Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Tomo Ridiko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. K., E. K., V. P., K. B., G. J., D. B., K. B., A. J., A. A. M., E. J., R. M., I. C., V. B., A. R., J. J., E. J., M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams L. K., E. K., V. P., K. B., G. J., D. B., K. B., J. K., A. J., A. A. M., E. J., M. N., R. M., L. G., A. P., I. C., V. B., A. R., J. J., E. J., M. Š., I. K. dėl teisės įgyvendinti projektą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Šiauliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) prašė teismo pripažinti ieškovo teisę be atsakovų sutikimo įgyvendinti architektės I. V. 2024 m. liepos 9 d. parengtą projektinį pasiūlymą: pakeisti kultūros paskirties (vaikų klubas) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) patalpas, įgyvendinti kapitalinio remonto projektą, priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – vaikų klubas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Patalpos priklauso pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pastato paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiaaukščiai pastatai), ieškovui priklausančių patalpų paskirtis – kultūros (vaikų klubas). Patalpose veikla nebevykdoma, ieškovas jas privatizavo ir nusprendė inicijuoti patalpų perplanavimą, pakeičiant paskirtį į gyvenamąją. Paskirties keitimui buvo parengtas projektinis pasiūlymas, projektui 2024 m. liepos 12 d. pritarė Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji architektė V. V. Projektą rengusi architektė I. V. parengė pristatymo visuomenei ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2024 m. liepos 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje buvo paskelbta projektinių pasiūlymų medžiaga, buvo informuoti kaimyninių sklypų savininkai (naudotojai), įrengtas informacinis stendas. 2024 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas gavo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 18 butų gyventojų pranešimą, kad jie nesutinka leisti pakeisti patalpų paskirties. Neturėdamas butų savininkų sutikimų, ieškovas negali įgyvendinti projekte numatytų sprendinių, atsakovai atsisako duoti sutikimą ar susitarti dėl projekto įgyvendinimo (patalpų paskirties keitimo), nors ieškovui priklausančios patalpos neturi bendrų patalpų su namo bendraturčiais, nėra bendrų įėjimų, bendros inžinerinės infrastruktūros, patalpoms yra suformuotas atskiras sklypas. Atsakovai nemotyvuotai, be teisinio pagrindo siekia užkirsti ieškovui galimybę disponuoti nuosavybe, nors ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovų gerovė dėl to nepasikeis – ieškovui priklausančių patalpų paskirties pakeitimas neturės įtakos atsakovų turtinėms teisėms ir pareigoms, higienos standartams ar statinio techninei būklei. Atsakovai, patys gyvendami gyvenamosios paskirties butuose, naudodamiesi gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypu, be teisėto pagrindo neduoda ieškovui sutikimo pakeisti jam priklausančių patalpų paskirties, neatsižvelgdami į tai, jog patalpos stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, visa inžinerinė infrastruktūra yra atskira.

3. Atsakovai nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atsakovai nurodė, kad patalpų paskirties keitimas gali turėti įtakos bendrosioms konstrukcijoms, inžinerinėms sistemoms ar pastato naudojimo sąlygoms. Ieškovas nuo 2023 m. patalpas yra išnuomojęs įmonei, neteisėtai vykdančiai laikino apgyvendinimo paslaugas. Taip yra pažeidžiamos atsakovų teisės ir teisėti interesai. Gyventojai, kurių sienos ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, naktimis girdi rusiškai kalbančių vyrų balsus, rusiškus keiksmažodžius, maudymosi duše, maisto gaminimo garsus, užuodžia maisto gaminimo metu skleidžiamus kvapus. Atsakovų žiniomis, ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose prieš laikino apgyvendinimo paslaugų teikimą buvo atlikti remonto/statybos darbai – įrengti dušai, virtuvė, pakeistas atskirų patalpų išplanavimas. Architektės I. V. projektiniuose pasiūlymuose tik įteisinami remonto metu atlikti atskirų patalpų išplanavimo pakeitimai, norima įteisinti jau atliktus savavališkus statybos darbus. Ieškovas nesąžiningai siekė nuslėpti nuo daugiabučio namo gyventojų savo ketinimus pakeisti kultūros paskirties (vaikų klubas) patalpų paskirtį į gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) ir įgyvendinti kapitalinio remonto projektą. Namo gyventojai nebuvo informuoti apie tokius ketinimus iki 2024 m. liepos mėn. pabaigos. Atsitiktinumo dėka viena namo gyventoja pastebėjo Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje informaciją apie ieškovo ketinimus. Daugiabučio namo butų savininkai skubos tvarka susirinko į bendrą susirinkimą ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. vienbalsiai nubalsavo prieš patalpų paskirties pakeitimus ir kapitalinio remonto projekto įgyvendinimą. Atsakovai tik iš ieškinio sužinojo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Projektiniuose pasiūlymuose numatomos iškirsti angos kapitalinėse sienose gali neigiamai įtakoti statinio konstrukcijų stabilumą. Ieškovui priklausančiose patalpose yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžinerinės sistemos (karšto ir šalto vandens stovai, sklendės), įgyvendinus projektinius pasiūlymus, bus neįmanomas patekimas į patalpas prie bendrų inžinerinių sistemų, įvykus gedimui, bus neįmanoma patekti ir atlikti būtinus priežiūros ar remonto darbus. Pakeitus patalpų paskirtį ir įgyvendinus kapitalinio remonto projektą, pasikeis inžinerinių tinklų apkrova, inžinerinių tinklų nusidėvėjimo ir gedimų rizika, gyventojams išaugs administravimo išlaidos. Namų, esančių (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai (energijos tiekimas, šildymas, vandentiekio, nuotekų, ventiliacijos sistemos) nėra pritaikyti tokiam butų skaičiui (papildomai įrengus dar tris ir daugiau butų), padidės elektros galios poreikis, pablogės elektros tiekimo kokybė visiems keturių daugiabučių namų vartotojams. Projektiniai sprendiniai pažeis ir namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojų teises ir teisėtus interesus, tačiau šių namų gyventojai nėra informuoti apie ieškovo planus. Taip pat pasikeis infrastruktūros apkrova, nes jau dabar trūksta automobilių parkavimo vietų aikštelėje. Dėl pertvarkymų sumažės (duomenys neskelbtini), esančių butų rinkos kainos ir paklausa.

4. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė dėl šalių argumentų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausioji architektė V. V. pritarė projektiniams pasiūlymams, nurodydama, kad projektiniai pasiūlymai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentui, t. y. sprendiniai buvo įvertinti išimtinai teritorijų planavimo, urbanistiniu aspektu.

5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Šiauliai“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį. UAB „Mano Būstas Šiauliai“ nurodė, kad yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Ieškovo reiškiamas ieškinys atsakovams yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovai, būdami pastato savininkais, turi įstatyme numatytą teisę ne tik balsuoti už patalpų paskirties keitimą, bet ir nepritarti tokiam sprendimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu patenkino ieškinį ir pripažino ieškovo teisę be atsakovų sutikimo įgyvendinti architektės I. V. 2024 m. liepos 9 d. parengtą projektinį pasiūlymą: pakeisti kultūros paskirties (vaikų klubas) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) patalpas, įgyvendinti kapitalinio remonto projektą, priteisė iš atsakovų ieškovui po 70,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei po 12,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

7. Atsakovams teigiant, kad patalpų paskirties keitimas gali turėti įtakos bendroms namo konstrukcijoms, inžinerinėms sistemoms ir pastato naudojimo sąlygoms, teismas pažymėjo, jog nė vienas atsakovas, jų atstovas nenurodė turintis specialių žinių, atlikęs paskaičiavimus ir galintis jų pagrindu teigti, kad patalpų paskirties keitimas tikrai turės neigiamos įtakos – nepateikta duomenų, jog vietoje kultūros paskirties patalpų įrengus butus, nepakaktų pajėgumų tuos naujai įrengtus butus aprūpinti elektra, šiluma, vandeniu ar šalinti nuotekas. Visi byloje dalyvavę asmenys argumentavo, kad tokius skaičiavimus turi atlikti specialistai, tačiau šioje projekto stadijoje nėra pateikta net preliminarių skaičiavimų, kaip pasikeis ir ar pasikeis elektros galios, šilumos, vandens poreikis. Teismas nurodė, kad, teikiant projektinius pasiūlymus, nėra reikalaujama pateikti tokių tikslių skaičiavimų, pats leidimo atlikti remontą išdavimas nereiškia, jog tuos remonto darbus bus galima atlikti bet kaip. Projektinių pasiūlymų parengimas ir pristatymas yra tik pirma projekto stadija, gavus leidimą pakeisti patalpų paskirtį ir atlikti kapitalinį remontą, bus rengiami pasiūlymų techninio įgyvendinimo projektai, kurie negalės būti patvirtinti, jei nebus suderinti su kiekvienos srities specialistais. Tik specialistai, turintys specialių žinių, skaičiuos, ar pakanka elektros galios, ar nenukentės namo elektros tiekimo sistema, kiti tinklai, tačiau, teismo vertinimu, nesant tokių duomenų, remiantis vien gyventojų nuogąstavimais, nėra pagrindo teigti, jog namo, kuriame yra 18 butų, inžinerinės sistemos neatlaikys dar trijų butų apkrovos, kaip nors neigiamai įtakos visų keturių namų gyventojų aptarnavimo kokybę.

8. Teismas, nustatęs, jog atsakovų teiginys, kad ieškovui priklausančiose patalpose jau yra atlikti remonto darbai ir šiuo projektu galimai tik siekiama juos įteisinti, nėra pagrįstas įrodymais, atsakovai neprašė įleisti jų į patalpas, neteikė į bylą rašytinių įrodymų, jį vertino kaip nepagrįstą. Teismas, nurodęs, kad apie ketinamą įgyvendinti projektą 2024 m. liepos 25 d. buvo paskelbta Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje, kuriame buvo skelbiama projektinių pasiūlymų medžiaga, prie (duomenys neskelbtini) patalpų buvo įrengtas informacinis stendas, nepagrįstu pripažino atsakovų tvirtinimą, jog ieškovas siekė nuslėpti nuo gyventojų savo ketinimus ir jų tinkamai neinformavo apie projektą. Tai, kad ieškovas neinformavo gyventojų jų pageidaujamu būdu (skelbimo lentoje ar kaip nors kitaip), nereiškia netinkamo informavimo. Atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad jie iš Šiaulių miesto savivaldybės internetinio tinklalapio sužinojo apie projektą, kas reiškia, jog apie projektinį pasiūlymą atsakovai buvo informuoti tinkamai ir galėjo laiku išreikšti savo poziciją. Tai, kad gyventojai galimai nepastebėjo prie (duomenys neskelbtini) patalpų įrengto informacinio stendo, gali reikšti tik jų pačių neatidumą, o ne ieškovo bandymą nuslėpti informaciją. Argumentas, kad gyventojai nežinojo, jog ieškovui priklauso dalis žemės sklypo, tik patvirtina, kad atsakovai nepasidomėjo, kam ir kokiomis sąlygomis buvo parduotos jų name esančios negyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto pateikimas, kas ieškovo ir buvo atlikta, todėl bendraturčių informavimą apie ieškovo ketinamą įgyvendinti projektą teismas pripažino tinkamu.

9. Teismas nusprendė, kad atsakovų argumentas apie tai, jog bendrais inžineriniais tinklais sujungti keturi namai, tačiau kitų namų gyventojai neinformuoti apie ieškovo ketinimus keisti patalpų paskirtį ir atlikti remontą, šioje stadijoje nėra reikšmingas, nes šiuo metu ieškovas prašo pripažinti jo teisę pakeisti patalpų paskirtį ir jas suremontuoti pagal parengtą projektą. Jeigu leidimą statybai išduodanti institucija pagrįstai manytų, kad ieškovo projekto įgyvendinimas gali įtakoti (duomenys neskelbtini) namų gyventojų teises ir teisėtus interesus, šių namų gyventojų sutikimas yra reikalingas, būtų nurodžiusi ieškovui gauti ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojų sutikimus, tačiau to iš ieškovo nebuvo reikalaujama.

