Telšių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gintarės Mankevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys: skolininkas E. T., išieškotoja T. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė prašo skolininkui E. T. skirti 260 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą už laikotarpius: 2022 m. liepos 11-24 d., 2022 m. rugpjūčio 5-7 d., 2022 m. rugpjūčio 19-21 d., 2022 m. rugsėjo 2-4 d., ir 2022 m. rugsėjo 30 d.-spalio 2 d.

Teismo posėdžio metu antstolė Gintarė Mankevičienė prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog informavusi šalis iš anksto, nuvyko patikrinti, kaip yra vykdomas sprendimas, patikrinti, kokioje aplinkoje mergaitė gyvena ir kaip yra siekiama įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad E. T. su savo motina neigiamai kalba apie T. L., vaikui formuoja neigiamą nuomonę apie motiną. E. T. nekontroliuoja savo elgesio prie vaiko. Teismo sprendimą dėl T. L. bendravimo su vaiku tvarkos vykdo nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. Nuo pat sprendimo vykdymo pradžios, sprendimas nebuvo vykdomas. E. T. kaltė pasireiškia tuo, kad nėra vykdomas bendravimas su vaiku, nėra ieškoma kompromisinių variantų. Ji skatino E. T. pateikti variantus, kaip gali būti vykdomas teismo sprendimas, tačiau jokio pasiūlymo iš jo nesulaukė. T. L. teikė pasiūlymus, kaip būtų galima užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.

Teismo posėdžio metu išieškotoja T. L. palaikė antstolės Gintarės Mankevičienės pareiškimą. Nurodė, jog su savo dukra E. T. pagal teismo nustatytą tvarką nebendravo nuo 2022 m. kovo mėn. E. T. savo nuomonės neturi, vadovauja jo mama I. Antstolė bei ji siūlo bendravimo tvarkos būdų įgyvendinimą, bando ieškoti kompromiso, tačiau E. T. neleidžia bendrauti su dukra E. T., nurodydamas, jog pati dukra susitikimo atsisako. Dėl dviejų savaičių nepertraukiamų atostogų, per kurias ji turėjo susitikti su dukra, E. T. buvo informuotas žinute, tačiau jis atrašė, kad viskas priklauso nuo dukters. 2022 m. liepos mėn. ji buvo atvykusi pasiimti dukters, tačiau E. T. jai neleido su dukra pasimatyti visą dviejų savaičių laikotarpį. 2022 m. rugsėjo 1 d. prie darželio matė dukrą, perdavė dovanėlę, tačiau dukra pamačiusi ją, išsigando. Kitais antstolės pareiškime nurodytais savaitgaliais ji taip pat nepasimatė su dukra, negalėjo jos pasiimti. Buvo vienas savaitgalis, kuomet ji pati neatvažiavo pasiimti dukros, nes sirgo. E. T. apie tai nepranešė. Yra skambinusi E. T. motinai dėl bendravimo su dukra, bet irgi pasimatyti su vaiku galimybės sudarytos nebuvo. Su E. T. kartu negyvena nuo 2020 m. sausio 26 d., jų santykiai yra priešiški, kiekvienas pokalbis baigiasi konfliktu. Mergaitė yra nuteikinėjama prieš ją, todėl sako, kad nenori susitikti. Taikant atvejo vadybą buvo siūlymų tėvams lankyti psichologo konsultacijas, ji surado psichologę A. L., tačiau po pirmo susitikimo, E. T. ta psichologė nepatiko, jis nebesilanko. Ji tęsia psichologo konsultacijas, nori bendrauti su dukra. Mano, jog tam, kad būtų vykdomas teismo sprendimas, E. T. turėtų mažiau klausyti savo motinos nuomonės.

