Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Veronikai A. U., B. U., L. U., K. U., G. U., atsakovui M. U., atstovaujamam jo įstatyminės atstovės G. U., V. B., I. B., atsakovams D. B. ir E. B. atstovaujamiems jų įstatyminės atstovės I. B., A. L. ir B. V. dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Klaipėdos rajone, tretieji asmenys A. U. ir L. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-172-5704, nuosavybės teise priklauso 0,6400 ha žemės sklypas, pastatas – gyvenamas namas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – kiemo rūsys ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo turtas) (e. b. l. 4-9). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovui ginčo turtas nuosavybės teise įregistruotas nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. Pateiktas 2018 m. rugpjūčio 24 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-18-172-5704 patvirtina, kad ieškovas ginčo turtą įsigijo iš varžytinių už 27 600,00 Eur (e. b.l. 10-12). Ieškovas 2019 m. liepos 31 d. per antstolę R. V. siuntė raginimą atsakovei A. U. išsikraustyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio raginimo išsiuntimo (e. b. l. 13-14). Valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. liepos 22 gyventojų registro pažyma apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis Nr. GR.1A-7399 patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravę: A. L., V. A. U., B. U., L. U., B. V., E. B., I. B., K. U., D. B., M. U. ir G. U. (e. b. b.l. 15).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ginčo turtas, o buvusi savininkė yra V.A. U., kuri ginčo turtą prarado, nes ginčo turtas buvo parduotas iš varžytinių ieškovui. Aplinkybė, kad atsakovai gyvena ir yra deklaravę gyvenamąją vietą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte, patvirtina šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, teismo posėdžio metu ieškovo ir atstovų B. U. bei L. U. pateikti paaiškinimai. Atsakovai šių aplinkybių neginčijo, teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jie turi teisę naudotis ieškovui nuosavybe, nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovams jau nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. turėjo būti žinoma, kad ginčo turtu jie naudojasi be teisinio pagrindo. Ieškovas nei panaudos, nei nuomos sutarties, nei kitu pagrindu nėra davęs sutikimo atsakovams toliau naudotis jam priklausančiu ginčo turtu. Nenustatyta, kad teismai įsiteisėjusiu sprendimu būtų panaikinę varžytinių aktą, kuriuo ieškovas įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą, iš kurio ieškiniu reikalaujama iškeldinti atsakovus.

Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovų L. U. ir B. U. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame ginčo turte, atsakovai gyvena be jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuotinas ieškovo kaip ginčo turto savininko teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis).

Teismo vertinimu ieškovas įrodė, kad atsakovų veiksmai pažeidžia jo kaip savininko teises netrukdomai naudotis ir disponuoti savo nuosavybe, tai yra ginčo turtu. Ieškovas, pirkdamas ginčo turtą, siekė tapti (ir tapo) jo savininku, todėl turi pagrįstą lūkestį, jog gali nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t. y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu. Ieškovo teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama dėl to, jog atsakovai dėl savo skolų ar kitų priežasčių prarado būstą. Nors atsakovai L. U. ir B. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo turte gyvena tik jie, o kiti atsakovai yra išsikraustę, tačiau į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kiti atsakovai ginčo turte nebegyvena, nepateikė, priešingai, byloje esantis atsakovės I. B. atsiliepimas patvirtina, kad ginčo turte gyvena garbingo amžiaus asmenys bei nepilnamečiai vaikai, kiti atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovų ir jų vaikų iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad ginčo turte yra ir nepilnamečių vaikų, kurie gyvena ginčo patalpose, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Organizacijų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, teismų praktikoje pripažįstamas lygiaverčiu privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Taigi nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos atsakovams, laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso 375,00 Eur.

Ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas ieškovui iš atsakovų V.A. U., B. U., L. U., K. U., G. U., V. B., I. B., D. B., A. L. ir B. V. po priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui iš kiekvieno iš atsakovų priteistina po 37,50 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis 2 dalis).

Byloje yra susidariusiu 65,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų V. A. U., B. U., L. U., K. U., G. U., V. B., I. B., D. B., A. L. ir B. V. (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus V. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. U., gimusį (duomenys neskelbtini), B. U., gimusią (duomenys neskelbtini), G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. U., gimusią (duomenys neskelbtini), M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš 0,64 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant išsikraustyti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovų V. A. U., B. U., L. U., K. U., G. U., V. B., I. B., D. B., A. L. ir B. V. po 37,50 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų V.A. U., B. U., L. U., K. U., G. U., V. B., I. B., D. B., A. L. ir B. V. po 6,60 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti sumokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaita įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.