10. Teismas, remdamasis architektės I. V. paaiškinimu, kad pagal galiojančius normatyvus reikalinga viena parkavimo vieta vienam butui, ieškovo patalpoms, kuriose pagal projektą planuojama įrengti tris butus, reikės trijų parkavimo vietų, o kultūros paskirties patalpoms parkavimo vietų poreikis yra viena vieta 40 m², t. y. naujai įrenginėjant kultūros paskirties patalpas reikėtų šešių parkavimo vietų, padarė išvadą, jog pakeitus patalpų paskirtį, sumažės parkavimo vietų poreikis, o realiai parkavimo vietų skaičius nepasikeis, nes pagal projektą jokie darbai žemės sklype neprojektuojami.

11. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų argumento, kad, įgyvendinus ieškovo projektą, sumažės jų turimų butų patrauklumas rinkoje ir atitinkamai sumažės jų turimo nekilnojamojo turto rinkos kaina dėl name vykdomos laikino apgyvendinimo veiklos, konstatavo, jog jis nepagrįstas jokiais įrodymais, remiamasi tik prielaida, į bylą nėra pateikta jokių skaičiavimų ar analizės, kaip keičiasi nekilnojamojo turto vertė dėl vienos ar kitos vykdomos veiklos. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog patalpos po jų paskirties pakeitimo bus naudojamos kitoms reikmėms nei butų, ieškovo siekis pakeisti jam priklausančių to paties pastato patalpų paskirtį iš kultūros į gyvenamąją niekaip nekeičia ir neįtakoja paties pastato pagrindinės paskirties. Iki ieškovas įsigijo patalpas, jos ilgai stovėjo tuščios ir nenaudojamos, kultūros veikla šiose patalpose jau seniai nebuvo vykdoma, todėl patalpos ir buvo parduotos, nes tapo nebereikalingos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas kelia grėsmę jų, kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, netenkinus šio apeliacinio skundo reikalavimo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nors nei vienas iš atsakovų nenurodė turintis specialiųjų žinių, tačiau į bylą pateiktas 2025 m. spalio 22 d. architekto A. P. raštas, kuriame iš esmės patvirtina, kad kultūros paskirties patalpų (vaikų klubo) šalto, karšto vandens tiekimo sistemos, šildymas, elektros instaliavimo tinklai yra bendri su (duomenys neskelbtini) tinklais, buitinių nuotekų ir lietaus vandens nuvedimo tinklai yra bendri su (duomenys neskelbtini) namo tinklais, taip pat nurodyta, kad tarp pastato butų ir patalpų savininkų turi būti nustatytos konkrečios atsakomybės ribos, gyventojų daugumos saugumas ir galimybė patekti prie inžinerinės įrangos apskaitos prietaisų, esant tinklų gedimo ar avarijos atveju. Ieškovo inicijuotame patalpų perplanavimo projekte tokių sprendinių nėra numatyta, kas pažeidžia gyventojų interesus ir kelia grėsmę gyventojų turto saugumui (avarijos ar gedimo atvejais ir pan.). Teismas, matydamas, jog nagrinėjamas klausimas yra aktualus ir turi viešojo intereso požymių, buvo pasyvus, nesiėmė priemonių trūkstamiems įrodymams rinkti, nepasiūlė to daryti bylos šalims, todėl bylos esmė liko neatskleista ir nebuvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas tik užsiminė apie byloje gautą architekto A. P. raštą, tačiau jo atskirai nevertino ir neaptarė, nors minimo architekto rašto turinyje aiškiai išskirti ieškovo teikiamų projektinių pasiūlymų trūkumai.

1.2. Byloje nesant konkretaus pilnaverčio planuojamų atlikti darbų projekto su grafine, technine ir konstrukcine dalimis, tiek atsakovams, tiek teismui nebuvo galimybių tinkamai įvertinti būsimų patalpų paskirties pakeitimo ir gyvenamųjų patalpų įrengimo pasekmių inžinerinių tinklų eksploatavimui, apkrovoms, būsimų garso izoliacijos, vėdinimo savybių ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams, galimo poveikio daugiabučio namo gyventojų komfortui.

1.3. Praeityje buvo incidentas, kuomet 2025 m. vasario 13 d. keičiant vandentiekio skaitiklius specialistams nebuvo įmanoma prieiti prie ieškovo valdomose patalpose esančių stovo sklendžių, kad būtų galima atlikti skaitiklių keitimą. Dėl to, norint atlikti darbus, buvo nutrauktas karšto ir šalto vandens tiekimas keturiems daugiabučiams ((duomenys neskelbtini)). Tai įrodo, kad ieškovo inicijuotas patalpų paskirties keitimas ir būsimas projekto įgyvendinimas turės pasekmių keturių daugiabučių gyventojų teisėtiems interesams, todėl minėtų daugiabučių savininkų bendrijos ar visi minėtų namų butų savininkai turėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis šioje byloje, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas šių aplinkybių nevertino, netyrė. Teismas taip pat nevertino, kad nesant byloje konkrečių projektinių sprendinių ir teismo nustatytos konkrečios patekimo prie bendrojo naudojimo įrenginių tvarkos, kyla žalos atsiradimo rizika ir galimos grėsmės bendrojo naudojimo objektams. Ieškovas byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad dėl planuojamo patalpų paskirties keitimo ir kapitalinio remonto projekto įgyvendinimo nebus padaryta žala atsakovų ir trečiųjų asmenų interesams.

1.4. Nors teismas nurodė, kad dabartiniame etape nagrinėjamas klausimas tik dėl patalpų paskirties keitimo, tačiau sprendimu pripažino ieškovo teisę ne tik pakeisti patalpų paskirtį be atsakovų sutikimo, tačiau ir įvykdyti visą kapitalinio remonto projektą, nors byloje ieškovas nepateikė tokio projekto ir atsakovai neturėjo net teorinių galimybių tinkamai gintis nuo tokio ieškinio reikalavimo. Teismas, pripažindamas ieškovo teisę be atsakovų sutikimo vykdyti patalpų kapitalinio remonto projektą, iš esmės suteikė ieškovui galimybę laisvai įgyvendinti bet kokius galimus projektinius sprendinius, nepaisant to, kad nebuvo jokių galimybių įvertinti šių sprendinių poveikio atsakovams ir tretiesiems asmenims. Kadangi byloje nepateiktas kapitalinio remonto projektas, neįmanoma patikrinti patalpose jau galimai atliktų remonto darbų atitikties projektiniams sprendiniams, tiek ir paties projekto atitikties statybos teisės aktų reikalavimams.

