Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-613-422/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-09
Bylos Nr.: Ik-613-422/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-02179-2012-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. O. Z., A. U.
Trečiasis asmuo: K. Č., I. U., notarei V

Kategorijos

11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
37.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-613-422/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02179-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 37.2.14; 74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui prokurorui M. Š. ,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M. ,

atsakovams M. O. Z., A. U. , atsakovės M. O. Z. ir trečiojo suinteresuoto asmens K. Č. atstovui R. Č. ,

trečiajam suinteresuotam asmeniui I. U. ,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Č. , notarei V. P. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. O. Z., A. U. , tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Č. , I. U. , notarei V. P. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 26 d. išvadą Nr. 5227; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 26 d. išvadą Nr.5226; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 2 d. išvadą Nr. 5241; 4) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 02-07-6673 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Kauno apskrities viršininko 2006-06-20 įsakymo Nr. 02-07-7375 pakeitimo (Prienų r.)" dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės K. Č. į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) , valdytos žemės jai priklausančią dalį 0,90 ha, esančią 1,74 ha žemės sklype unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 69/19935, kuriuo K. Č. (mirusiai) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės jai priklausančią dalį (0,90 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn K. Č. turtinių teisių perėmėjams 0,90 ha asmeninio ūkio žemės dalį bendrame 1,74 ha žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. 02-05-13061 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-07-17 įsakymo Nr. 02-05-13061 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-07-17 įsakymo Nr. 02-05-7476 pakeitimo bei nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Kauno r.)" dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės M. O. Z. į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytos žemės jai priklausančią dalį (0,22 ha), bei (duomenys neskelbtini), valdytą žemę (0,24 ha).; 7) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 31d. sprendimą Nr. 52/24678, kuriuo M. O. Z. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytos žemės jai priklausančią dalį (0,22 ha) ir (duomenys neskelbtini), valdytą žemę (0,24 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtiesiems 0,26 ha žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 8) pripažinti 2010 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-557 ir tos pačios dienos perdavimo -priėmimo nuosavybėn aktą Nr. 2-559, kurių pagrindu M. O. Z. už 6000 Lt pardavė A. U. žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) negaliojančiais; 9) taikyti restituciją - įpareigoti M. O. Z. į valstybės biudžetą sumokėti 6000 Lt., kuriuos ji gavo pardavusi žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 0,90 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,74 ha žemės sklype unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei ( II t., b.l. 6-11).

Šalies argumentai

Prokuroras pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 1991 m. gruodžio 10 d. M. O. Z. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytos 15,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Prašyme pretendentėmis į šią žemę taip pat buvo nurodytos A. Z. , K. Č. , M. Z. ir M. Z. . Institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą, buvo pateiktas nuosavybės teises įrodantis dokumentas - Marijampolės apskrities Klebiškio valsčiaus Šiauliškių seniūnijos 1927 m. rugsėjo 24 d. mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstų žemių sąrašas, kuriame nurodyta, kad M. Z. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 1,12 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime - 0,24 ha žemės. Pretendentė atkurti nuosavybės teises į M. Z. žemę pateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat buvusio savininko mirties liudijimą. Mirties liudijime nurodyta, kad M. Z. mirė 1937 m. gegužės 3 d. Nurodė, jog M. Z. , mirusios 2005 m. lapkričio 28 d., teisių perėmėjas G. Z. 2007 m. kovo 8 d. atsisakė jo motinai M. Z. priklausančios M. Z. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalies K. Č. naudai. 2007 m. kovo 8 d. A. Z. atsisakė jai priklausančios tėvo M. Z. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalies sesers K. Č. naudai. M. Z. , mirusios 1999 m. rugpjūčio 26 d., teisių perėmėja A. Z. 2007 m. kovo 8 d. atsisakė jos seseriai M. Z. priklausančios tėvo M. Z. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalies sesers K. Č. naudai. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2007 m. kovo 14 d. parengė K. Č. (mirusiai) pažymą Nr. 506 dėl 0,90 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės, 2007 m. kovo 14 d.-pažymą Nr. 505 M. O. Z. dėl 0,22 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės. G. Z. 2007 m. kovo 8 d. atsisakė taip pat jo motinai M. Z. priklausančios M. Z. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalies M. O. Z. naudai. 2007 m. kovo 8 d. A. Z. atsisakė jai priklausančios tėvo M. Z. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalies sesers M. O. Z. naudai. M. Z. teisių perėmėja A. Z. 2007 m. kovo 8 d. atsisakė jos seseriai M. Z. priklausančios tėvo M. Z. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalies sesers M. O. Z. naudai. 2007 m. kovo 8 d. K. Č. , mirusios 2006 m. sausio 13 d., teisių perėmėjas K. Č. atsisakė K. Č. priklausiusios tėvo M. Z. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalies M. O. Z. naudai. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 13 d. parengė M. O. Z. pažymą Nr. 2131 dėl 0,24 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės.