Teismo posėdžio metu skolininkas E. T. nurodė, jog su antstolės pareiškimu nesutinka. T. L. dukra niekada nerūpėjo. Vasaros laikotarpiu, 2022 m. liepos mėn., E. T. pati atsisakė bendrauti su motina, sakydama, jog nenori su ja bendrauti. Jis neketina traumuoti savo dukros ir versti jos bendrauti su motina prieš jos valią. Vaiko nuomonė apie motiną yra neigiama. Dukra lanko psichologo konsultacijas, tačiau po konsultacijų žymesnių pokyčių neįvyko. Jeigu atsakovas nekalbėtų apie motiną, tai dukra pati savo iniciatyva taip pat apie ją neužsimintų. Teismo sprendimo įvykdyti negalima dėl to, kad T. L. neprižiūri dukros, siūlo su dukra susitikti apgaule. Dukra 2022 m. kovo 6 d. pradžioje prasitarė, jog motinos sugyventinis ją muša. Nuvykus pas gydytoją buvo nustatyta, jog ausyje yra kraujo krešulių, taip pat gydytojas paaiškino, kad tai yra smurtinio pobūdžio sumušimas. Nuo tada vaikas su motina susitikti nenori, o jis jos nevers. Pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kokia yra vaiko reakcija į motiną. Jis nenuteikinėja dukros prieš T. L., supranta, kad teismo sprendimą reikia vykdyti, tačiau vaikui spaudimo nedarys ir nevers bendrauti.

