Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2019-03-04 · Civilinė byla Nr. e2A-107-357/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
e2A-107-357/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00023-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
K. K., M. B.
Ieškovas
mažosios bendrijos „Lasis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-107-357/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00023-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.9.; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo mažosios bendrijos „Lasis“ ieškinį solidariems atsakovams K. K. ir M. B. žalos atlyginimo – už įmonės bankroto administravimo paslaugas, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas mažoji bendrija (toliau – MB) „Lasis“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir M. B. 3902,62 Eur žalos atlyginimą už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo prileistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ , o bankroto administratoriumi paskyrė MB „Lasis“. 2017 m. liepos 31 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti Įmonės bankroto administravimo sąmatą – 2280 Eur administratoriaus atlyginimą ir 7220 Eur kitoms bankroto administravimo išlaidoms dengti. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pripažino Įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto. 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas pripažino, jog Įmonė neturi turto, teismas patvirtino, jog likę nepadengti įsiskolinimai kreditoriams yra 6263,79 Eur. Šia nutartimi teismas pripažino, kad Įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto. Faktiškai Įmonės bankroto administravimui buvo patirta 1622,62 Eur sąnaudų. Kreditoriai taip pat yra patvirtinę 2280 Eur administratoriaus atlyginimą, kurį administratorius turi teisę gauti už darbą įmonės bankroto procese. Kadangi įmonė jokio turto neturėjo, todėl įmonės bankroto proceso metu administravimo išlaidos nebuvo padengtos net dalinai, atitinkamai bankroto administratoriui atlyginimas taip pat nesumokėtas. Buvęs įmonės vadovas K. K. pripažino kad įmonė buvo nemoki nuo 2009 metų. Ieškovė neturi jokių duomenų, kad 2009 metais įmonė būtų turėjusi kokio nors turto, o pradelsti įmonės įsipareigojimai pradėjo kauptis būtent nuo 2009 metų. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2008-11-07 iki 2009-09-10 įmonės direktoriaus pareigas ėjo M. B., o nuo 2009-07-14 įmonės vadovu buvo paskirtas K. K.. Atsakovai, būdami įmonės vadovais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko liko nepatenkintos bankroto administravimo išlaidos, kurias ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. A. K. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys dalyje dėl solidarios atsakovo K. K. atsakomybės turėtų būti atmestas, nesant būtinų jo civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės ir neteisėtų veiksmų). Jam apskritai nebuvo žinoma BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis jau vien dėl trumpo laikotarpio, kuriuo jis buvo įmonės vadovu, jis nei faktiškai, nei teisiškai jokių veiksmų, kaip įmonės vadovas, neatliko nuo ne dėl jo priklausančių aplinkybių, nes buvęs vadovas, atsakovas byloje M. B., įmonės ūkinės – finansinės veiklos dokumentų jam neperdavė, įmonės buveinę užrakino ir naujai paskirto vadovo neįleido, vadovas tiesiog dingo be galimybės su juo susisiekti, todėl po 20 dienų „tuščio vadovavimo“ kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių dėl jo draudimo pabaigos BUAB “(duomenys neskelbtini)” įregistravimo. Be to, ieškovas nepateikė byloje nei vieno atsakovo vadovavimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodymo, tai yra, kad atsakovas yra kaltas ir/ar atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurio atsirado 3 902,62 Eur žala. Ieškovas, reikalaudamas įmonės bankroto administratoriaus patirtų išlaidų atlyginimo, neįvertino vadovo T. Š. atsakomybės ir neįtraukė jo į bylą bendraatsakoviu, solidariai su vadovu M. B., vadovavusiu įmonei laikotarpiu 2008-11-07 – 2009-09-10, atsakingu už žalą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad keičiantis įmonės vadovui, buvęs vadovas (T. Š. ir M. B.) įvykdė įmonės perdavimą (inventorizaciją).

