- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- e2-1394-925/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16040-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Atsakovas
- VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“, AAS „BTA Insurance Company“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Arūnas Kriukas
atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms AAS „BTA Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti ieškovės naudai: 1) iš atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“, 12 623,62 Eur draudimo išmoką, 803,07 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą iš atsakovės priteistoms sumoms; 2) iš atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ 500 Eur draudimo išmoką, 26,51 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą iš atsakovės priteistoms sumoms. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš 2022-12-12 Neringos savivaldybėje, Kalno g. 36A, Juodkrantėje, įvykusio įvykio, kuomet medis (pušis) nuvirto ant ieškovės draudėjos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė jam žalos. Apie šį įvykį ieškovę informavo draudėjas, nurodęs, jog „Ant stovinčio automobilio užkrito nulūžusi didelė medžio šaka“. Ieškovės teigimu, šias aplinkybes patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei foto lentelė. Lūžęs medis (pušis) augo valstybiniame miške, todėl už šio medžio tinkamą priežiūrą buvo atsakinga atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“. Ieškovės vertinimu, įvykio metu vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvę ar nepažeisti medžiai, snygio lygis nesiekė ekstremalios situacijos lygio, todėl vėjas ir snygis negali būti traktuojamas kaip faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą ir vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės. Ieškovė išmokėjo 13 123,62 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 10 573,64 Eur draudimo išmoka už automobilio remontą ir 2 549,98 Eur draudimo išmoka už pakaitinio automobilio nuomą. Šiuo atveju dėl padarytos žalos draudėjo turtui atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ turi atlyginti 500,00 Eur ir jos draudikas BTA - 12 623,62 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog gavusi iš ieškovės 2023-08-01 pretenziją dėl žalos atlyginimo, organizavo faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje bei kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos apie hidrometeorologines sąlygas 2022 m. gruodžio 12 d. Neringoje pateikimo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-09-12 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10 Mr)-B8-2403 nurodyta, kad Juodkrantėje meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi. Pateikta informacija įvykio dienai apie meteorologines sąlygas vietovei artimiausios Nidos meteorologijos stoties. Atstumas tarp Juodkrantės ir Nidos yra apie 31 km. Pažymoje nurodyta, kad 2022-12-12 buvo pasiekti smarkaus vėjo ir smarkaus snygio pavojingi meteorologiniai reiškiniai. Pagal 2023 m. birželio 2 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-45 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15 m/s iki 27,9 m/s, smarkaus snygio rodiklis pasiekiamas, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 7 mm ir daugiau kritulių.“ Atsakovės kvalifikuotų miškininkystės srityje specialistų 2023-09-05 apžiūros akte nurodyta: „Pušis, kurios nulūžusi šaka apgadino automobilį, neturi vizualinių pavojų keliančio medžio požymių. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo reikalavimais, pušis negalėjo būti kertama nei sanitariniais, nei kitokiais kirtimais. Genėti pušį nebuvo poreikio. Šaka galimai nulūžo nuo gausaus, šlapio, sunkaus sniego sluoksnio, susikaupusio lajoje stipraus snigimo metu.“ Atsakovė vertina, kad, priešingai nei dėsto ieškovė, negalima daryti išvados, jog reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl atsakovės neveikimo. Laiko, kad atsakovės veikla atitiko įstatymus, jokio teisės pažeidimo nebuvo padaryta, atsakovė elgėsi maksimaliai apdairiai ir atsakingai, padarė viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs bet kuris kitas protingai atidus ir rūpestingas asmuo, valstybinės miško žemės šeimininkas (atsakovė yra patikėtinė).