Pareiškėjas nurodė, jog 2007 m. kovo 13 d. K. Č. teisių perėmėjas K. Č. pateikė prašymą dėl žemės perkėlimo į (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. balandžio 26 d. parengė išvadą Nr. 5227 dėl K. Č. priklausančios 0,90 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. 2008 m. balandžio 9 d. K. Č. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja jog į K. Č. (mirusiai) perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą pagal 2007 m. balandžio 26 d. išvadą Nr. 5227, būtų įskaityta jo naudojama asmeninio ūkio žemė. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad į piliečiui perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 02-07-6673 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Kauno apskrities viršininko 2006-06-20 įsakymo Nr. 02-07-7375 pakeitimo (Prienų r.)" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 69/19935 K. Č. (mirusiai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos - (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės jai priklausančią dalį (0,90 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn K. Č. turtinių teisių perėmėjams 0,90 ha asmeninio ūkio žemės dalį bendrame 1,74 ha žemės sklype (projektinis Nr. 267-3, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke žemės sklypas registruotas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtasis sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 21/174 Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 90/174 K. Č. , 63/174 K. Č. . Atsižvelgdama į 2007 m. kovo 13 d., 2007 m. kovo 22 d. prašymus, Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. balandžio 26 d. parengė išvadą Nr. 5226 dėl M. O. Z. priklausančios 0,22 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Išvada buvo persiųsta į Kauno rajono Alšėnų seniūniją. 2007 m. liepos 2 d. Kauno apskrities viršininko administracija parengė išvadą Nr. 5241 dėl M. O. Z. priklausančios 0,24 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Minėta išvada buvo persiųsta į (duomenys neskelbtini) seniūniją.

Pareiškėjas nurodė, jog Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 02-05-13061 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-07-17 įsakymo Nr. 02-05-7476 pakeitimo bei nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 31d. sprendimu Nr. 52/24678 M. O. Z. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) r., valdytos žemės jai priklausančią dalį (0,22 ha) ir (duomenys neskelbtini) valdytą žemę (0,24 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtiesiems 0,26 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 269), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenis žemės sklypas registruotas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-557 ir tos pačios dienos perdavimo - priėmimo nuosavybėn aktu Nr. 2-559 M. O. Z. pardavė A. U. žemės sklypą, unik. Nr(duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). už 6000 Lt.