4. A. M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų K. K. ir M. B. ieškovui MB „Lasis“ 3902,62 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3902,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 440 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo K. K. valstybei 44 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo M. B. valstybei 44 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalą, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko buvo įmonės vadovu. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas ir nurodo, kad nuvykęs į Sodrą dėl jo draudimo pabaigos įregistravimo, ir draudimo pabaiga įregistruota 2009-10-01, tačiau teisinių pasekmių tai jam nesukūrė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas dažniausiai pažeidžia tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Sutikdamas būti įmonės vadovu atsakovas K. K. turėjo įvertinti prisiimamus įsipareigojimus ir su tuo susijusią riziką.

7. Teismas pažymėjo, kad neteisėti veiksmai – tai neteisėtas neveikimas, kai įmonės vadovas savo vadovavimo įmonei laikotarpiu, neatliko imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė jau nuo 2009 metų buvo nemoki, o pagal VSDFV Šiaulių skyriaus pažymą, situacija tik blogėjo kas reiškia, jog įmonės finansinė padėtis blogėjo. Vadovams turėjo būti žinomi įmonės turimo turto ir įsipareigojimų dydžiai (ĮBĮ 8 straipsnis).

8. Dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, teismas pažymėjo, kad, siekiant išvengti situacijos, kai bankroto administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Šiuo atveju bankroto administratorė sutikdama administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė riziką. Pagal ĮBĮ 11 straipsnį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp įmonės vadovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kai įmonė turto neturi dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai K. K. ir M. B., turėjo inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras, tačiau savalaikiai to nepadarė ir šiais veiksmais pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonė patyrė žalą, kurią jis s privalo atlyginti (ĮBĮ 10 str. 11 d.). Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visa apimtimi – solidariai iš atsakovų K. K. ir M. B. 3902,62 Eur priteistinas žalos atlyginimas: 2280,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1622,62 Eur kitoms bankroto administravimo išlaidoms dengti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. prašo panaikinti iš dalies 2018 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui MB „Lasis“ žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ir atsakovo M. B.. Priteisti iš ieškovo MB „Lasis“ atsakovo K. K. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidos 300 Eur ir apeliacinio skundo surašymo išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas, nepasisakydamas dėl kiekvieno iš įmonės vadovų kaltės dėl žalos ieškovui padarymo, nepagrįstai neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad apeliantas įmonės valdyme nedalyvavo, ir šią faktinę aplinkybę jau yra pripažinęs Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-602-569/2017, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Šiaulių apygardos teismas įmonės bankroto byloje priėmė nutartį, kuria ieškovo prašymo skirti apeliantui baudą už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą netenkino tais motyvais, kad nėra pagrindo abejoti, kad apeliantui įmonės dokumentai nebuvo perduoti ir apeliantas įmonės valdyme nedalyvavo. Ši faktinė aplinkybė šalina apelianto solidarią atsakomybę, ko pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl šio byloje pateikto įrodymo.

10.2. Remiantis bylos duomenimis, įmonė skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo ir skola didėjo nuo 2009 m. pradžios, tai yra kai įmonės vadovu buvo atsakovas M. B.. Nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai nevertino, kokie yra kiekvieno iš atsakovų galėjimo ir turėjimo sužinoti apie įmonės nemokumą momentų skirtumai ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų. Šiuo atveju solidarios atsakovų atsakomybės taikymas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir kasacinio teismo praktikos.

