal užimamą plotą 301 292,02 Lt, ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 2 160 Lt vertės, ir ½ dalį 0,0500 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), 74 954,50 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini), paliekant kiemo statinius ir namų valdos žemės sklypą bendram šalių naudojimuisi, iš viso turto už 378 406,52 Lt;

kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

priteisė iš atsakovės L. D. ieškovui P. D. 1 292 Lt sumokėto žyminio mokesčio;

Žemesnės instancijos teismas

priteisė iš ieškovo P. D. atsakovei L. D. 64 Lt sumokėto žyminio mokesčio;

priteisė iš ieškovo P. D. valstybei 40,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,

Žemesnės instancijos teismas

priteisė iš atsakovės L. D. valstybei 5 767 Lt žyminio mokesčio bei 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,

atsakovei grąžino 2000 Lt, sumokėtus į teismo sąskaitą už ekspertizės skyrimą.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1983 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos biure. Sutuoktiniai kartu faktiškai negyvena jau kelerius metus. Šalys kartu nebegyvena daugiau kaip metus, todėl netaikė termino sutuoktiniams susitaikyti. Teismas laikė, kad nutraukti santuoką tik dėl atsakovės ar ieškovo kaltės būtų neteisinga, nes abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai yra veiksnūs, galintys savimi pasirūpinti, priteisti tarpusavio išlaikymo nereikalavo, todėl teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepriteisė. Teismas nustatė, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.

Teismas nustatė, kad teismo posėdyje apklausti vaikai pripažino, jog tėvas (ieškovas) duoda pinigų jų poreikiams ir išlaidoms, ieškovas yra neįgalus, dėl sveikatos negauna pastovaus darbo užmokesčio, tik netekto nedarbingumo pensiją 1 000 Lt per mėnesį, atsakovei priklauso dalis nekilnojamojo turto, jos gaunamos pajamos yra panašios kaip ir ieškovo – apie 1 400 Lt per mėnesį, atsakovė bent preliminarių paskaičiavimų apie vaikams reikalingo išlaikymo dydį nepateikė. Teismas sprendė, kad reikia nustatyti tokį dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Priteisus iš ieškovo visą prašomą sumą – po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės, nebūtų užtikrinti jo bent minimalūs poreikiai, todėl sprendė, kad iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti priteista periodinės išmokos po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 1A2p) su priklausiniais: kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0.0500 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) , žemės sklypus: 2,7500 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , 0,0500 ha ploto, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , 1969 m. laidos, kuri yra išregistruota 2008-01-16, motociklą BOOM TRIKES FAMILY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. laidos. Šalys skirtingai nurodė santuokoje įgyto turto padalijimo būdą ir kai kurių įgytų daiktų vertę. Ieškovas gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , vertino 847 811 Lt, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis, kur vertė nustatyta 2008-05-07, atsakovė minėtą nekilnojamąjį turtą vertino 677 000 Lt, remdamasi Nekilnojamojo turto vertintojo UAB „NOREX NT“ atlikta įvertinimo ataskaita, vertės nustatymo data 2008-09-02. Teismas sprendė, kad dalijamo turto vertė turi būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ši nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. turi būti siejama su tuo momentu, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Šalys skirtingai nurodė gyvenimo skyrium pradžią – ieškovas apie 2003 m., o atsakovė – 1998 m., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad būtina remtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vidutine rinkos verte, kuri nustatyta 2008-05-07 ir realiausiai atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , vertė yra 847 811 Lt (693582 + 4320 + 149 909). Ginčo dėl kito turto vertės tarp šalių nėra, taigi viso šalių santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto vertė yra 858 028 Lt (847811 + 3000 + 800 + 6236 +181).

Teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra neįgalus, o nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, į dalytino turto pobūdį, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl šalims priteistino turto vertė yra po 429 014 Lt. Teismas sprendė, kad dalytinas turtas yra dalus, todėl turi būti dalijamas natūra ir toks padalijimas natūra labiausiai atitiks abiejų šalių interesus. Gyvenamasis namas turi du atskirus įėjimus, yra galimybė patenkinti tiek ieškovo, tiek atsakovės poreikius užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovės gaunamos 1 400 Lt pajamos gauti paskolai (daugiau nei 300 000 Lt) iš banko kompensacijai išmokėti yra per mažos. Atsakovė kito turto neturi, byloje deklaravo, kad pinigų ji neturi ir net negali susimokėti žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad turto dalių proporcija yra teisinga, atsižvelgiant į bendro turto objektus (namas, žemės sklypai, transporto priemonės), juos padalijus yra išlaikomas šių objektų vientisumas, ir labiausiai atitinka šalių poreikius. Ieškovui tenka turto daugiau nei ½ dalis už 50 607,48 Lt.

Teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas santuokoje, 2004-09-18 su V. S. sudarė 160 000 litų paskolos sutartį. Paskolos mokėjimo terminas jau pasibaigęs. Ieškovas grąžinęs dalį paskolos – 55 000 Lt. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad paskola yra ieškovo asmeninė, nes nebuvo naudojama šeimos reikmėms, o ieškovo verslui, be to, ji apie paskolą nieko nežino. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovės argumentus, kad ji nuo 1998 m. viena rūpinosi šeima ir turtu, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, reikalavimą pripažinti skolą asmenine ieškovo skola atsakovė pareiškė tik ieškovui iškėlus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo, neprašė nustatyti, kad dalijamas tik turtas (ir prievolės), bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (pagal atsakovę nuo 1998 m.). Atsakovė neįrodė, jog apie ieškovo darbinę veiklą jai nieko nebuvo žinoma, be to, sutuoktiniai buvo įgiję nemažai nekilnojamojo turto. Teismas sprendė, kad iš ieškovo verslo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prieš kreditorių turi atsakyti abu naudos gavėjai, taigi negrąžintos paskolos sumą padalino per pusę ir laikė, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi grąžinti po 52 500 Lt negrąžintos paskolos. Kadangi ieškovui priteista natūra turto 50 607,48 Lt daugiau nei atsakovei, o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas sprendė, kad likusi negrąžintos paskolos dalis – 105 000 Lt turi būti priteista ieškovui.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. su teismo sprendimu nesutiko iš dalies, prašė pakeisti teismo sprendimo dalį dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) , padalinimo ir gyvenamojo namo patalpas padalinti tokia tvarka:

- ieškovui P. D. priskiriant naudotis patalpas: R-l (26,91 kv. m), R-2 (6,03 kv. m), R-5 (3.78 kv. m), R-6 (4.35 kv. m), R-7 (3.49 kv. m), R-8 (5,40 kv. m), R-9 (0,80 kv. m) bei pirmo aukšto patalpas: 1-1 (42,37 kv. m), 1-2 (22,77 kv. m), 1-3 (18,10 kv. m), 1-4 (2,75 kv. m), 1-5 (14,37 kv. m), 1-12 (1,45 kv. m), 1-13 (2,48 kv. m), 1-14 (6,69 kv. m), iš viso 152,27 kv. m;

- atsakovei L. D. priskirti naudotis antro aukšto patalpas: 1-6 (8,64 kv. m), l-7 (22,33 kv. m), 1-8 (22,33 kv. m), 1-9 (15,15 kv. m), 1-10 (20,66 kv. m), 1-11 (14,59 kv. m) bei pastogės patalpas: 1-15 (40,44 kv. m), 1-16 (18,87 kv. m), 1-17 (28,96 kv. m), iš viso 191,97 kv. m, paliekant šalims naudotis bendrai pirmajame namo aukšte esančia laiptine bei laiptais, vedančiais į rūsį, ir rūsio patalpomis: G-1 (36,10 kv. m), R-3 (7,85 kv. m), R-4 (14,61 kv. m), priteisiant ieškovui P. D. išmokėti atsakovei L. D. 60 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės turto dalį;

pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio priteisimo I. G. D. ir Ž. D. priteisiant po 500 Lt į mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės;

panaikinti teismo sprendimo dalį dėl prievolės pagal 2004-09-18 paskolos sutartį pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, priešieškinio reikalavimą patenkinti ir pripažinti 2004-09-18 paskolos sutartimi P. D. gautą paskolą jo asmenine prievole;

kitos teismo sprendimo dalies nekeisti, atidėti dalies teismo žyminio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė šiuos nesutikimo su teismo sprendimu motyvus:

1) dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Net ir neteikiant paskaičiavimų yra savaime suprantama, kad teismo priteista suma yra per maža bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Pagal byloje esančius raštinius įrodymus matyti, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, todėl šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyto išlaikymo dydžio, ne mažesnio kaip viena minimali mėnesio alga, t. y. ne mažiau kaip 800 Lt;

Žemesnės instancijos teismas

2) dėl namų valdos padalinimo

Teismas, atidalydamas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , pažeidė atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teises, pažeidė CK 4.80 str., nukrypo nuo teismų praktikos (LAT 2000 m. balandžio 11d. nutartis, c. b. Nr. 3K-7-316/2000), kur nurodyta, kad turtas gali būti dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Atidalijimas natūra iš bendro turto yra galimas tada, kai nelieka bendro naudojimo patalpų, ir atsidalijęs bendrosios nuosavybės dalyvis gali laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jam tekusią pastato dalimi. Nagrinėjamu atveju ieškovui paliktos patalpos, kuriose yra bendro naudojimo įrenginiai – elektros skydinė, vandens siurblys, katilinė, vandens šildymo katilas, skirti gyvenamajam namui aptarnauti. Rūsio patalpose: G-1(36.10 kv. m) yra vandens siurblys, kuriuo vanduo patenka į namą, R-4 (14.61 kv. m) yra katilinė bei vandens šildymo katilas, patalpoje R-3 (7,85 kv. m) yra elektros skydinė. Gyvenamojo namo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra negalimas, nes tai negali būti įgyvendinama praktiškai: namas yra saistomas tiek bendros šildymo sistemos, tiek elektros skydinės, vandens padavimo sistemos, tiek kitų statinio komunikacijų. Teismas nesprendė klausimo, kaip atidalyti šalių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, pastato dalių, įrenginių. Gyvenamojo namo padalijimo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CK 4.75 str. nuostatomis, t. y. nustatant naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, nustatant, kuriomis namo patalpomis šalys naudosis bendrai ir kuriomis patalpomis naudosis savarankiškai.

Rūsio patalpos ir patekimas į šias patalpas, kuriose yra namą aptarnaujančios sistemos, turi būti paliekamos šalims naudotis bendrai, t. y. pirmajame namo aukšte esanti laiptinė bei laiptai, vedantys į rūsį, ir rūsio patalpos: G-l (36,10 kv. m), R-3 (7,85 kv. m), R-4 (14,61 kv. m). Padalinus gyvenamąjį namą apeliaciniame skunde nurodyta tvarka ieškovui atitektų daug geresnės, geriau įrengtos gyvenamojo namo patalpos, o atsakovė jai atitenkančiose namo patalpose privalės įsirengti virtuvę, pastogės patalpa 1-15 (40,44 kv. m) neįrengta, negyvenama, jos sienos nėra apšildytos. Atsakovė mano, kad namo naudojimosi tvarka turi būti nustatyta paliekant šalims dalį patalpų naudotis bendrai. Ieškovas atsakovei privalo išmokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę (vertingesnę) turto dalį, kurios dydis turėtų būti 60 000 Lt. Kompensacijos dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki skundo nagrinėjimo pradžios;