Teismo posėdžio metu skolininko E. T. atstovas advokatas Audrius Karpinskas nurodė, jog byloje yra pateikti vykdymo proceso šalių susirašinėjimai el. ryšių priemonėmis, skolininkas taip yra pateikęs kelis vaizdo ir garso įrašus, antstolės surašytame teismo sprendimo nevykdymo akte yra informacija, kad susitikti ir bendrauti su dukra išieškotojai nepavyko dėl pačios dukros išreikštos kategoriškos nuomonės, t. y. teismo sprendime nustatyta tvarka pareiškime nurodytais laikotarpiais susitikti ir bendrauti su savo mama atsisakė pati mažametė E. T.. Dėl šios priežasties byloje teismas turėtų nustatinėti tikrąsias tokio mergaitės apsisprendimo priežastis. E. T. bendrauti su savo mama nebenori nuo 2022 m. kovo mėn. pradžios, kai prieš ją, būnant išieškotojos namuose ir priežiūroje, buvo panaudota fizinė ir seksualinė prievarta. Po nusikalstamų veiksmų momento išieškotoja ir toliau artimai bendravo su galimai prieš mažametę fizinį smurtą panaudojusiu asmeniu, kurio atžvilgiu tame pačiame teisme tebėra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl bylos šalių dukros mažametės sveikatos sutrikdymo. Be to, išieškotoja kartu su tuo asmeniu 2022 m. balandžio 1 d. buvo atvykusi į E. T. ir mergaitės namus susitikti su vaiku, kai tuo metu šiam asmeniui jau buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti ir gyventi skyriumi nuo nukentėjusios mažametės, ir išieškotoja tai žinojo. Toks išieškotojos elgesys pagal į bylą pateiktą vaizdo įrašą su matomu abiejų vykdymo proceso šalių bendravimu E. T. namų kieme papildomai sukėlė mažametei neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sąlygojo visišką užsidarymą bei atsitvėrimą nuo savo mamos. Antstolės akcentuojamos kooperavimosi pareigos kontekste netinkamas E. T. šios pareigos vykdymas yra grindžiamas tik deklaratyviais pasvarstymais apie nepakankamą jo ryžtingumą vaiko atžvilgiu bei nesiėmimą jokių priemonių atkurti tarp vaiko ir išieškotojos jos pačios kaltais veiksmais nutrukusį emocinį ryšį. Šie pasvarstymai yra nepagrįsti absoliučiai jokiais bylos duomenimis, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. būtų ėmęsis bent kokių priemonių nuteikti dukrą prieš jos motiną, suformuoti apie ją neigiamas nuostatas ir tokiu būdu nulemti jos net vaikų teisių apsaugos specialistams, pačiai antstolei pareikštą kategorišką prieštaravimą susitikimui ir bendravimui su mama. E. T. deda pastangas, siekiant atkurti dėl pačios išieškotojos kaltės nutrukusį jos ir dukros emocinį ryšį, nedraudžia ir stengiasi, kad dukra bent telefoninio pokalbio metu pabendrautų su mama. Dėl susidariusios padėties jis su dukra kreipėsi dėl psichologinės pagalbos, atkuriant vaiko ir mamos emocinį ryšį, psichologo pagalba mergaitei yra teikiama ir šiuo metu. Taip pat yra sprendžiama dėl galimybių keisti teismo sprendimu nustatytą išieškotojos bendravimo su savo dukra tvarką, inicijuota privalomą neteisminė mediacija šiuo klausimu. E. T. bendradarbiauja su socialinę pagalbą jam ir dukrai teikiančiomis institucijomis, lankosi Socialinių paslaugų centre bei dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose. Išieškotoja nesiima absoliučiai jokių priemonių siekiant atkurti tarp jos ir dukros dėl jos pačios kaltės nutrukusį emocinį ryšį, o aklai, visiškai neatsižvelgdama į vaiko interesus ir net teikdama tikrovės neatitinkančius duomenis savo rašytiniuose paaiškinimuose antstolei reikalauja vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendimo nevykdymas antstolės akte nurodytais laikotarpiais buvo nulemtas ir sąlygotas E. T. kategoriško apsisprendimo nebendrauti su savo mama. Ši apsisprendimą nulėmė ne E. T., o T. L. kalti veiksmai: netinkama dukros priežiūra bei priešingas jos teisėms ir interesams motinos valdžios panaudojimas ir įgyvendinimas. Mergaitei atsisakant bendrauti ir susitikti su savo mama, E. T. neužima pasyvios padėties, nesimėgauja situacija, o priima visų šią situaciją mėginančių išspręsti valstybės institucijų pagalbą bei pats aktyviais veiksmais deda jam žinomas pastangas siekiant dukros ir ieškotojos nutrukusio emocinio ryšio atkūrimo bei jų tolesnio bendravimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0185/21/01118 medžiagos matyti, kad antstolė G. Mankevičienė vykdo Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. vykdomąjį raštą, pagal kurį T. L. – T. su dukra E. T. bendraus sekančią tvarka: kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 8.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; vasarą, T. L. – T. atostogų metu, 2 savaitėms T. L. – T. pasiims vaiką, apie tai pranešdama E. T. prieš dvi savaites; švenčių dienomis lyginiais metais su vaiku bendraujama sekančiai: per šv. Velykas su vaiku bendrauja T. L. – T., per šv. Kalėdas su vaiku bendrauja E. T., per Naujuosius metus su vaiku bendrauja T. L. – T., per vaiko gimtadienį su vaiku bendrauja E. T.; švenčių dienomis nelyginiais metais su vaiku bendraujama sekančiai: per šv. Velykas su vaiku bendrauja E. T., per šv. Kalėdas su vaiku bendrauja T. L. – T., per Naujuosius metus su vaiku bendrauja E. T., per vaiko gimtadienį su vaiku bendrauja T. L. – T. Kiekvienais metais Motinos dieną su vaiku bendrauja mama T. L. – T.; Tėvo dieną su vaiku bendrauja tėvas - E. T.. Apie vaiko pasiėmimus savaitgaliais iš švenčių dienomis T. L. – T. informuos E. T. prieš 2 dienas. Vaiko sirgimo metu vaikas iš namų neimamas, mama T. L. – T. vaiką gali aplankyti vaiko gyvenamojoje vietoje.

Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2021 m. rugsėjo 6 d., pranešimas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimas įvykdyti sprendimą priimti 2021 m. rugsėjo 7 d., ir išsiųsti skolininkui E. T..