Atsiliepimas

10.3. Apeliantas įmonės vadovu viešajame registre registruotas nuo 2009-09-10. Apelianto draudiminio laikotarpio pabaiga, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktais duomenimis yra 2009-10-01. 2015-05-13 atsiliepime Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-721-124/2015, apeliantas nurodė faktines aplinkybes, kurios reikšmingos diferencijuojant įmonės vadovų kaltę ir yra šalinančios apelianto solidarią atsakomybę su atsakovu M. B., kuris buvo ir įmonės vadovas iki apelianto, ir įmonės akcininkas nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo 2017 m. gegužės 8 d. Apeliantas nurodė, kad įmonės dokumentai jam niekada nebuvo perduoti, kad įmonėje jis nespėjo pradėti dirbti, kad jam buvo žadėtas vadovo darbas ir objektai statybų verslu užsiimančioje įmonėje nuo 2009 m. liepos mėnesio, tačiau realiai niekas nevyko, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį akcininkai jį informavo, kad atsirado objektas, todėl jis nuvyko į VĮ Registrų centrą ir įsiregistravo vadovu nuo 2009-09-10, tačiau atvykęs į darbą rado duris užrakintas, atsakovas M. B., kuris įmonės vadovu viešajame registre registruotas laikotarpiu 2008-11-07 – 2009-09-10, bei akcininku, dingo ir jokio kontakto su juo rasti nepavyko.

10.4. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad „Įmonė nuo 2009 metų buvo nemoki ir situacija tik blogėjo“, tačiau toks argumentavimas apelianto kaltės dėl nesikreipimo laiku iškelti bankroto bylą preziumavimui yra nepagrįstas, nes bankroto byla įmonei iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį dėl įmokų į Garantinį fondą nemokėjimą už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį ir delspinigius. Kadangi apeliantas įmonės valdyme nedalyvavo, jis negali būti atsakingas už Įmonės įsiskolinimą dėl įmokų į Garantinį fondą nemokėjimą už darbuotojus. Kaip paaiškėjo apeliantui pačiam pasikreipus į VSDFV Šiaulių skyrių dėl draudiminio laikotarpio užbaigimo, laikotarpiu 2009-07-17 – 2009-09-30 Apelianto draudžiamosios pajamos nurodytos 2109,04 Lt (610,82 Eur), valstybinio socialinio draudimo įmokų suma 843,19 Lt (243,66 Eur), nors jokių pinigų apeliantui įmonė nėra išmokėjusi. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir negalėjo pateikti jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas faktines aplinkybes.

10.5. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad pagrindas pripažinti įmonę nemokia atsirado 2009 metų sausio mėnesį, tai yra, kai įmonės vadovu buvo atsakovas M. B., tačiau nepagrįstai pripažino apelianto solidarią atsakomybę, kai šis įmonės valdyme nedalyvavo, Įmonės dokumentų atsakovas M. B. jam neperdavė, ir jokie kitokie bylos duomenys nepaneigia šios faktinės aplinkybės. 2000 Eur įmonės, nuo 2007-02-26 užsiimančios statybų verslu skola VSDFV 2009-03-31 dienai dar neįrodo įmonės nemokumo, tačiau visas įmonės ūkinės komercinės veiklos aplinkybes bei finansinę situaciją įvertinti galėjo ir privalėjo įmonės vadovas ir akcininkas M. B., kuris įmonės akcininku buvo nuo pat įkūrimo pradžios ir beveik metus laiko vadovu, priimančiu verslo sprendimus, tačiau, kaip nurodyta ieškovo ieškinyje, neteikė finansinių atskaitomybių dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl jis ir atsakingas už ieškovui padarytą žalą.

11. Atsiliepimu į atsakovo K. K. apeliacinį skundą ieškovė MB „Lasis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Apeliantas nepagristai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas neva nedalyvavo UAB „Emer statyba“ veikloje. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. įmonės direktoriaus pareigas ėjo M. B., o vėliau įmonės vadovu buvo paskirtas K. K.. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantą buvus bendrovės vadovu. Bet to, bylos nagrinėjimo metu, išklausius apelianto paaiškinimus taip pat tapo akivaizdu, jog jis į bendrovės vadovo pareigas buvo paskirtas ir sutiko šias pareigas eiti sąmoningai, todėl, turėdamas patirties versle, privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato direktoriaus pareigų specifiką ir atsakomybę. Apeliantas nebuvo fiktyviu vadovu, jis domėjosi įmonės veikla ir pačia įmone, prieš tampant jos faktiniu vadovu. Bendravo su akcininkais, todėl žinojo, privalėjo ir galėjo žinoti bendrovės realią padėtį.