3) dėl ieškovo kreditoriaus

Ieškovo skola pagal 2004-09-18 paskolos sutartį V. S. yra asmeninė ieškovo prievolė, todėl tokia teismas ją ir turėjo pripažinti. Ieškovas, remiantis CK 3.109 str. 3 d., nesant kito sutuoktinio sutikimo, turėjo įrodyti, kad paskola panaudota šeimos reikmėms. Ieškovas, posėdžio metu paklaustas, ar gali pateikti įrodymus, kad paskolos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, paaiškino, kad tokių rašytinių įrodymų nėra, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. D. su apeliacinio skundo argumentais nesutiko dėl šių motyvų:

Šalies argumentai

1) pagal LAT formuojamą praktiką išlaikymas vienam vaikui negali būti mažesnis kaip 800 Lt, t. y. iš kiekvieno iš tėvų po 400 Lt. Priešieškiniu atsakovė prašė kiekvienam iš nepilnamečių vaikų priteisti po 400 Lt kasmėnesinių išmokų. Apeliaciniame skunde keldama naują reikalavimą, kuris nebuvo svarstytas pirmosios instancijos teisme, t. y. dėl didesnės sumos, apeliantė pažeidžia CPK 312 str. draudimą kelti pirmosios instancijos teisme nepareikštus reikalavimus;

2) priteistas išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių konkrečius abiejų vaikų poreikius, nors tokią pareigą turėjo pagal CPK 178 str.;

3) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokio turto padalijimo būdo, kokį nurodo apeliaciniame skunde, atsakovė nereiškė. Argumentas, kad gyvenamasis namas turi vieningą vandens tiekimo, šildymo ir elektros energijos tiekimo sistemas, neatitinka faktinės situacijos. Centrinio šildymo katilai (kietojo ir skystojo kuro), kaip ir pati bendra gyvenamojo namo šildymo sistema pagal paskirtį jau keleri metai nenaudojami, atskiros namo dalys šildomos elektra. Šią sistemą pritaikyti atskirai kiekvienai iš atidalintų namo dalių nereikia ypatingų išlaidų, nebūtina ardyti visos sistemos ir daryti dvi naujas. Vanduo iki šiol tiekiamas siurbliu iš šulinio, nors šiuo metu yra galimybė prisijungti prie miesto vandentiekio sistemos, o elektros energijos tiekimą atskirti kiekvienai naujai atidalintai namo daliai yra visiškai nesudėtinga, nes kiekvienoje iš atidalintų namo dalių yra atskira elektros skydinė;

4) atsakovei, iki ginčą perkeliant į teismą, raštu siūlyta susitarti ir nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau atsakovė nesutiko, vilkino bylos nagrinėjimo procesą. Atsakovei tenka visiškai įrengti septyni kambariai, jai tekusi namo dalis yra vertingesnė;

5) prievolė, kilusi iš 2004-09-18 paskolos sutarties, yra bendra ir turi būti vykdoma iš bendro turto. Reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovė galėjo pareikšti priešieškinyje, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovė, prašydama priteisti vaikų išlaikymui po 500 Lt, pažeidė draudimą kelti apeliaciniame skunde naujus reikalavimu (CPK 312 str.), nes pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė vaikų išlaikymui priteisti po 400 Lt (b. l. 65, 3 t.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinime nurodyta, jog CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Spręsdamas dėl šių kriterijų pusiausvyros, teismas visais atvejais privalo vadovautis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje D. G., V. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-216/2006; 2007 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-37-6/2007; kt.). Kaip matyti iš šalių paaiškinimo, ieškovas prisideda materialai prie vaikų išlaikymo, šį ieškovo paaiškinimą taip pat patvirtino šalių nepilnamečiai vaikai (b. l. 101-102, 94, 3 t.). Kad vaikais daugiau rūpinasi ir visiškai juos išlaiko atsakovė, byloje ginčo nėra. Šalių turtinė padėtis yra panaši, jie valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: pastatus, žemės sklypus Kauno mieste ir Jonavos rajone; transporto priemones. Ieškovas yra iš dalies darbingas, gauna netekto darbingumo 1042,28 Lt pensiją (1 t., b. l. 13-16). Atsakovės atlyginimas yra apie 1450 Lt į mėnesį (2 t., b. l. 32-33). Vaikai, gim. 1994 m. ir 1995 m., mokosi mokykloje, jų gyvenimo sąlygos yra geros, tai nustatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvada ir vaikų paaiškinimu (b. l. 94-95, 3 t.). Teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikams, teisėjų kolegijos nuomone, nors nėra didelis (po 250 Lt kiekvienam iš vaikų), tačiau užtikrina būtinas vaikų vystymosi sąlygas, patenkina vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Apeliantės skunde nurodyta 800 Lt išlaikymo suma yra orientacinė teismų praktikoje, ir ji negali būti taikoma kiekvienoje byloje neatsižvelgus į tėvų galimybę tenkinti vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Taigi kasacinio teismo išaiškinimai, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr.3K-3-77/2008; kt.). Todėl apeliantės motyvas dėl netinkamai nustatyto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę ir gaunamas pajamas šiuo laikotarpiu, jis didesnio išlaikymo vaikams mokėti negali. Tačiau tai netrukdo pasikeitus ieškovo sveikatos būklei arba turtinei padėčiai atsakovei kreiptis į teismą dėl didesnio išlaikymo vaikams pritesimo.