3. Atsakovė AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė laiko, jog ieškovo nurodoma aplinkybė dėl netinkamos medžio priežiūros yra neįrodyta, nes VĮ Valstybinių miškų urėdija tinkamai vykdė teisės aktų nustatytas pareigas ir funkcijas. Pažymėjo, kad automobilio savininkas, matydamas gausiai apsnigtus medžius, žinodamas ir suprasdamas, kad vyrauja smarkus vėjas ir didelis snygis, automobilį pasistatė tiesiai po medžiais, t. y. savo neatsakingais veiksmais prisiėmė žalos atsiradimo riziką, nes neatliko jokių veiksmų žalai sumažinti ar jos apskritai išvengti. Tuo tarpu VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, iki įvykio nesant jokios indikacijos dėl pušies trūkumų, neturėjo galimybių kontroliuoti ar užkirsti kelią pasekmėms, kai apsnigta pušies šaka nukrito ant automobilio. Atsakovės vertinimu, pavojingos meteorologinės sąlygos bei nukentėjusiojo veiksmai pastatant automobilį po medžiais lėmė žalos atsiradimą, todėl laiko, jog pasekmės buvo nulemtos ne VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet buvo nenugalimos jėgos padarinys. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pateikė reikalavimą visai draudimo išmokos sumai, t. y. nepritaikė nusidėvėjimo. Be to, automobilio remontas užtruko net 102 dienas, tačiau, atsakovės įsitikinimu, bylos duomenys neįrodo tokio ilgo remonto būtinybės ir kartu poreikio suteikti pakaitinį automobilį tokį ilgą laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ atstovė prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nulūžusi šaka nebuvo pateikta įvertinti atsakovei ar kitam specialistui. Atsakovės specialistai apžiūrėjo medį (pušį), nuo kurio nulūžusi šaka galimai apgadino ieškovės draudėjos automobilį tik po to, kai gavo 2023-08-01 ieškovės pretenziją, kuomet nuo 2022-12-12 įvykio jau buvo praėję beveik metai. Pažymėjo, kad vien šakos nulūžimas nerodo blogos medžio šakos fiziologinės būklės, nes šaka nulūžo stipraus snygio ir smarkaus vėjo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“, atstovas nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovė AAS „BTA Insurance Company“, kaip VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ draudikė, neturi pagrindo ieškovės nurodomo įvykio pripažinti draudiminiu ir atsakovei nekyla pareiga dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovės nurodomos žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos O. R. (toliau – draudėja) buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022-09-25 iki 2023-09-24 buvo apdrausta draudėjos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-12-12 Kalno g. 36A, Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje, įvyko įvykis, kai medžio (pušies) šaka užkrito ant draudėjos automobilio ir jį apgadino. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl minėto įvykio draudėjai išmokėjo 13 123,62 Eur dydžio draudimo išmoką: 10 573,64 Eur už automobilio remontą ir 2 549,98 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Ieškovė, realizuodama subrogacijos teisę, reikalauja 13 123,62 Eur išmokėtos draudimo išmokos sumą sudarančios žalos atlyginimo iš atsakovių. Iš atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ ieškovė reikalauja 500 Eur dydžio dalies žalos atlyginimo (sudarančios besąlyginės išskaitos sumą), kaip iš atsakingo už atsiradusią žalą asmens, nes pušis, nuo kurios nulūžus šakai buvo padaryta žala draudėjos automobiliui, auga miško teritorijoje, kuri ribojasi su sklypu, kuriame stovėjo apgadintas automobilis, o atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ neužtikrino šios pušies tinkamos priežiūros. Likusios žalos sumos atlyginimo (12 623,62 Eur) ieškovė reikalauja iš atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, kaip VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ draudikės, kuri yra apdraudusi VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsakomybę pagal savanorišką civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. LT22-BCAD 00000054-0 su 500,00 Eur besąlygine išskaita.
8. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
9. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).
10. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad jos apdraustam automobiliui buvo padaryta žala dėl atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ nerūpestingų veiksmų (neveikimo): šios atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama miško sklype augusio medžio (pušies), nuo kurio nulūžusi šaka apgadino ieškovės draudėjos automobilį, priežiūra. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ būtų elgusis atsakingai, rūpestingai – laiku pavojų keliantį medį nugenėjusi, žala nebūtų kilusi.
11. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovės reikalavimais, argumentavo, kad nagrinėjamu atveju įvykio dieną pušies šaka nulūžo dėl buvusio stipriaus snygio ir smarkus vėjo, laikytino pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kuris priskirtinas nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) kategorijai, o tai yra pagrindas atleisti atsakovę VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ nuo civilinės atsakomybės, todėl atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ draudikui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmokos.
12. Byloje nustatyta, kad VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, gavusi 2023-08-01 ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, organizavo faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje bei kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos apie hidrometeorologines sąlygas 2023 m. gruodžio 12 d. Neringoje pateikimo.
13. Atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ surašytame 2023-09-05 Įvykio aplinkybių konstatavimo akte konstatuotos šios aplinkybės: 1. Žemės sklypas, kuriame auga pušis, nuo kurios nulūžusi šaka apgadino lengvąjį automobilį, patikėjimo teise valdomas VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“; 2. Pranešimų dėl medžių, augančių nurodytoje vietoje, kad jie kelia pavojų aplinkinių gyventojų ir miško lankytojų turtui, sveikatai ir gyvybei, taip pat sanitariniu požiūriu, nebuvo gauta; 3. Pušis, kurios nulūžusi šaka apgadino automobilį, neturi vizualinių pavojų keliančio medžio požymių. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo reikalavimais, pušis negalėjo būti kertama nei sanitariniais, nei kitokiais kirtimais. Genėti pušį nebuvo poreikio. Šaka galimai nulūžo nuo gausaus, šlapio, sunkaus sniego sluoksnio, susikaupusio lajoje stipraus snigimo metu; 4. Gretimuose Juodkrantės girininkijos 49 ir 50 kvartaluose, 2021 m. ir 2022 m. buvo vykdyti sanitariniai kirtimai, kurių metu buvo pašalinti ir pavojų keliantys medžiai.
14. Atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ prašymu 2023-09-12 išduotoje Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma, kad Juodkrantėje meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi bei pateikta informacija apie meteorologines sąlygas vietovei artimiausios Nidos meteorologijos stoties (MS) duomenimis 2022 m. gruodžio 10– 12 d., kurie rodo, kad 2022 m. gruodžio 12 d. buvo pasiekti smarkaus vėjo ir smarkaus snygio pavojingi meteorologiniai reiškiniai, nes pagal 2023 m. birželio 2 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-45 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15 m/s iki 27,9 m/s, smarkaus snygio rodiklis pasiekiamas, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 7 mm ir daugiau kritulių, tuo tarpu gruodžio 12 d. didžiausias vėjo greitis siekė 16,6 m/s, iškritusių kritulių (sniego) kiekis sudarė 8,6 mm.
15. Nustatyta, kad byloje nagrinėjamo įvykio vieta yra Kalno g. 36A, Juodkrantė. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad ieškovės draudėjos automobilio, stovėjusio nurodytoje vietoje, 2022-12-12 apgadinimo priežastis – ant automobilio nuo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijos 50 kvartalo 32 sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), augančios pušies (koordinatė (duomenys neskelbtini)) nukritusi nulūžusi šaka. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad medis, nuo kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį, būtų buvęs kaip nors pažeistas ir priskirtinas prie pavojų keliančių medžių, kurių apibrėžimas yra įtvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.2 punkte. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio į VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ būtų kreipęsi suinteresuoti asmenys su prašymu pašalinti ar nugenėti ieškinyje nurodomą medį, informavę apie medžio keliamą grėsmę asmenų ar jų turto saugumui; taip pat nėra duomenų, jog aptariamame miško žemės sklype aktualiu ginčui laikotarpiu būtų nustatyta ir registruota masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė; Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimo šio medžio nukirtimui (pašalinimui) ar atskirų jo dalių (šakų) genėjimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje nagrinėjamas medis ir šiai dienai auga ir ieškovė neįrodinėja blogos medžio būklės ar aplinkybės, jog šis medis dėl jo būklės turėtų (turėjo) būti pašalintas (dabar ar anksčiau). Atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ pateiktas medžio apžiūros aktas patvirtina, kad medis neturėjo vizualių pažeidimų, todėl nebuvo pagrindo jo kirtimui ir ieškovė byloje taip pat neįrodinėjo, jog medį buvo būtina nukirsti iki įvykio ar po jo. Tačiau ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, laikėsi pozicijos, kad nulūžusi medžio šaka buvo sausa, apdžiūvusi, todėl turėjo būti pašalinta dar iki nagrinėjamo įvykio. Visgi, teismo vertinimu, ieškovės pozicija dėl būtinybės genėti medį iki nagrinėjamo įvykio tėra deklaratyvaus pobūdžio, nes į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina ir nesudaro pagrindo spręsti apie konkrečias buvusias indikacijas, sudariusias pagrindą šį medį genėti pašalinant jo šaką, kuri 2022-12-12 užkrito ant ieškovės draudėjos automobilio, dar iki įvykio (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš nulūžusios šakos išorinio vaizdo, užfiksuoto į bylą pateiktose įvykio vietos fotonuotraukose, nesimato, kad šaka būtų buvusi supuvusi, nudžiūvusi (visiškai sausa) ar kitaip pažeista. Priešingai, pačios ieškovės iš Neringos policijos gautose ir kartu su 2025-01-20 prašymu pateiktose įvykio dieną darytose spalvotose nuotraukose aiškiai matyti, kad ant automobilio užkritusios nulūžusios šakos esančios mažesnės šakelės yra su žaliais spygliais, ant automobilio ir aplink automobilį matyti prikritę žali spygliai, taip pat daug prikritusių smulkių žalių šakelių, atitrūkusių nuo nulūžusios šakos, kas paneigia ieškovės teiginius, jog nulūžusi šaka buvo nudžiūvusi. Kaip minėta, nukritusi šaka iš karto po įvykio nebuvo detaliau apžiūrėta, tirta ar perduota įvertinti atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistams. Ieškovė į atsakovę su pretenzija dėl ant automobilio užkritusios medžio šakos padarytos žalos atlyginimo kreipėsi tik praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, todėl nei iš į bylą pateikto atsakovės 2023-09-05 medžio apžiūros akto, nei iš ieškovės pateiktų 2025 m. sausio mėn. darytų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas medis, nuo kurio nulūžo šaka, negalima įvertinti įvykio dieną buvusios nulūžusios šakos fiziologinės būklės. Ieškovė į bylą pateikė 2025-01-19 darytą fotonuotrauką, kurioje matyti likusi nulūžusios medžio šakos stiebo dalis, tačiau nuotrauka daryta praėjus daugiau nei dvejiems metams po įvykio, todėl iš jos negalima nustatyti ir daryti konkrečių išvadų apie buvusią nulūžusios šakos faktinę būklę iki jai nulūžtant.
16. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškovė, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigą įrodyti atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-611/2023 priimtoje nutartyje (nutarties 36 punktas) yra išaiškinęs, kad vertinant civilinės atsakomybės ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutų santykį, sistemiškai aiškinant CK 6.253 ir CK 6.245–6.249 straipsnius, darytina išvada, jog pirmiausiai turi būti nustatomos atsakovo visos civilinės, šiuo atveju deliktinės, atsakomybės sąlygos ir tik tada vertinamas atleidimo nuo jos pagrindo buvimas. Šalies atleidimas už žalos padarymą reiškia, kad toks žalos padarymas esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams yra pateisinamas ir negali sukelti deliktinės atsakomybės taikymo padarinių – pareigos atlyginti padarytą žalą. Tačiau jeigu byloje nėra nustatomos visos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, tokiu atveju nelieka pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nebeaktualus tampa atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas negali būti taikomas pirmiau už civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, nes taip būtų paneigtas šios normos tikslas nustatyti bendras civilinės atsakomybės taikymo išimtis, pagrindus, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.
18. Nors ieškovė teigia, kad oro sąlygos įvykio dieną negalėjo lemti sveikos medžio šakos lūžimo, į bylą patekti meteorologiniai duomenys rodo priešingai – 2022-12-12 vyravo smarkus snygis ir stiprus vėjas, kurie atitiko pavojingų meteorologinių reiškinių kriterijus, todėl teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad jų poveikis galėjo lemti ir sveikos (nepažeistos) medžio šakos nulūžimą. Byloje nustatyta, kad pušis augo miško teritorijoje, kuri ribojosi su sklypu, kuriame stovėjo apgadintas automobilis. Įvykio dieną įvykio vietoje visur (ant medžių, žemės, automobilių) matomas žymus sniego sluoksnis. Nors savaime tiek sniego, tiek vėjo tikimybė nėra netikėta ar nenuspėjama, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad negali tikėtis ar numatyti to, kad dėl stipraus sniego ir smarkaus vėjo lūš sveiko medžio konkreti šaka, iki tol neturėjusi akivaizdžių pažeidimų (iki susiklosčiusių pavojingų meteorologinių reiškinių). Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, siekdama išvengti žalos, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, jokių priemonių negalėjo imtis. Valstybės nustatytas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės gauti leidimą kirsti mišką ir kirsti medžius, neturinčius pažeidimų (sveikus medžius), tik dėl to, kad minimizuoti / apskritai pašalinti hipotetinę žalos (sąlygotos dėl gamtinės jėgos – didelio sniego kiekio ir vėjo nulūžusio medžio/ jo dalies) atsiradimo tikimybę. Taip pat akivaizdu, kad iš atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ darbuotojų nebuvo pagrindo reikalauti po gausaus snygio vykti į mišką, kad nuo kiekvieno medžio šakų nupurtytų sniegą, nes iš asmens galima reikalauti tik protingo, adekvataus ir įmanomo elgesio esamos situacijos sąlygomis.
19. Teismo vertinimu, išanalizuoti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju medžio dalis (šaka) nulūžo esant pašaliniam poveikiui – stipriam vėjui ir snygiui, tuo tarpu atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ neturėjo objektyvių galimybių užkirsti kelio žalai (nėra pagrindo spręsti apie pušies šakos pažeidimus ir indikacijas genėjimui iki įvykio) ir esamoje situacijoje padarė viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs bet kuris kitas protingai atidus ir rūpestingas asmuo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų, netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, į tai, kad iš į bylą pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ veiksmai prižiūrint pušį, nuo kurios nulūžusi šaka apgadino ieškovės draudėjos automobilį, esamoje situacijoje buvo nepakankami, teismas laiko, jog nagrinėjamo ginčo situacijoje ieškovė neįrodė atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ neteisėto neveikimo (medžio nepriežiūros), todėl nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, už ieškovės patirtą žalą atsakovių atsakomybė šiuo atveju nekyla. Išdėstyto pagrindu ieškovės reikalavimas atsakovėms dėl žalos atlyginimo, o taip pat ir iš šio reikalavimo kylantys išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo atmestini.
21. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ neteistų veiksmų, dėl kitų ieškovės ir atsakovių argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, teismas byloje nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Atsakovė AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė įrodymus, patvirtinančius nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius ir atstovaujant atsakovei teisme bei prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei AAS „BTA Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Kita atsakovė – VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ – duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šiai atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270-271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 t) bylinėjimosi išlaidų atsakovei AAS „BTA Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.