Prokuroras nurodė, jog Kauno apskrities viršininko administracijos administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į M. Z. , mirusio 1937 m. gegužės 3 d., iki nacionalizacijos valdytą žemę, yra neteisėti, nes prieštarauja LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms, kadangi nacionalizacijos metu M. Z. nebuvo ginčo žemės savininkas, todėl turi būti panaikinti. Panaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos priimtus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, išnyksta nuosavybės perleidimo sutarties galiojimo pagrindas, t.y. susidaro situacija, kai žemė yra perleista tokios teisės neturinčio asmens, todėl 2010 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-557 ir tos pačios dienos perdavimo - priėmimo nuosavybėn aktas Nr. 2-559, kuriais M. O. Z. už 6000 Lt pardavė A. U. žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km. yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų pasirašymo momento, o M. O. Z. privalo atlyginti už gautą neatlygintinai turtą, žemės sklypą unik. Nr. (duomenys neskelbtini), tokią pinigų sumą, kokią ji gavo ginčo žemės sklypą parduodama A. U. , t.y. 6000 Lt., taikant restituciją iš M. O. Z. valstybei priteistina 6000 Lt. Panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu nuosavybės teises įgijo K. Č. į 0,90 ha žemės sklypo unik. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, ši žemės sklypo dalis grąžintina valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu su prašymu sutiko. Nurodė, kad 1991 m. gruodžio 10 d. M. O. Z. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytos 15,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) r. Prašyme pretendentėmis į šią žemę taip pat buvo nurodytos A. Z. , K. Č. , M. Z. ir M. Z. . Institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą, buvo pateiktas nuosavybės teises įrodantis dokumentas - Marijampolės apskrities Klebiškio valsčiaus Šiauliškių seniūnijos 1927 m. rugsėjo 24 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstų žemių sąrašas, kuriame nurodyta, kad M. Z(duomenys neskelbtini) kaime turėjo 1,12 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime - 0,24 ha žemės. Pretendentai atkurti nuosavybės teises į M. Z. žemę pateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat buvusio savininko mirties liudijimą. Mirties liudijime nurodyta, kad M. Z. mirė 1937 m. gegužės 3 d. Kadangi M. Z. žemės nacionalizacijos metu 1940 metais nebuvo žemės savininkas, todėl nuosavybės teisės pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą buvo atkurtos neteisėtai. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos administraciniais aktais M. O. Z. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtiesiems 0,26 ha žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė buvo 632 Lt. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatyta žemės sklypo vertė - 645 Lt. Ginčo sklypą atsakovė M. O. Z. pardavė A. U. ir I. U. už 6000 Lt. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba restitucijos sumokant ekvivalentą pinigais dydį palieka spręsti teismo nuožiūra. Kadangi 0,90 ha žemės dalis bendrame 1,74 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., į kurią atkurtos nuosavybės teisės K. Č. (mirusiai), nėra perleista tretiesiems asmenims, todėl Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pareiškėjo pateiktu reikalavimu taikyti restituciją natūra ir šią žemės sklypo dalį grąžinti Lietuvos Respublikai.

Atsakovė M. O. Z. prokuroro prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad jos tėvai, kurie buvo kilę iš (duomenys neskelbtini) kaimo, valdė 4 žemės sklypus. Žemės savininkas buvo jos tėvas M. Z. . Mirus tėvui M. Z. , liko 6 nepilnamečiai vaikai, todėl teisėta žemės valdytoja tapo motina, kuri mirė 1979 metais. Pažymėjo, jog nuosavybes teises atkuriančiai institucijai buvo pateikti visi reikalingi teisėti dokumentai, jokių pažeidimų ir neteisėtų veiksmų ji neatliko, 17 metų nuo pareiškimo padavimo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų, prokuroras ir Nacionalinė žemės tarnyba, prašydami panaikinti nuosavybės teises patvirtinančius administracinius aktus elgiasi neteisėtai, nesąžiningai, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas Alfonsas Urbanavičius ir tretysis suinteresuotas asmuo I. U. su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, jog jie žemę nusipirko teisėtai, todėl nėra pagrindo skundo tenkinti.

Atsakovės M. O. Z. ir trečiojo suinteresuoto asmens K. Č. įgaliotas atstovas R. Č. prašė skundą atmesti. Nurodė, jog visi archyviniai dokumentai patvirtina, kad paskutinis žemės savininkas buvo M. Z. , o žemė buvo nacionalizuota iš jo sutuoktinės K. Z. , kuri po vyro mirties tapo teisėta žemės valdytoja. Žemės valdymo faktas ir savininkas dėl teisėto žemės valdymo (duomenys neskelbtini) kaime buvo nustatytas 1992 metais, o dėl žemės valdymo (duomenys neskelbtini) kaime patvirtintas 1995 metais. Jo teisėtumą įrodo teismui pateiktos 1995 metais parengtos agrarinės reformos tarnybos pažymos, žemės sklypų ribų nustatymo aktai, planai, kurie patvirtinti liudytojų parašais. Šioms pažymoms jau suėjęs senaties terminas, todėl jos negali būti panaikintos.