1.5. Byloje buvo pateiktos atsakovų ir trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turimos patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad patalpose įrengta virtuvė, t. y. patalpos buvo pertvarkytos, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių, nepasisakė apie jas, neaptarė nuotraukų. Atsakovai, norėdami užfiksuoti ieškovo pažeidimus, pagalbos kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai suplanuotą patalpų patikrinimą pavyko atlikti tik iš ketvirto karto, tačiau teismas šios aplinkybes ne tik neįvertino, bet net nepaminėjo. Nors teismas nurodė, kad atsakovai į bylą nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių ieškovo neteisėtą veiklą, pats teismas bylos nagrinėjimo metu galėjęs ir turėjęs įžvelgti byloje viešojo intereso požymių, buvo pasyvus, nesinaudojo savo teise rinkti įrodymus, nesiūlė šalims surinkti tokius įrodymus, nevertino atsakovų į bylą pateiktų duomenų, jų neišnagrinėjo ir neaptarė.

1.6. Teismas neaptarė ieškovo pateiktų projektinių pasiūlymų, nevertino architekto išskirtų tokių pasiūlymų trūkumų. Teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos ir pripažinti ieškovo teisės vykdyti kapitalinių darbų projektą, byloje nesant pateikto paties projekto su konkrečiais sprendiniais.

1.7. Nors informacija apie ieškovo ketinimus įgyvendinti projektą buvo paskelbta Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje, tačiau nesant kitų žinių ar informacijos šaltinių apie ieškovo ketinimus, atsakovai neturėjo nei žinių, nei nuojautos, kad jiems reikia tikrinti savivaldybės interneto puslapyje esančią informaciją. Nors tokios informacijos paskelbimas savivaldybės tinklalapyje formaliai atitinka informavimo sąvoką, tačiau realiai tik atsitiktinumo dėka buvo pastebėta ši informacija, kas rodo galimą ieškovo tikslą pasiekti, kad atsakovai šios informacijos nepastebėtų. Įprastai panašiais atvejais pranešimai su visais projekto rengėjo ir būsimo vykdytojo duomenimis yra skelbiami pastato skelbimų lentoje, o į pastato patalpų savininkų pašto dėžutes talpinamos tokių pranešimų kopijos, tačiau šiuo atveju nebuvo tokios informacijos sklaidos. Nors ieškovas teigia, kad informacinis stendas buvo pastatytas šalia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė pridedantis fotofiksaciją, į bylą nebuvo pateiktos tai įrodančios nuotraukos ar kiti informacinio stendo stovėjimą patvirtinantys duomenys. Dėl to nėra aišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad informacinis stendas tikrai buvo pastatytas. Tokie neargumentuoti teismo sprendimo motyvai atsakovams kelia dvejones dėl galimo teismo šališkumo.

1.8. Teismas, pasisakydamas apie nekilnojamojo turto vertę, nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių, kad pakeitus patalpų paskirtį ir ten vykdant laikinojo apgyvendinimo paslaugas, kaimynystė taps mažiau patraukli, saugi, rami, iš ginčo objektu tapusių patalpų pasigirsta rusiški keiksmažodžiai, girdėti vyriški balsai, kartais triukšmas, prie įėjimo į patalpas stoviniuoja rūkantys vyrai, iš patalpų sklinda stiprus maisto kvapas, taip tinkamai neatskleisdamas bylos esmės, netirdamas bylai svarbių aplinkybių.

1.9. Priešingai, nei nurodė teismas, į bylą buvo pateikti duomenys, leidžiantys daryti prielaidą, kad patalpose jau vykdomos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, tačiau teismas šiuos duomenis vertino klaidingai ir šių įrodymų plačiau netyrė, neišreikalavo papildomų duomenų šiuo klausimu iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, nepasiūlė to padaryti atsakovams. Ieškovo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje įkeltas minimų patalpų pardavimo skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamos „patalpos biurui, apgyvendinimui, medicinos paslaugoms ir kt. veiklai“. Skelbime taip pat nurodomas investicinis pasiūlymas – „galimybė pirkti su nuomininku, šiuo metu įrengtas hostelis“, kas įrodo, kad ieškovas jau anksčiau galimai vykdė laikino apgyvendinimo paslaugas, kadangi turėjo „nuomininką“. Atsakovai į bylą pateikė nuotraukas, iš kurių matyti patalpų vidus, sustatytos ir su patalyne paruoštos lovos, prie įėjimo rūkantis asmuo, tikėtina, tuo metu gyvenęs patalpose, vakaro metu įjungta šviesa patalpose.

1.10. Teismas nevertino atsakovų pateiktų duomenų, kad ieškovas dėl savo nesąžiningo elgesio yra viešai neigiamai charakterizuojamas, asmenys skundžiasi nukentėję nuo ieškovo nesąžiningo, nepagarbaus ir įžūlaus elgesio.

13. Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Etape, kuriame yra sprendžiami atsakovų sutikimo išdavimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimai, projektiniai pasiūlymai, kurie buvo išviešinti ir pateikti į bylą kartu su ieškiniu, yra tas dokumentas, kuris pagal teisinį reglamentavimą yra tinkamas, pakankamas, reikiamos apimties ir informatyvumo. Ieškovo parengti projektiniai pasiūlymai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

2.2. Atsakovai, išsakydami nuogąstavimus dėl projektinių sprendinių įgyvendinimo ir tuo grįsdami savo atsisakymą duoti sutikimą, turėjo pareigą įrodyti, kad dėl ieškovo patalpų paskirties pakeitimo ir remonto atlikimo atsakovų interesams kils konkretūs neigiami padariniai. Vien prielaidų kėlimas nelaikytinas pakankamu pagrindu atsisakymui duoti sutikimą pagrįsti. Teisės aktai, teismų praktika tokio pobūdžio bylose nenumato ieškovui pareigos paneigti atsakovų baimes, abejones, įsivaizdavimus, juolab, kai jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareigos rinkti papildomus įrodymus neturėjo ir teismas.

2.3. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovo patalpose yra tam tikri namo inžinerinės sistemos elementai, kurie liks ieškovo patalpose ir po paskirties pakeitimo, remonto atlikimo. Jų lokacijos, prieinamumo keisti neketinama.