Vykdomojoje byloje, taip pat civilinėje byloje esantys duomenys, liudytojų G. Š., V. J. parodymai patvirtina, kad nuo pat vykdomojo dokumento vykdymo pradžios kilo nesklandumų tarp išieškotojos ir skolininko dėl E. T. bendravimo su motina T. L. pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką. Situacija kulminaciją pasiekė po 2022 m. kovo mėn., kuomet E. T. būnant išieškotojos namuose, ši galimai patyrė T. L. draugo A. A. smurtą. Tokią informaciją Telšių apskrities VPK pateikė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2022 m. kovo 26 d. raštu „Dėl E. T. galimai patirto smurto“. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. balandžio 1 d. T. L. dukros atvyko pasiimti su A. A., kuriam ikiteisminiame tyrime dėl smurto mažametės E. T. atžvilgiu, buvo taikytos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nesiartinti prie nukentėjusiosios.

Reaguodama į susidariusią situaciją 2022 m. balandžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriame, įvertinusi faktinę situaciją dėl vaiko nebendravimo su motina, informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto, pažymėjo, jog reikalinga nustatyti bendravimo tvarką tokią, kokia yra galima pagal esamą situaciją, pasitelkė į pagalbą Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, Telšių socialinių paslaugų centrą tam, kad būtų užtikrintas ne tiesioginis, tačiau per tarpininką ar kitokiomis formomis motinos ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas. Taip pat šiame patvarkyme antstolė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas nebus vykdomas.

2022 m. balandžio 13 d. antstolė surašė patvarkymus dėl privalomos informacijos pateikimo, t. y. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir Telšių socialinių paslaugų centrą dėl informacijos pateikimo.

Atsakydamas į 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, 2022 m. balandžio 13 d. raštu Telšių socialinių paslaugų centras nurodė, kad tiek išieškotoja, tiek skolininkas su šios institucijos siūlomais motinos bendravimo su vaiku būdais, nesutiko.

Išieškotoja T. L. antstolei pateikė informaciją, jog teismo sprendimas nebuvo vykdomas ir ji pagal nustatytą motinos su vaiku bendravimo tvarką, neturėjo galimybės bendrauti su dukra E. T. atostogų metu 2022 m. liepos 11-24 d., bei savaitgaliais 2022 m. rugpjūčio 5-7 d., 2022 m. rugpjūčio 19-21 d., 2022 m. rugsėjo 2-4 d., ir 2022 m. rugsėjo 30 d.-spalio 2 d.