Tretysis suinteresuotas asmuo notarė V. P. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. I, b.l. 160-161) nurodė, kad 2010 m. kovo 18 d. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-557. Sutartis buvo patvirtinta, remiantis galiojančiais nuosavybės dokumentais, kurių pagrindu VĮ Registrų centre įregistruota nuosavybės teisė M. O. Z. į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Sandoris patvirtintas remiantis VĮ Registro centro pažyma, nekilnojamojo turto registro išrašu-pažymėjimu, 2009 gruodžio 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu ir 2009 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu. Sutarties patvirtinimo dieną dokumentai buvo galiojantys, abejonių nekeliantys.

Byla dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išvadas nutrauktina, dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Administracinėje byloje nustatyta, jog 1991 m. gruodžio 10 d. M. O. Z. pateikė prašymą Prienų žemėtvarkos tarnybai, prašydama atkurti nuosavybės teises į K. Z. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytą 15,75 ha žemės. Prašyme pretendentėmis į šią žemę taip pat buvo nurodytos A. Z. , K. Č. , M. Z. ir M. Z. (I t., b.l. 14). Institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą, buvo pateiktas archyvinis nuosavybės teises įrodantis dokumentas - Marijampolės apskrities Klebiškio valsčiaus Šiauliškių seniūnijos 1927 m. rugsėjo 24 d. mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame nurodyta, kad M. Z. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1,12 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime - 0,24 ha žemės ( I t., b.l. 30-31). Daliai pretendentų atsisakius teisių į nuosavybės teisių atkūrimą kitų pretendentų naudai (I t.,b.l. 32-39), atsižvelgdama į pretendentų ir jų teisių perėmėjų išreikštą valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo, Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. balandžio 26 d. parengė išvadas: Nr. 5226 dėl M. O. Z. teisės atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini) 0,22 ha žemės ( I t., b.l. 44) ir Nr. 5227 dėl K. Č. teisės atkurti nuosavybės teisę į 0,90 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės ( I t., b.l. 45). 2007 m. liepos 2 d. Kauno apskrities viršininko administracija parengė išvadą Nr. 5241 dėl M. O. Z. teisės atkurti nuosavybės teisę į 0,24 ha buvusio savininko M. Z. (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės ( I t., b.l. 46). Minėtos išvados buvo išsiųstos į Kauno rajono Alšėnų seniūniją.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 02-07-6673 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Kauno apskrities viršininko 2006-06-20 įsakymo Nr. 02-07-7375 pakeitimo (Prienų r.)" ( įsakymo priedo pakeitimo 2p.) bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 69/19935 buvo atkurtos nuosavybės teisės K. Č. (mirusiai) į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)., valdytos žemės jai priklausančią dalį 0,90 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn K. Č. turtinių teisių perėmėjams naudojamo asmeniniam ūkiui 1,74 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. dalį -0,90 ha ( I t., b.l. 47-48, 52). Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. 02-05-13061 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-07-17 įsakymo Nr. 02-05-7476 pakeitimo bei nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Kauno r.)" ( įsakymo 1 priedo 2p., 5 priedo 2p.) ir tos pačios dienos Kauno apskrities sprendimu Nr. 52/24678 atkurtos nuosavybės teisės M. O. Z. į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini). nuosavybės teisėmis valdytą jai tenkančią 0,46 ha žemės dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). ( I t., b.l. 49-51, 53).

2010 m. kovo 18 d. notarės V. P. (šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens) patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi ( notarinio reg. Nr. Nr. 2-557) M. O. Z. žemės sklypą, unik. Nr(duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 6000 Lt pardavė A. U. ( I t., b.l. 116-121). Tos pačios dienos( 2010-03-18) notariškai patvirtintu perdavimo-priėmimo aktu (notarinio reg. Nr. 2-559) minėtas žemės sklypas buvo perduotas A. U. nuosavybėn ( I t., b.l. 123). Viešame nekilnojamojo turto registre žemės sklypas pirkimo–pardavimo sutarties ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu nuo 2010-03-22 registruotas A. U. ir I. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ( I t., b.l. 125-126).