11.2. Nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį asmuo ėjo bendrovės vadovo pareigas, jei šių pareigų vykdymo metu asmeniui atsiranda tam tikra prievolė (šiuo atveju inicijuoti bankroto procesą) tai trumpas vadovavimo bendrovei laikotarpis nešalina asmens atsakomybės dėl prievolės nevykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Apeliantas remiasi Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-602-569/2017, kuria teismas atsisakė skirti baudą apeliantui už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą, tačiau šioje byloje nebuvo nagrinėjamas tas pats klausimas kaip šioje byloje, kurioje apeliantas yra pateikęs apeliacinį skundą. Be to, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-602-569/2017 nepripažino faktinės aplinkybės, kad apeliantas įmonės valdyme nedalyvavo, o nurodė, kad teismui nepakanka duomenų išvadai, kad apeliantas perėmė įmonės dokumentus ir turtą. Todėl teismas neskyrė apeliantui baudos už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-602-569/2017 motyvavo, kad apeliantas tapęs įmonės vadovu, neatliko savo pirminės kaip įmonės vadovo pareigos, nes neperėmė įmonės turto.

11.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantas pripažino, jog jis suprato, kad bendrovės finansinė padėtis yra prasta, be to, apeliantas eidamas vadovo pareigas privalėjo imtis aktyvių veiksmų įvertindamas bendrovės finansinę padėtį ir atsižvelgiant į tokio įvertinimo rezultatus, priimdamas atitinkamus sprendimus dėl tolimesnės bendrovės veiklos. Tapęs įmonės vadovu K. K. iš karto privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės ir kreditorių interesais, t. y. ne tik tinkamai perimti turtą, bet sužinoti bei įvertinti įmonės tikrąją finansinę būklę.

Atsiliepimas

11.5. Atsakovo nurodoma teismų praktika, nagrinėjant ginčą šioje byloje nėra aktuali, nes šioje byloje nėra keliamas apelianto atsakomybės klausimas dėl žalos atlyginimo kai ši žala kyla dėl nesavalaikio bankroto bylos inicijavimo ir dėl to didėja įmonės pradelstos skolos. Šioje byloje apelianto atsakomybės pagrindas yra kitas ir ieškovė neteigia, jog dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo būtų padidėję įmonės įsiskolinimai kreditoriams.

11.6. Atsakovų veiksmai pasireiškia tos pačios pareigos, nustatytos abiem atsakovams, pažeidimu, taigi jų atsakomybės teisinis pagrindas yra tas pats, todėl šiuo atveju, Atsakovams taikytina solidari atsakomybė.

Šalies argumentai

11.7. Apeliantas teigia, jog jis nežinojo, apie įmonės nemokumą, tačiau viena vertus, tokie apelianto teiginiai prieštarauja jo paaiškinimams duotiems bylos nagrinėjimo metu, antra vertus, išsiaiškinti bendrovės finansinę padėtį buvo apelianto pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-05-08 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bankroto administratoriumi paskyrė MB „Lasis“. 2017-07-31 įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti Įmonės bankroto administravimo sąmatą – 2280 Eur administratoriaus atlyginimą ir 7220 Eur kitoms bankroto administravimo išlaidoms dengti. Šiaulių apygardos teismas 2017-08-16 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama. Įmonės bankroto administravimui buvo patirta 1622,62 Eur sąnaudų. Kreditoriai taip pat yra patvirtinę 2280 Eur administratoriaus atlyginimą, kurį administratorius turi teisę gauti už darbą Įmonės bankroto procese. A. M. B., remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2008-11-07 iki 2009-09-10, nuo 2008-11-07 buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. K. K. nuo 2009-07-14. 2017-11-24 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš juridinių asmenų registro.

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-31 įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti Įmonės bankroto administravimo sąmatą – 2280 Eur administratoriaus atlyginimą ir 7220 Eur kitoms bankroto administravimo išlaidoms dengti tačiau faktinės bankroto administratoriaus patirtos išlaidos yra 2280 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1622,62 Eur kitos bankroto administravimo išlaidos.

15. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio įstatymo 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

17. Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, sietinas su ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo būsena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

18. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei įmonės finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė jau nuo 2009 metų buvo nemoki, o pagal VSDFV Šiaulių skyriaus pažymą, situacija tik blogėjo kas reiškia, jog įmonės finansinė padėtis blogėjo. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su šia teismo išvadą. Be to šią išvadą patvirtina ir atsakovo K. K. nurodytos aplinkybės, jog jis 2009-07-17 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo metu įmonė jau veiklos nebevykdė, įmonės ūkinės – finansinės veiklos dokumentų jam nebuvo perduoti. Neužilgo įmonės akcininkai dingo, darbovietė buvo užrakinta. Nuo 2009-10-01 iš įmonės atsakovas K. K. buvo atleistas. Iš į bylą pateiktos VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad atsakovo K. K. socialinio draudimo laikotarpis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-17 – 2009-10-01.

20. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. K. veiksmų nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvertinimui yra reikšminga ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata, galiojusi ginčo veiksmų atlikimo metu, kurioje buvo numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi kaip matyti ginčo laikotarpiu įstatyme įmonės vadovams nebuvo numatyti konkretūs terminai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal teismų praktiką, plėtotą pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo terminų klausimu, buvo akcentuojama įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga esant įmonės nemokumui tokį pareiškimą pateikti nedelsiant, konkretūs terminai ĮBĮ nebuvo nustatyti ir jų įvertinimas paliktas teismo diskrecijai pagal kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina dėl atsakovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmų nustačius nemokumo faktą.

21. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas K. K. laikotarpiu 2009-07-17 – 2009-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai atliko vadovo funkcijas. Nors ieškovas tvirtina, kad apeliantas nebuvo fiktyviu vadovu, nes jis domėjosi įmonės veikla, prieš tampant jos faktiniu vadovu, bendravo su akcininkais, todėl privalėjo žinoti bendrovės realią padėtį, tačiau į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). A. K. K. ieškovo nurodytų aplinkybių nepripažįsta, teigdamas, jog jis nedalyvavo įmonės valdyme, įmonės dokumentų atsakovas M. B. jam neperdavė, ir jokie kiti bylos duomenys nepaneigia šios faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija sutinka šiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-602-569/2017, kuria netenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus MB „Lasis“ prašymas dėl baudos skyrimo K. K. ir konstatuota, kad pastarasis įmonės valdyme nedalyvavo ir įmonės turto ir (ar) dokumentų realiai neperėmė, t. y. eidamas vadovo pareigas labai trumpą laikotarpį (mažiau nei tris mėnesius) prieš pat įmonei nutraukiant veiklą buvo fiksuotas tik formaliai, yra prejudicinis faktas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas K. K. neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo. Įmonei tapus nemokiai pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turėjo nuo 2008-11-07 iki 2009-09-10 įmonės vadovu ir nuo 2008-11-07 iki bankroto administratoriaus paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (2017-05-08) įmonės akcininku buvęs atsakovas M. B., todėl jis turi atlyginti ieškovo patirtą žalą.

23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo K. K. neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo atsakovo K. K. civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245-6.249 straipsniai).

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

25. Dėl visumos išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įmonės vadovo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį atsakovo K. K. atžvilgiu. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas iš dalies ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo M. B. 3902,62 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26. Kadangi patenkinus apeliacinį skundą skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas iš dalies ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo M. B. ieškovo naudai priteistinos 440 Eur bylinėjimosi išlaidos, valstybės naudai – 88 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo atsakovo K. K. naudai priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme ir 588 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovo K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo MB „Lasis“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui MB „Lasis“ (į. k. 304072530) 3902,62 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dviejų eurų, 62 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą 3902,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. B. valstybei 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo MB „Lasis“ atsakovui K. K. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo MB „Lasis“ atsakovui K. K. 588 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė Irena Stasiūnienė Egidijus Mockevičius