Žemesnės instancijos teismas

Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis. Bylą nagrinėjęs teismas tokių aplinkybių netyrė, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, o tai sudaro pagrindą šią skundžiamo teismo sprendimo dalį panaikinti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso didelis gyvenamasis namas, kurio plotas yra 376,17 kv. m. Pirmosios instancijos teismas atidalindamas turtą neatsižvelgė į tai, kad atsakovei, su kuria gyvena du nepilnamečiai vaikai, paskirtos tik gyvenamosios patalpos. Remiantis skundžiamu teismo sprendimu, atsakovė su vaikais liko be virtuvės, rūsio, pagalbinių patalpų, kuriuose sumontuoti įrengimai, skirti gyvenamajam namui aptarnauti: šildymo vandentiekio, elektros sistemos. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė gamina maistą mokyklinio amžiaus vaikams, ir tam, kad vaikams ir pačiai atsakovei būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, namo patalpose reikalingas vandentiekis, kanalizacija, šildymas, elektros energija. Ieškovas, pateikęs projektą dėl patalpų atidalijimo, nepateikė įrodymų, kad atsižvelgiant į namo išplanavimą, pertvarkymų pobūdį, yra techninė galimybė atlikti pertvarkymus. Byloje taip pat nėra duomenų apie rekonstrukcijos išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką. Bylos duomenimis, šalys neišgali daryti namo rekonstrukciją, įrengti autonominius įrengimus, skirtus patenkinti kiekvienos šalies poreikius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą atsakovei su vaikais iš esmės nebelieka galimybės normaliai naudotis namu. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymą dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo pareiškė ieškovas, todėl jis turėjo pateikti tinkamai parengtą atidalijimo projektą, tačiau jo nepateikė, todėl ieškovo prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal pateiktą byloje projektą atmestinas (1 t., b. l. 30-46).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nuo lygių dalių principo nukrypo, paskirdamas ieškovui gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , didesnę dalį patalpų (212,76 kv. m), o atsakovei – mažesnę (191,97 kv. m), ir nurodė, kad ieškovui paskirta turto daugiau nei ½ dalis sutuoktinių bendro turto ir kad tai labiausiai užtikrina šalių poreikius ir turto objektų vientisumą. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai negalima sutikti. Su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, tačiau, remiantis teismo sprendimu, atsakovei natūra paskirta mažesnė dalis nekilnojamo turto, o ieškovui visas dalintinas turtas paskirtas natūra. Nustatydamas gyvenamojo namo dalis kiekvienam iš sutuoktinių, pirmosios instancijos teismas vadovavosi patvirtinta skundžiamu sprendimu gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta ir pažeidžia šalių ir jų nepilnamečių vaikų teises. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados pripažintinos nepagrįstomis, o ši skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikinama. Priimamas naujas sprendimas kiekvienai iš šalių nustatyti nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo. Dėl kitos šalių nuosavybės teise valdomos nekilnojamo turto skundų negauta, todėl ši teismo sprendimo dalis iš esmės nekeistina priteistą turtą paliekant natūra (žemės sklypus Jonavos rajone ir transporto priemonės) ieškovui. Iš ieškovo už jam natūra paskirtą turtą priteistina atsakovei piniginė kompensaciją, kuri sudaro pusę priteisto atsakovui turto vertės (5 108,50 Lt).