2022 m. spalio 6 d. antstolė priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimas minėtomis dienomis vykdomas nebuvo. Antstolė nustatė: 1. Apie savo būsimas atostogas T. L. skolininkui pranešė tinkamai t. y. SMS žinute prieš dvi savaites. Iš pateiktų SMS žinučių turinio, bei išieškotojos elektroniniu laišku pateiktus paaiškinimus akivaizdu, kad sprendimas nebuvo vykdomas. 2. 2022 m. rugpjūčio 19 d. iš anksto informavus abi proceso šalis antstolė nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą patikrinti, kaip yra vykdomas teismo sprendimas. Antstolei atvykus išieškotojos dar nebuvo ir skolininkas, kartu su savo mama pakvietė užeiti į namus. Skolininkas užlipo į antrą aukštą pakviesti mergaitės ateiti į apačią. Kadangi mergaitė tėvo kalbinama neatėjo, buvo paprašyta močiutės nueiti įkalbėti mergaitę ateiti. Močiutei nuėjus mergaitė iškart nusileido į apačią. Per tą laiką atvyko mergaitės mama, močiutė kategoriškai atsisakė ją įsileisti į namus, tad mama lauke laukia už tvoros. Tėvas ir močiutė prašė, kad mergaitė eitų susitikti su mama ir klausinėjo dėl ko ji sako, kad nenori. Viso pokalbio metu susidarė akivaizdi močiutės įtaka mergaitei, nes tėvo prašymų mergaitė nevykdo. Mergaitė buvo įkalbėta išeiti pro duris, tačiau į kiemą neišėjo ir su mama nebendravo. Visu laiku, kada antstolė buvo tėvo namuose aiškiai matėsi, kad prie vaiko negyvenanti kartu mama yra kritikuojama ir nuvertinama, taip pat aiškiai reiškiamas nepasitenkinimas procese dalyvaujančiomis institucijomis, ko pasėkoje yra formuojamas vaiko neigiamas požiūris ir formuojamos baimės. Mergaitės tėtis nededa realių pastangų, kad sprendimas būtų vykdomas, demonstruojamas nepasitenkinimas, ryžtingumo stoka, nuolatos kartojami žodžiai "vaiko traumavimas", "aš netraumuosiu vaiko". Tokia tėvo ir močiutės formuojama įtaka neigiamai paveikia vaiko norą ir galimybes bendrauti su mama. Mergaitei neišėjus į lauką, antstolė, kartu su močiute ir tėvu išėjo į lauką pasikalbėti su mama. Pokalbį vedė mama ir močiutė. Buvo bandoma susitarti kitokį, saugesnį vaikui, bendravimo būdą ir sutarta, kad susitikimas vyks 22 d., 15:30 val. žaidimų aikštelėje ir apie susitikimą neinformuoti mergaitės. Išieškotoja informavo, kad susitikimas neįvyko, tėvas vaiko neatvežė. 3. Rugsėjo 2-4 d. išieškotoja nurodė, kad nuvyko pasiimti vaiko, tačiau bendravimas neįvyko, lauke tik įvyko pokalbis su tėvu, tačiau vaikas perduotas nebuvo ir jokio bendravimo taip pat ne. 4. Rugsėjo 30- spalio 2 išieškotoja nuvyko, tačiau į lauką niekas neišėjo, į telefono skambučius močiutė neatsiliepė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko E. T. bendravimo su motina T. L. tvarka, nevykdymo, prašant skirti E. T. baudą už šio sprendimo nevykdymą 2022 m. liepos 11-24 d., 2022 m. rugpjūčio 5-7 d., 2022 m. rugpjūčio 19-21 d., 2022 m. rugsėjo 2-4 d., ir 2022 m. rugsėjo 30 d.-spalio 2 d.

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių teismo sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančio vaikų tėvui (motinai) bendrauti su vaikais nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas (motina) realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo (motinos) palaikymą ir t.t.

Iš pateiktos vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp suinteresuotų asmenų T. L. ir E. T. yra susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Šalys tarpusavyje nebendrauja, susitikusios tarpusavyje konfliktuoja, apie šiuos konfliktus žino mažametė šalių dukra, inicijuoja teisminius procesus ir ikiteisminius tyrimus vienas kito atžvilgiu, o tai prieštarauja mažametės interesams, apsunkina jos teisę gyventi emociškai saugioje aplinkoje įgyvendinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesai bei palaikomas normalus vaiko ir motinos bendravimas, todėl tam būtinas tiek E. T., tiek T. L. bendradarbiavimas ir kooperavimasis.

Abi vykdymo proceso šalys išieškotoja ir skolininkas nurodo, jog vaiko bendravimas su motina realiai neįvyksta dėl to, jog mergaitė atsisako susitikti, bendrauti su mama, tačiau to kategoriško atsisakymo priežastis T. L. ir E. T. įvardija priešingas. Išieškotojos teigimu, dukra atsisako bendrauti su ja dėl tėvo ir kartu gyvenančios močiutės įtakos, nuteikinėjimo prieš ją; skolininko teigimu, dukra atsisako bendrauti su motina po 2022 m. kovo mėn. įvykio, bijo motinos.

Nors skolininko atstovas baigiamosiose kalbose tvirtino, jog 2022 m. kovo mėn. E. T. pagal teismo nustatytą bendravimo su motina tvarką, būdama išieškotojos namuose ir jos priežiūroje, patyrė fizinį ir seksualinį smurtą, tačiau byloje tokių duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu koks nors asmuo ar asmenys būtų pripažinti kaltais dėl fizinio ar seksualinio smurto prieš mažametę E. T. nėra; taip pat byloje nėra duomenų apie vaiko motinai T. L. pareikštus įtarimus, kaltinimus, taikomas kardomąsias priemones ir t.t. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl fizinio smurto prieš E. T., tačiau byla neišnagrinėta. Dėl seksualinio pobūdžio veiksmų ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2022 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) nutarimas.