Pareiškėjas ginčydamas sprendimus ir įsakymų dalis remiasi Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Pareiškėjas nurodė, jog žemės savininkas M. Z. , į kurio žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais sprendimais, mirė 1937m. ir žemės nacionalizavimo metu nebebuvo žemės savininku. Šią aplinkybę patvirtina M. Z. mirties liudijimas (I t., b.l. 28, Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo byla), kuris buvo pateiktas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises. Minėtas pažeidimas byloje nustatytas ir prokuroras, kurio pareiga ginti viešąjį interesą ( ABTĮ 56 str.), turėjo teisę kreiptis į teismą, nes nuosavybės teisių atkūrimas konkrečiu atveju vyko pažeidžiant minėtas Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio teisės akto nuostatas.

Duomenų apie, kad būtų pažeistas terminas kreiptis į teismą, byloje nėra.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (administracinė byla Nr. A146-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229).

Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) išvada „Dėl viešojo intereso gynimo“ prokuratūroje buvo gauta 2012-08-16 ( I t., b.l. 9), į teismą, gindamas viešąjį interesą, prokuroras kreipėsi 2012-09-17 ( I t., b.l. 1), t.y. nepažeisdamas ABTĮ 33 str. nustatyto 1 mėnesio termino. Duomenų, kad prokurorui buvo žinomas ginčijamų aktų turinys anksčiau, byloje nėra. Kitoje administracinėje byloje (prijungta administracinė byla Nr. I-821-428/2008) buvo ginčijami anksčiau priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, joje nėra pateikta šioje byloje ginčijamų sprendimų ir duomenų apie jų turinį, todėl atsakovų argumentai, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą, nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A261-2875/2012, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika ( EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją) yra konstatavęs, jog paaiškėjus vėliau, kad aktai prieštarauja teisei, paimant privataus asmens nuosavybę valstybės naudai, turi būti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taikydamas šio Protokolo nuostatas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika, 2012 m. gegužės 31 d. sprendime byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją yra konstatavęs, jog, kai valstybė ratifikuoja Konvenciją ir pirmą Protokolą, o po to priima teisės aktus dėl visiškos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkūrimo), tokie teisės aktai gali būti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančią į Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį.