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jos manymu, tinkamą naudojimosi namu tvarką paliekant dalį patalpų naudotis šalims bendrai (3 t., b. l. 123) ir įpareigojant ieškovą atsakovei išmokėti piniginę kompensacija už jam tenkančią didesnę (vertingesnę) turto dalį, kurios dydis turėtų būti 60 000 Lt. Tačiau toks apeliantės prašymas buvo pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme atsakovė teikė įrodymus dėl ieškovo netinkamų veiksmų, kurie susiję su namų turto sugadinimu (2 t., b. l. 27-131), ir prašė visą namą priteisti atsakovei natūra, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją (2 t., b. l. 21-25, 3 t., b. l. 111). Be to, apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog vertingesnė namo dalis, nustačius namo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pasiūlymą, atitenka ieškovui, pažymėtina, kad tokie įrodymai pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo teikiami, todėl jų pateikimą apeliacinės instancijos teismui riboja CPK 314 str. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir piniginės kompensacijos už dalį patalpų priteisimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo turto teisinio režimo atžvilgiu. CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CPK 3.109 straipsnio 2 dalis). Taigi sudarant sandorius, susijusius su bendru jungtiniu turtu, jo naudojimu ir disponavimu, paprastai turi būti abiejų sutuoktinių sutarimas, išimtis – kai sandoriai sudaromi siekiant tenkinti būtinus šeimos poreikius.