Iš 2022 m. spalio 6 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 19 d. vizito pas skolininką metu antstolei susidarė įspūdis, jog vaiko motina yra kritikuojama, nuvertinama, reiškiamas nepasitenkinimas procese dalyvaujančiomis institucijomis, o tokia tėvo ir močiutės formuojama įtaka neigiamai veikia vaiko norą ir galimybes bendrauti su mama. Visgi, kitų duomenų, patvirtinančių išieškotojos nurodomą skolininko E. T. ir šio motinos vykdomo dukros E. T. nuteikinėjimą prieš ją, byloje nėra. Iš vienkartinio 2022 m. rugpjūčio 19 d. užfiksuoto galimo E. T. nepasitenkinimo T. L. elgesiu, procese dalyvaujančių institucijų veikla, teismas negali vienareikšmiškai spręsti, jog vaiko ir motinos bendravimas pareiškime dėl baudos skyrimo nurodytais laikotarpiais neįvyko būtent dėl E. T. ir/ar jo motinos įtaigos vaikui. Tiek minėtame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, tiek į bylą pateiktose SMS žinutėse užfiksuota, taip pat iš teismo posėdžio metu duotų skolininko paaiškinimų matyti, jog jo pozicija yra vaiko neversti bendrauti su motina, jo netraumuoti, jis išimtinai reaguoja į vaiko poziciją šiuo klausimu. Tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms, tiek antstolei vaiko atsisakymas bendrauti su motina buvo išsakytas. E. T. pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose taip pat užfiksuota, jog tėvo kalbinama 2022 m. rugpjūčio 17 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d. pabendrauti telefonu su mama, mergaitė bėga nuo tėvo, slepiasi, elgiasi baugščiai, atsikalbinėja, akivaizdžiai išreiškia nenorą bendrauti. 2022 m. rugsėjo 2 d. vaizdo įraše užfiksuota, jog, atvykus T. L., E. T. įkalbinėjama tėvo, neina su motina susitikti. Iš šiame vaizdo įraše girdimo išieškotojos ir skolininko pokalbio galima spręsti, jog T. L. šita situacija yra žinoma, ji pati E. T. išsako, jog „aišku nedrąskysi vaiko, netempsi kaip šuns“, tačiau siūlo kitus galimus susitikimo variantus, laikus, į ką skolininkas nieko nepažada, argumentuodamas vaiko nenoru susitikti bei jo paties nenoru apgaudinėti, traumuoti vaiką. Į bylą pateikta pažyma patvirtina, jog tiek mažametė E. T., tiek E. T. lanko psichologo konsultacijas, kas rodo skolininko iniciatyvą keisti situaciją ir nepatvirtina piktybiškos pozicijos dėl vaiko bendravimo su motina.

Byloje duomenų, jog E. T. aktyviais, tyčiniais veiksmais, žodžiais, prieš atvykstant T. L., nuteikinėtų vaiką prieš motiną, neleistų ar trukdytų dukrai susitikti su motina, nėra. Tačiau tiek iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, tiek iš jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu, matomas tam tikras neryžtingumas teismo sprendimo vykdymu atžvilgiu, nenorėjimas ieškoti kitų, kompromisinių variantų, ką iš dalies patvirtina ir 2022 m. balandžio 13 d. Telšių socialinio paslaugų centro pateikta informacija. Visgi, teismo vertinimu, ne vien tik E. T. neryžtingumas ir vaiko nuomonės paisymas lėmė tai, jog sprendimas nėra tinkamai vykdomas.