2.4. Teismo sprendime išsamiai aprašytas A. P. raštas, kas reiškia, kad teismas jį vertino kaip vieną iš bylos įrodymų, tačiau nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato teismui pareigos detaliai pasisakyti dėl kiekvieno atskiro įrodymų, atlikti kiekvieno įrodymo išsamią analizę. Kadangi A. P. rašte nebuvo konkrečių teisės normų, kurių neatitinka ieškovo projektiniai pasiūlymai, aiškių skaičiavimų, kad sumažės elektros įtampa, kuo grindžiamas toks manymas, nepaaiškinta, kodėl ir kokia atsiras žala, teismas pagrįstai nesirėmė abstrakčiais pačių atsakovų, taip pat jų samdyto architekto A. P. pasvarstymais, prielaidomis apie galimas neigiamas pasekmes atsakovams, ieškovui pakeitus patalpų paskirtį ir atlikus remontą.

2.5. Atsakovai proceso metu išsakė svarstymus, kad ieškovas trečiaisiais asmenimis turėtų įtraukti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojus, tačiau patys, nors ir turėdami procesinę teisę, neformulavo savarankiško prašymo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti šių namų butų ir kitų patalpų savininkus ar jų bendrijas, kas leidžia manyti, jog patys laikėsi pozicijos, kad minėtų subjektų įtraukimas į procesą nėra būtinas ar jų įtraukimas būtų perteklinis. Ieškovo įsitikinimu, nebuvo poreikio papildomus subjektus įtraukti į procesą, nes nebuvo duomenų apie tai, kad jų teisėms ir interesams turėtų įtakos ieškovo siekis pakeisti savo patalpų paskirtį ir jas suremontuoti. Teismo sprendime dėl (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų ar šių namų bendrijų materialiųjų teisių ir pareigų nebuvo nuspręsta.

2.6. Ieškovo projektas turėjo būti viešinamas savivaldybės tinklapyje, taip pat 10 darbo dienų matomoje vietoje šalia statinio turėjo būti pateikiama informacija apie projektą. Nėra pareigos, prievolės informaciją iškabinti skelbimų lentose, įmesti į pašto dėžutes, tokie būdai yra numatomi tik kaip galimi informacijos pateikimo būdai. Ieškovas visus su projekto viešinimu susijusius klausimus buvo pavedęs atlikti architektei I. V. Architektė duomenis apie projektinius pasiūlymus pateikė į portalą planuojustatau.lt, kur duomenys apie projektą yra matomi ir šiuo metu, taip pat pateikė informaciją Šiaulių miesto savivaldybei, kuri, nenustačiusi trūkumų, 2024 m. liepos 25 d. paskelbė pranešimą apie projektą savivaldybės tinklapyje, organizavo informacijos pateikimą prie planuojamų tvarkyti patalpų, ką užfiksavo savo parengtoje pristatymo visuomenei ataskaitoje. Architektė tą pačią dieną papildomai elektroniniu paštu, registruotu laišku informaciją apie ieškovo projektą išsiuntė ir daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojančiai įmonei. Tai, kad išviešinimas buvo tinkamas ir pakankamas, patvirtina ir pačių atsakovų veiksmai – po savaitės nuo informacijos paskelbimo gyventojai pasirašė 2024 m. rugpjūčio 1 d. prieštaravimą, išsiuntė jį architektei ir kitiems subjektams, tačiau nė vienas iš atsakovų neatvyko į 2024 m. rugpjūčio 22 d. susitikimą, kuriame būtų galėję žodžiu išsakyti savo pastebėjimus, gauti atsakymus į klausimus ir pan.

2.7. Skunde pateikiami abstraktūs teiginiai apie tai, kad dėl ieškovo patalpų paskirties kažkas pirko būstą (duomenys neskelbtini) ar aplinkiniuose namuose, pakeitus šių patalpų paskirtį gyvenamoji aplinka taps blogesnė, mažiau saugi, kitaip neapibrėžtai pablogės jų gyvenimo sąlygos, nėra teisiniai argumentai, neturi objektyvaus pagrįstumo, todėl yra ydingi ir neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovai nepateikė įrodymų, nepagrindė savo teiginių apie tai, kad planuojamas patalpų paskirties keitimas, kapitalinio remonto projekto įgyvendinimas padarys konkrečią žalą jų interesams.

2.8. Atsakovai teigė, kad ginčui aktualiose patalpose buvo neleistinai vykdoma veikla, jau yra atlikti savavališki statybos darbai ir pan., tačiau nenurodė, kokį ryšį tai turi su nagrinėjama byla, kokią įtaką turi bylos rezultatui, kaip praeityje buvusios aplinkybės, jei jos egzistavo, susijusios su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl patalpų paskirties keitimo ir remonto. Ieškovas po įsigijimo savo patalpose nevykdė jokios veiklos, nedarė remontų, 2023 m. spalio mėn. pabaigoje patalpas išnuomojo.

2.9. Teismas neturėjo pareigos savarankiškai rinkti įrodymų, raginti šalis teikti į bylą konkrečius įrodymus ar pan. Nagrinėjamoje byloje abi ginčo pusės buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, todėl turėjo realias galimybes tinkamai vykdyti savo procesines pareigas ir efektyviai naudotis procesinėmis teisėmis.

2.10. Ieškovas daug metų užsiima verslu, aktyviai jame dalyvauja, bendrauja su itin plačiu ratu asmenų, kurių dalis gali turėti neigiamą nuomonę apie ieškovą. Tai, kad apie ieškovą viešoje erdvėje yra neigiamų komentarų, kurių didelė dalis yra parašyti anonimiškai arba yra abstraktaus pobūdžio, savaime nereiškia, jog ta informacija atitinka tikrovę. Su ieškovo asmeniu susijusios viešoje erdvėje skleidžiamos žinios nėra šios bylos dalykas.

14. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad teismo leidimas pripažinti ieškovo teisę atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant statybos darbų atlikimo klausimą. Teismas nesprendžia, ar ieškovui gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes šį klausimą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai. Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi įgaliojimų įvertinti atsakovų, kaip privataus turto savininkų, atsisakymo pritarti projektui motyvų, ji taip pat nėra įgaliota atstovauti kito bendrasavininko interesams.