K. Č. (mirusiai) ir M. O. Z. nuosavybės teisės buvo atkurtos, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu, t.y. teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo, todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Minėtame EŽTT sprendime taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų. Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog asmens teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimą lemia nacionaliniai teisės aktai, tačiau jų taikymas neturi pažeisti Konvencijos dalyvių pareigų Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo prasme ( Jantner v. Slovakia, No. 39050/97, § 34, 2003-03-04, Bergauer and Others v. Czech Republic, (dec.) No. 17120/04, 2005-12-13; 2009 m. liepos 21 d. Sprendimas Aleksa prieš Lietuvą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. Bitaitis ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2012, atsižvelgdama į EŽTT 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo praktiką, pabrėžė, kad asmenims negali būti užkraunama pernelyg didelė našta, ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo; būtina dėti maksimalias pastangas, jog pretendento teisė į nuosavybės atkūrimą ne tik būtų pripažinta, bet ir galimybės naudotis nuosavybe suteikimas.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą būtų veikę neteisėtai, teikę viešojo administravimo subjektui neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją. Konkrečiu atveju administracinėje byloje nustatyta, jog M.-O. Z. prašymas atkurti nuosavybės teises buvo paduotas 1991m. Jame pareiškėja nurodė 2 savininkus, t.y. K. Z. ir M. Z. , į kurių valdytą žemę pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Ir nors kartu su prašymu buvo pateiktas M. Z. mirties liudijimas, patvirtinantis, jog minėtas asmuo yra 1937m. miręs ( I t., b.l. 29), nepaisant to, nuosavybės teises atkurianti institucija vykdė nuosavybės atkūrimą jo vardu, vadovaudamasi pretendentų pateiktu 1927 m. archyviniu dokumentu, patvirtinančiu M. Z. nuosavybės teisę dėl žemės valdymo (duomenys neskelbtini) kaime 1,12 ha, (duomenys neskelbtini) kaime - 0,24 ha ( I t., b.l. 30-31). Tuo tarpu dėl kitos žemės savininkės K. Z. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nebuvo vykdoma. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog tik 2008-12-29 raštu Nr. 11-Z-142-1452 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas informavo M.O. Z. ir K. Č. teisių perėmėją K. Č. , jog neužtenka esamų duomenų K. Z. nuosavybės teisių atkūrimui, pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ( II t., b.l, 64-68). Taigi nuosavybės teises atkurianti institucija aiškiai ir konkrečiai neįvardindama priežasties dėl negalėjimo atkurti nuosavybės teisių į M. Z. žemę nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžioje ir vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą savininko, kuris turto nacionalizacijos metu buvo miręs vardu, o dėl kito savininko, į kurio nuosavybės teises atkurti taip pat buvo prašoma (K. Z. ) davusi paaiškinimą tik po 17 metų po prašymo pateikimo, teismo nuomone, pretendentus klaidino, ilgą laiką suteikė lūkesčių, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyksta sklandžiai ir pagal esamus dokumentus bus priimti pareiškėjams palankūs sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog konkrečiu atveju byloje nėra ginčo, jog M.O. Z. ir K. Č. yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į K. Z. ir M. Z. valdytą žemę. Taip pat nėra ginčo, kad žemė toje vietoje ((duomenys neskelbtini) kaime- 1,12 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime - 0,24 ha žemės M. Z. ar jo teisių perėmėjams priklausė). Ginčo tarp pretendentų dėl nuosavybės teisių taip pat nėra, dalis jų atsakę nuosavybės teisių kitų naudai (I t., b.l.32-39), pretenzijų vieni kitiems nereiškia. Ginčijamais sprendimais atkurta nuosavybės teisė pretendentams suteikiant lygiaverčius žemės sklypus žemėje, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, ginčo dalykas nėra išimtinė valstybės nuosavybė (pvz., valstybinės reikšmės miškas), į kurią teisės aktai ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4d., Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12-13 str., CK 4.7 str.) imperatyviai draudžia nuosavybės teisių atkūrimą. Konkrečiu atveju nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo žemę pagal sprendimų priėmimo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius teisės aktus yra galimas.

Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, nenustačius imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nėra pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais ABTĮ 89 straipsnyje, nes jų panaikinimas prieštarautų pusiausvyros tarp viešo intereso poreikio ir pagrindinių žmogaus teisės apsaugos reikalavimų, proporcingumo, socialinio teisingumo, teisinio saugumo ir stabilumo principams, Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatoms, Europos Žmogaus teisių teismo praktikai.

Netenkinus prašymo panaikinti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 2010 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-557 bei tos pačios dienos perdavimo -priėmimo nuosavybėn akto Nr. 2-559 panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra pagal piliečių prašymus užbaigiama nuosavybės teises atkuriančiai Institucijai priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuris sukelia teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas teismui (Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 18-19 str., LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 100p.). Nuosavybės teises atkuriančių institucijų išvados, kuriomis pripažįstama asmens teisė atkurti nuosavybės teisę, yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, nenustatantys jokių privalomų nurodymų, nesukeliantys tiesioginių pasekmių, nes nuosavybės teisių atkūrimas realizuojamas ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas tik priėmus sprendimą, tai yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtose bylose (pvz., 2011m. vasario 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr.A442-229/2011, 2011 m. spalio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr.A858-2232/2011). Kadangi ginčijamos išvados nėra administraciniai aktai, kurie galėtų būti skundžiami administraciniam teismui, todėl administracinė byla dėl reikalavimų, kuriais prašoma: 1)panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 26 d. išvadą Nr. 5227; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 26 d. išvadą Nr.5226; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 2 d. išvadą Nr. 5241, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1p.

nusprendžia:

Bylą dėl reikalavimų, kuriais prašoma:1)panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 26 d. išvadą Nr. 5227; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 26 d. išvadą Nr.5226; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 2 d. išvadą Nr. 5241, nutraukti.

Dėl likusios reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėDaina KukalienėRimantas Giedraitis