Teismas sutinka tiek su antstolės pareiškime dėl baudos skyrimo išdėstyta, tiek skolininko atstovo nurodoma pozicija, jog, šiuo atveju ypatingą svarbą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Teismo vertinimu, būtent išieškotojos ir skolininko kooperavimosi, bendro požiūrio į teismo sprendimo vykdymą trūksta ir tame nėra vien tik E. T. kaltė. Jau 2022 m. balandžio 1 d. užfiksuota, jog T. L. vaiko pasiimti atvyko su draugu, kuriam taikytos kardomosios priemonės dėl galimo smurto prieš E. T.. Įvertinus šią aplinkybę ir antstolei ėmusis veiksmų, pasitelkiant kitas institucijas, teikiant pasiūlymus dėl galimo netiesioginio, kitokio pobūdžio bendravimo, nei E. T., nei T. L. su tuo nesutiko. Be to, žinodama, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, gaudama pasiūlymus iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų, atvejo vadybininkės G. Š. (iš Telšių socialinių paslaugų centro), būdama informuota apie antstolės 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, T. L. laikėsi kategoriškos pozicijos, nereaguodama į turimą informaciją, rašė E. T. žinutes dėl ilgalaikio (2 savaičių) vaiko pasiėmimo atostogų laikotarpiu, savaitgaliais, reikalavo teismo sprendimą vykdyti įprasta tvarka. Abiejų šalių bendradarbiavimo stoka lėmė tai, kad teismo sprendimas buvo nevykdomas nei tokia tvarka, kokia nustatyta vykdomajame dokumente, nei 2022 m. balandžio 13 d. antstolės patvarkyme dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

Be to, nors antstolė prašo skirti baudą E. T. už sprendimo nevykdymą 2022 m. rugpjūčio 5-7 d., byloje nėra jokių duomenų, jog šiomis dienomis T. L. apskritai kreipėsi į skolininką dėl bendravimo su vaiku, buvo atvykusi į gyvenamąją vietą ir t.t. Duomenys, kokiu būdu E. T. nevykdė teismo sprendimo 2022 m. rugpjūčio 5-7 d. nenurodyti ir 2022 m. spalio 6 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte. Taip pat neaišku kokiu būdu E. T. nevykdė teismo sprendimo 2022 m. rugsėjo 30 d. – 2022 m. spalio 2 d., nes duomenų, kad T. L. buvo nuvykusi į vaiko gyvenamąją vietą byloje nėra, iš 2022 m. spalio 6 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto galima spręsti, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. dėl vaiko pasiėmimo T. L. skambino vaiko močiutei, kuri iš viso nėra atsakinga už teismo sprendimo vykdymą. Duomenų, jog būtent tomis dienomis E. T. atsisakė vykdyti sprendimą, byloje nėra.

Dėl kitų pareiškime nurodytų laikotarpių, t.y. 2022 m. liepos 11-24 d., 2022 m. rugpjūčio 19-21 d., 2022 m. rugsėjo 2-4 d., galima spręsti, jog išieškotoja formaliai išlaikė procedūras, pranešė apie atostogų laikotarpį E. T., atvyko į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau su vaiku nustatyta tvarka nepabendravo. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečius skolininko veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo nevykdymas. Situacija, besitęsianti nuo 2022 m. kovo mėn., mažametės kategoriškas atsisakymas net telefonu pabendrauti su motina, lemia tai, jog vykdymo proceso šalys turėtų ypatingai susitelkti ieškodamos kompromiso, tam, kad vaiko interesai nebūtų pažeisti, bet tuo pačiu užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais. Siekiant, kad būtų tinkamai vykdoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai privalo dėti visas pastangas siekiant kurti sklandų socialinį ryšį, kadangi reikalauti normalaus bendravimo be atitinkamų abiejų tėvų pastangų yra sudėtinga. Taip pat siūlytina antstolei persvarstyti sprendimo vykdymo tvarką, nes akivaizdu, kad 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nėra vykdomas dėl abiejų vykdymo proceso šalių nesutikimo.

Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis vienos šalies (skolininko) teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad taikyti sankcijas skolininkui už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, 593 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.