Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-06-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-21191-534/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
e2YT-21191-534/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15981-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
V. Š., J. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21191-534/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15981-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

pareiškėjai pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad J. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios Z. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. Š.. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjai V. Š. ir J. Š., o taip pat J. Š. sutuoktinė V. J.. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą J. Š. turimą turtą, nes jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą J. Š. buvo įsigijęs būdamas santuokoje su pareiškėjų motina Z. Š., kuri mirė (duomenys neskelbtini) Nors nekilnojamasis turtas viešajame registre yra įregistruotas pareiškėjų tėvas J. Š. vardu, tačiau jis buvo įsigytas J. Š. esant santuokoje su mirusia sutuoktine, todėl laikytina, kad šis turtas pareiškėjų tėvams J. Š. ir Z. Š. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Notaras negali išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą į mirusio jų tėvo J. Š. palikimą, kol nėra išspęstas klausimas dėl pareiškėjų motinai Z. Š. priklausiusio paveldėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjų motina Z. Š.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjų tėvas J. Š.. Pareiškėjai ir J. Š. yra palikėjos Z. Š. įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pareiškėjai yra J. Š. įpėdiniai pagal testamentą. J. Š. santuokos metus su Z. Š. įgijo nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)), todėl laikytina, kad šis turtas pareiškėjų tėvams J. Š. ir Z. Š. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po Z. Š. mirties per CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nei pareiškėjai, nei jų tėvas J. Š. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai ir J. Š. priėmė palikėjos Z. Š. palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą ((duomenys neskelbtini)), nes palikėjos turtu rūpinosi kaip nuosavu (CK 5.51 straipsnis) – iki palikėjos mirties ir po palikėjos mirties valdė, naudojo, mokėjo mokesčius ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini). mirusios Z. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

TeisėjasAudrius Žiedelis