Ieškovas ieškinio pareiškime, kuris užregistruotas pirmosios instancijos teisme 2008 m. balandžio 4 d. (reg. Nr. 05008), nurodė, jog šalys daugiau kaip 5 metus neturi bendro ūkio ar kitokių asmeninių interesų, kiekvienas dabartinį asmeninį gyvenimą tvarko atskirai savo nuožiūra (b. l. 3, 53; 1 t., b. l. 62, 2 t.). Ieškovo paaiškinimu nustatyta kad, jis 2004 m. rugsėjo 18 d. sudaręs paskolos sutartį su V. S. 160 000 Lt, pinigus panaudojo šeimos skoloms grąžinti (1 t., b. l. 21). Atsakovė teigia, kad apie sudarytus sandorius nieko nežinojo, ir nepritaria ieškovo veiksmams nei dėl paskolos paėmimo, nei dėl paskolos išmokėjimo kreditoriams. Šis atsakovės aiškinimas byloje nenuginčytas. Be to, tai, kad atsakovė nežinojo apie paskolos sutarties sudarymą, patvirtina ir ieškovo procesiniai dokumentai ir paaiškinimai bei kita bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad šalys nebendrauja, bendro ūkio netvarko apie 5 metus. Todėl tikėtina, kad paskolos sudarymo faktas atsakovei paaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, taip pat ir šeimos turtui įsigyti. Tačiau su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima, nes byloje nepateikta įrodymų, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, turėjo 160 000 Lt skolą, to nepatvirtina ir pateiktos byloje turto deklaracijos, o vien tas faktas, kad šalys santuokoje įgijo nemažai turto, nepatvirtina, kad turtas įsigytas už skolintas lėšas. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta faktinė aplinkybė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, pasiskolino 160 000 Lt, kad šios lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir kad lėšos, pasiskolintos iš V. S., sumokėtos kreditoriams. Apeliantė pagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo nustatant, kaip buvo panaudotos ieškovo pasiskolintos lėšos. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ieškovas patvirtino, kad neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių 2004 m. rugsėjo 18 d. iš V. S. paskolintų lėšų išmokėjimą kreditoriams. Ieškovo iš V. S. paskolinta pinigų suma yra gana didelė, todėl negali būti priteista remiantis tik abstrakčiu ieškovo paaiškinimu, kad jis paskolą panaudojo kreditorių reikalavimams apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo motyvai dėl skolų sumokėjimo šeimos kreditoriams yra neįrodyti, todėl atsakovė neturi solidariai su ieškovu atsakyti pagal sutuoktinio sudarytą paskolos sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovei solidarią atsakomybę už ieškovo skolą, tai sudaro pagrindą šią teismo sprendimo dalį panaikinti, priimti naują sprendimą, atmesti ieškovo reikalavimą dėl dalies paskolintų lėšų priteisimo iš atsakovės ir pripažinti 160 000 Lt paskolą ieškovo asmenine prievole.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliantės skundą patenkinti iš dalies, panaikinus atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, išspręsti klausimą iš esmės, priimti naują sprendimą ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas atleido apeliantę nuo 4630 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (3 t., b. l. 128) iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Remiantis CPK 331 str. 6 d., apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas įsiteisėja nuo priėmimo dienos, todėl panaikinus dalį teismo sprendimo, yra pagrindas išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmestas ieškovo reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir solidarios atsakomybės atsakovei taikymo grąžinant kreditoriui 52 500 Lt, dėl šios dalies patenkintas apeliantės skundas, todėl ieškovas privalo sumokėti žyminio mokesčio išlaidas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p.) valstybei ir atsakovei. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (3 t., b. l. 125). Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir dėl nepilnamečiams vaikams skirtos išlaikymo sumos padidinimo nepatenkinti, bylinėjimosi išlaidų dalis dėl nepatenkintų reikalavimų sudaro 129,80 Lt + 180,00 Lt = 309,80 Lt, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina (500,00 – 309,80 =) 190,20 Lt žyminio mokesčio. Kita už apeliacinį skundą nesumokėta žyminio mokesčio dalis (1513,20 Lt) ir 6,75 Lt procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 133, 3 t.), iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina iš ieškovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo P. D. ieškinys dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 1A2p) esančiu (duomenys neskelbtini) , nustatymo, panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo P. D. ieškinys dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovei, dalies paskolintų lėšų priteisimo iš atsakovės, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti, pripažinti 160 000,00 Lt paskolą, gautą iš V. S., ieškovo asmenine prievole.

Sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto nekilnojamo turto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtas plane 1A2p) esančio (duomenys neskelbtini) , padalinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo panaikinti, priimti naują sprendimą, kurį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtas plane 1A2p), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) už paskirta ieškovui natūra turtą: automobilį ,,Mercedes Benz 280“, 800 Lt vertės, motociklą ,,Boom Trikes family“, 3000 Lt vertės, 2.7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) 6236 Lt vertės, 0,0500 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , 181 Lt vertės,1/2 dalies turto vertės piniginę kompensaciją 5 108,50 (penki tūkstančiai vienas šimtas aštuoni) Lt atsakovei L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ).

Kitos sprendimo dalies dėl nekilnojamo turto ir transporto priemonių padalinimo nekeisti.

Pirmosios instancijos teisme ieškovui iš atsakovės L. D. priteistą žyminio mokesčio dalį sumažinti iki 982,20 Lt (vietoje priteistų 1292 Lt).

Pirmosios instancijos teisme atsakovei L. D. iš ieškovo P. D. priteistą žyminio mokesčio dalį padidinti iki 373,80 Lt (vietoje priteistų 64 Lt). Kitos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme:

atsakovei L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 190,20 (vieno šimto devyniasdešimties Lt 20 ct) Lt žyminio mokesčio išlaidas.

valstybei žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidas – 1519,95 (vienas tūkstantis penki šimtai devyniolika litų 95 ct) Lt.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Virginija GudynienėLeonas Jachimavičius