15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – pristatymo visuomenei ataskaitą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas su ieškiniu buvo pateikęs ne visos apimties pristatymo visuomenei ataskaitą, ieškovo prašymas prijungti naują įrodymą vertintinas kaip reakcija į apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo atsakovų informavimo apie ieškovo ketinimus įgyvendinti projektą, naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priima į bylą ieškovo pateiktą naują įrodymą.

18. Byloje nėra ginčo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 1 669,97 m², pagrindinė naudojimo paskirtis – daugiabučių, pastate yra 18 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 1 negyvenamoji patalpa. Šios patalpos, kurios plotas – 351,46 m², paskirtis – kultūros (vaikų klubo), jos savininkas yra ieškovas. Ieškovui nusprendus pakeisti patalpų kultūros (vaikų klubo) paskirtį į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) ir atlikti kapitalinį patalpų remontą, ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos buvo įpareigotas pateikti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, kitaip statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas. Visų 18 butų savininkai išreiškė nesutikimą dėl ieškovui priklausančios patalpos kultūros paskirties pakeitimo į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl ieškovo teisės be atsakovų sutikimo pakeisti patalpų paskirtį iš kultūros (vaikų klubo) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų), įgyvendinti kapitalinio remonto projektą pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dalis atsakovų.

19. Konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), jas pertvarkyti, rekonstruoti ar keisti paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau, patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir statinio bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų statinyje esančių patalpų savininkų, o kartu ir statinio bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Kita vertus, patalpų savininko teisė rekonstruoti patalpas, jas pertvarkyti ar keisti paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme.

20. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė į bylą konkretaus pilnaverčio planuojamų atlikti darbų projekto su grafine, technine ir konstrukcine dalimis, todėl atsakovams ir teismui nebuvo galimybių tinkamai įvertinti būsimų patalpų paskirties pakeitimo ir gyvenamųjų patalpų įrengimo pasekmių ir poveikio.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (tokio, kaip jis apibūdinamas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).

22. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas į bylą pateikė architektės I. V. parengtus projektinius pasiūlymus pakeisti kultūros paskirties (vaikų klubo) patalpų paskirtį į gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) patalpas (duomenys neskelbtini), įgyvendinti kapitalinio remonto projektą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai yra pakankami būsimiems patalpų paskirties keitimo ir statybos darbų planams atskleisti. Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad patalpos yra viso pastato dalis, įvažiavimai prie sklypo esami, parkavimas numatytas gretimuose daugiabučių gyvenamų namų sklypuose, pagal naują paskirtį reikalingos tik 3 parkavimo vietos, sklypo dangos nekeičiamos. Patalpų paskirtis keičiama, nekeičiant fasadų, užstatymo ploto ir tūrio. Po patalpomis yra rūsys, kuriame yra inžinerinės įrangos patalpos ir pagalbinės patalpos, patalpų išplanavimas nekeičiamas, pagrindinės rūsio patalpos keičiamos į pagalbinės paskirties. Patalpose numatoma įrengti tris butus: pirmame aukšte du butai ir bendro naudojimo patalpa, antrame aukšte – vienas butas, įėjimas nekeičiamas. Pirmas butas projektuojamas pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, numatomas įėjimo koridorius, sanmazgas, bendra erdvė (virtuvė, valgomasis, svetainė) ir niša (ar atskiras kambarys) miegamojo zonai. Antras butas projektuojamas pastato gale, projektuojamas įėjimo koridorius, sanmazgas, bendra erdvė (virtuvė, valgomasis, svetainė) ir du miegamieji. Trečiame bute antrame aukšte projektuojamas įėjimo koridorius, sanmazgas, bendra erdvė (virtuvė, valgomasis, svetainė) ir du miegamieji. Apšiltinimas galimas tik iš vidinės pusės – 5 cm storio akmens vata, pastato laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos, tik vienoje laikančioje sienoje pirmame aukšte įrengiama anga. Šildymo sistema lieka ta pati, įrengus patalpas, kiekvienam butui reikalinga sudaryti naujas sutartis su AB „Šiaulių energija“. Centralizuotų vandentiekio tinklų įvado vieta ir bendra apskaita rūsyje nesikeičia, kiekviename bute įrengiama atskira apskaita, įrengus patalpas, kiekvienam butui reikalinga sudaryti naujas sutartis su UAB „Šiaulių vandenys“. Buitinių nuotekų stovas nesikeičia, tik pirmame aukšte atvedama atšaka į pirmame aukšte projektuojamus sanmazgus (rūsio palubėje ar pirmo aukšto grindyse) į esamus centralizuotus buitinių nuotekų tinklus. Vėdinimas numatomas natūralus esamais ar naujais vėdinimo kanalais ir pro langus, vėdinimo kanalas privalo būti iš sanmazgų, galima įrengti kiekvienam butui atskirą mechaninio vėdinimo sistemą. Patalpų atsparumo ugniai klasė nekeičiama, numatomas vienas evakuacinis išėjimas, pastate nebus daugiau kaip 15 žmonių, antro aukšto grindų altitudė neviršija 6 m, todėl esami koridorių ir laiptų pločiai evakavimosi keliuose atitinka gaisrinius reikalavimus, rūsio patalpos atskirtos durimis nuo pirmo ir antro aukšto, dūmų išleidimui iš laiptinės yra langas, rūsyje taip pat yra langelis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti architektės I. V. parengti projektiniai pasiūlymai yra tinkamas bendraturčių informavimas apie ieškovo ketinimus pakeisti patalpų paskirtį, juose pakankamai atskleista atliktinų kapitalinio remonto darbų apimtis, ypač įvertinus aplinkybes, kad nekeičiamas pastato fasadas, užstatymo plotas ir tūris, pastato laikančiosios konstrukcijos, rūsio patalpų dydžiai, išplanavimas, šildymo sistema, centralizuotų vandentiekio tinklų įvado vieta ir bendra apskaita, buitinių nuotekų stovas. Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas patalpų išdėstymas, pažymėtos griaunamos pertvaros, angos, naujos pertvaros (pastorinamos pertvaros tarp butų), akcentuota, kad pertvaros tarp butų turi atitikti saugumo ir garso izoliacijos reikalavimus.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo teisę be atsakovų sutikimo vykdyti patalpų kapitalinio remonto projektą, iš esmės suteikė ieškovui galimybę laisvai įgyvendinti bet kokius galimus projektinius sprendimus. Pagal projektinių pasiūlymų rengimo metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, šią atitiktį tikrina savivaldybių administracija, prieš savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, 27¹ straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas galės įgyvendinti bet kokius galimus projektinius sprendimus, vertinamas kaip nepagrįstas, kadangi esminių statinio projekto sprendinių pakeitimas lemtų ieškovo pareigą iš naujo gauti atsakovų sutikimus kapitaliniam remontui ieškovui priklausančiose patalpose atlikti.

24. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino architekto A. P. pateikto rašto. Architektas A. P. 2025 m. spalio 22 d. rašte nurodė, kad kultūros paskirties patalpų (vaikų klubo) šalto, karšto vandens tiekimo sistemos, šildymas bei elektros instaliavimo tinklai yra bendri su (duomenys neskelbtini) analogiškais tinklais. Buitinių nuotekų ir lietaus vandens nuvedimo tinklai yra bendri su (duomenys neskelbtini) namo analogiškais tinklais. Tarp pastato butų ir patalpų savininkų turi būti nustatytos konkrečios atsakomybės ribos bei gyventojų daugumos saugumas ir galimybė patekti prie inžinerinės įrangos apskaitos prietaisų esant tinklų gedimo ar avarijos atveju. Ieškovo inicijuotame patalpų perplanavimo projekte bei kapitalinis patalpų remonte tokių sprendinių nėra numatyta, kas akivaizdžiai pažeidžia gyventojų interesus ir kelia grėsmes gyventojų turto saugumui (avarijos ar gedimo atvejais ir pan.) užtikrinti. Pagal architektės I. V. parengtą patalpų kapitalinio remonto projektą ieškovui priklausančios vaikų klubo patalpos yra perplanuotos į tris atskirus butus, papildomai įrengiant sanitarinius mazgus bei pertvarkant elektros instaliaciją. Akivaizdu, kad išaugs suvartojamos elektros energijos poreikis ir turi būti įvertinta esama elektros tiekimo galia. Įrengus butus padidės esamų elektros laidų apkrovimas, gyventojai patirs išlaidų ir nepatogumų dėl įtampos kritimo. Didėja vandens vartotojų skaičius, o tuo pačiu ir vandens suvartojimo kiekiai bei vandens nuotekų kiekiai. Įvertinus projektą daroma išvada, kad yra reikalingas atitinkamų specializuotų projekto dalių specialistų įvertinimas, techninių sąlygų gavimas projektavimui, atskirų projektų dalių parengimas, derinimas, supažindinimas nustatyta tvarka namo gyventojų ir pastatą administruojančios įmonės. Taigi, architekto A. P. 2025 m. spalio 22 d. rašte pateiktame projektinių pasiūlymų vertinime padarytos išvados yra susijusios su inžineriniais tinklais, galimybe patekti prie inžinerinės įrangos apskaitos prietaisų.

25. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pateikta duomenų, jog vietoje kultūros paskirties patalpų įrengus butus, nepakaktų pajėgumų tuos naujai įrengtus butus aprūpinti elektra, šiluma, vandeniu ar šalinti nuotekas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje projekto stadijoje nepateikti net preliminarūs skaičiavimai, kaip pasikeis ir ar pasikeis elektros galios, šilumos, vandens poreikis. Teisėjų kolegija, įvertinusi architekto A. P. 2025 m. spalio 22 d. rašto turinį, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas aiškiai neįvardijo, jog vertina būtent architekto A. P. rašte pateiktą informaciją, tačiau sprendime pasisakė dėl jos esmės, įvertino architekto A. P. rašte nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas byloje padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, betarpiškumo principo pažeidimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad projektinių pasiūlymų parengimas ir pristatymas yra tik pirma projekto stadija, gavus leidimą pakeisti patalpų paskirtį ir atlikti kapitalinį remontą, bus rengiami pasiūlymų techninio įgyvendinimo projektai, kurie negalės būti patvirtinti, jei nebus suderinti su konkrečios srities specialistais.

26. Nors architekto A. P. rašte nurodyta, kad tarp pastato butų ir patalpų savininkų turi būti nustatytos konkrečios atsakomybės ribos, gyventojų daugumos saugumas ir galimybė patekti prie inžinerinės įrangos apskaitos prietaisų esant tinklų gedimo ar avarijos atveju, tačiau rašte nenurodyta, kokie sprendimai turėtų būti padaryti, kaip ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirties pakeitimas ir kapitalinio remonto atlikimas pakeis esamą situaciją. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo inžinerinės įrangos apskaitos prietaisai yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nepaisant šių patalpų paskirties ir naudojimo būdo. Tą patvirtina atsakovų apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie 2025 m. vasario 13 d. įvykusį incidentą, kuomet keičiant vandentiekio skaitiklius specialistams nebuvo įmanoma prieiti prie ieškovo valdomose patalpose esančių stovo sklendžių. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovų galimybės patekti prie gyvenamojo namo inžinerinės įrangos apskaitos prietaisų nėra susijusios su ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtimi ir jose planuojamu atlikti kapitaliniu remontu, tuo labiau, kad projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog rūsio, kuriame yra inžinerinės įrangos patalpos ir pagalbinės patalpos, patalpų dydžiai ir išplanavimas nekeičiamas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad, esant gedimui, avarijai, vykdant sezonines apžiūras, renovaciją ar kitais teisės aktuose reglamentuojamais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai turi užtikrinti laisvą patekimą prie jų turte esančių bendrųjų inžinerinių sistemų, tokia pareiga egzistuoja nepriklausomai nuo patalpų paskirties, ją turi tiek atsakovai, tiek ieškovas, ji nepasikeis ieškovui pakeitus patalpų paskirtį ir atlikus remontą.

27. Teisėjų kolegija nepritaria ir apeliacinio skundo argumentui, kad dėl bendrų inžinerinių tinklų daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ar visi minėtų namų butų savininkai turėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis šioje byloje.

28. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad keturi gyvenamieji namai sujungti bendrais inžineriniais tinklais, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti glaudaus nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su šių namų gyventojų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, kadangi, kaip minėta, patalpų paskirties pakeitimas ir kapitalinio remonto atlikimas nepakeis inžinerinės įrangos, jos apskaitos prietaisų vietos, naudojimosi inžinerine įranga galimybių.

29. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas byloje leistinais įrodymais neįrodė, jog dėl planuojamo patalpų paskirties keitimo ir kapitalinio remonto projekto įgyvendinimo nebus padaryta žalos atsakovų ir trečiųjų asmenų interesams, pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, nesiėmė priemonių trūkstamiems įrodymams rinkti, nepasiūlė to daryti bylos šalims.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje būtent atsakovai turėjo įrodyti, jog patalpų paskirties pakeitimas ir remontas lems esminį atsakovų naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeis atsakovų gyvenimo sąlygas. Atsakovams to nepadarius, ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti priešingų aplinkybių.

31. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir atsakovų apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011).

32. Taigi, teismas, vadovaudamasis dispozityvumo ir rungtyniškumo principais, turi teisę, bet ne pareigą, įvertinęs tai, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų tam tikroms išvadoms priimti, pats nuspręsti dėl galimybės siūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo, jis išsamiai ir argumentuotai priėjo prie išvados, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai kelia grėsmę jų, kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą siūlyti šalims pateikti įrodymus ar pats juos rinkti.

33. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nors informacija apie ieškovo ketinimus įgyvendinti projektą buvo paskelbta Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje, toks informavimo būdas nėra pakankamas.

34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) 60 punkte nurodyta, kad statytojo prašymas informuoti visuomenę savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, projektiniai pasiūlymai ir kiti dokumentai teikiami per IS „Infostatyba“ www.planuojustatau.lt, užpildomi atitinkami laukai, nurodytose vietose įkeliami privalomi dokumentai, suformuojami pagal nustatytus nurodytus reikalavimus. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, patikrina, ar su prašymu ir projektiniais pasiūlymais pateikti visi privalomi dokumentai ir per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos paskelbia IS „Infostatyba“ arba atmeta prašymą informuodamas statytoją apie trūkstamus dokumentus. IS „Infostatyba“ viešinimo skiltyje skelbiami prašymo informuoti visuomenę ir su prašymu pateiktų projektinių pasiūlymų duomenys. Savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje paskelbia (arba jame pateikia nuorodą į atitinkamą svetainės skiltį) projektinius pasiūlymus ir pranešimą (reglamento 61 punktas). Tame pačiame reglamento punkte nurodyta, kad stendo įrengti neprivaloma informuojant visuomenę apie parengtus statinių dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus, – informacija pateikiama matomoje vietoje šalia statinio (prie pagrindinio įėjimo į pastatą ar skelbimų lentoje pastato viduje, ar pan.) ir laikoma ne trumpiau kaip 10 darbo dienų.

35. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad 2024 m. liepos 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje paskelbta projektinių pasiūlymų medžiaga, nurodyta, kaip visuomenės atstovai gali teikti pasiūlymus, taip pat viešo svarstymo susirinkimo informacija, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai apie ieškovo ketinimus įgyvendinti projektą informuoti tinkamai. Taip pat elektroniniu paštu ir registruota pašto siunta apie patalpų paskirties keitimą pranešta daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančiai UAB „Mano būstas Šiauliai“. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė informacinio stendo prie (duomenys neskelbtini), esančių patalpų nuotrauką. Iš pateiktos nuotraukos negalima spręsti, kokia informacija buvo skelbiama stende, kiek laiko kabėjo stendas, tačiau pristatymo visuomenei ataskaitoje nurodyta, kad informacinis stendas įrengtas 2024 m. liepos 29 d., nuimtas 2024 m. rugpjūčio 22 d. Byloje nesant duomenų, paneigiančių šią informaciją, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas netinkamai informavo atsakovus apie savo projektą, o ieškovas, atsakovų neinformuodamas jų nurodytu būdu, netinkamai atliko informavimo prievolę. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai pripažino, kad nors ir, jų teigimu, atsitiktinai, tačiau iš Šiaulių miesto savivaldybės internetinio tinklapio jie tinkamai ir laiku sužinojo apie projektą, galėjo laiku išreikšti dėl jo savo poziciją.

36. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino atsakovų nurodytų aplinkybių dėl patalpose teikiamų laikinojo apgyvendinimo paslaugų, dėl to atsakovams kylančių nepatogumų, jų gyvenimo kokybės pablogėjimo, turto nuvertėjimo ir pan.

37. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus 2024 m. kovo 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. VST2-33 nurodyta, kad patalpose nuomininkų nėra, patalpos tik paruoštos apgyvendinimui, sustatytos lovos, paruošta patalynė, nuomininko atstovas pateikė VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, jog nuomininkas pagal panaudos sutartį suteikė vieną patalpą (duomenys neskelbtini), informavo, kad yra pradėtas patalpų paskirties keitimo procesas, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog patalpos būtų naudojamos ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos po jų paskirties pakeitimo bus naudojamos kitoms nei butų reikmėms. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, konkrečių skaičiavimų, kitų duomenų, pagrindžiančių jų teiginius dėl pakeistos patalpų paskirties jiems kilsiančių nepatogumų, jų turimo nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti. Kartu akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas patalpų faktinio naudojimo teisėtumo klausimas, todėl aptariamas atsakovų argumentas nėra susijęs su ieškovo pareikštu reikalavimu.

38. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ieškovas viešojoje erdvėje yra neigiamai charakterizuojamas, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų netinkamai įgyvendinęs savo teisę pakeisti patalpų paskirtį, nesant bendraturčių sutikimo, todėl teisėjų kolegija su ieškovo asmeniu susijusių apeliacinio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovų apeliacinis skundas yra atmetamas, jie neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovo turėtos 2 420 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 427,60 Eur × 1,3 = 3 155,88 Eur), todėl ieškovui iš apeliacinį skundą pateikusių atsakovų priteisiama po 142,35 Eur (2 420 Eur ÷ 17) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovų L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), A. A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), I. C., gimusios (duomenys neskelbtini), V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), po 142,35 Eur (šimtą keturiasdešimt du eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.