- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-1433-160/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29769-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- UAB „LSV Intergroup“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovei J. B. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LSV Intergroup“ prašė priteisti iš atsakovės J. B. 800 Lt paskolos sumą, 158 Lt bendrą vartojimo kredito kainą, 629,37 Lt palūkanų, 10,04 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakove 2012-07-18 sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 800 Lt dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo 2012-09-19 grąžinti gautą kredito sumą ir sumokėti 158 Lt kredito mokestį. Vėluodama skolininkė pratęsė kreditą šešis kartus, nustatydama naują kredito grąžinimo terminą iki 2013-12-15. Nustatytu terminu atsakovė savo prievolės neįvykdė.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-21 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės priteisė 800 Lt skolos, 158 Lt bendros vartojimo kredito kainos, 95,60 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1053,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-09-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 35,62 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad atsakovė ieškovui negrąžino 800 Lt kredito ir 158 Lt bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų), todėl ši suma bei procesinės palūkanos priteistinos. Ieškovo prašomos priteisti 629,37 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2013-12-15 iki 2014-08-11 (120,15 proc. metinė palūkanų norma) neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytų 0,05 proc. netesybų už kiekvieną pradelstą dieną dydžio. Ieškovas turėjo teisę įrodinėti didesnius nuostolius, tačiau neįrodė. Todėl sutartyje numatytos sutartinės 120,15 proc. metinės palūkanos sumažintos, iš atsakovės priteisiant 0,05 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2013-12-15 iki 2014-08-11. Ieškovo prašomus priteisti 10,04 Lt delspinigius padengia priteistos palūkanos, todėl papildomai delspinigiai nepriteistini, nes tai neatitiktų kompensacinės netesybų funkcijos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „LSV Intergroup“ prašo teismo sprendimą už akių panaikinti ir ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas sprendime delspinigius nepagrįstai sutapatina su pelno palūkanomis, dėl kurių šalys susitarė sutartyje (mokesčio už pinigų skolinimąsi), o ne netesybų. Šios palūkanos netraktuotinos kaip nuostoliai, nes tai reikalavimas prievolę vykdyti natūra, t. y., sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti ir kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais pagal CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 ir 2 d. bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra ne didesnė kaip 200 proc. Ieškovo prašoma priteisti suma neviršija minėtosios, todėl laikytina protinga. Atsakovė, imdama kreditą, pati sprendė, kokią sumą ir kokiam terminui ketina skolintis, t. y., sutartis atitinka abiejų šalių valią, todėl teismas, mažindamas palūkanų dydį, yra neobjektyvus kredito davėjų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas laiko teismo sprendimą nepagrįstu dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų netinkamo priteisimo ir nepagrįsto delspinigių įskaičiavimo nurodant, kad delspinigiai įskaičiuojami į netesybas. Laiko, kad teismas privalėjo priteisti palūkanas sutartyje nurodyto dydžio taip, kaip tai reglamentuoja CK normos.
Vartojimo kredito įstatymo 1 str. 1 d. (ginčo sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) nustatė, kad šis įstatymas yra taikomas vartojimo kredito sutartims. Todėl šio įstatymo normos, jei jos reglamentuoja tam tikras vartojimo kredito santykių sritis, turi pirmenybę prieš CK teisės normas, reglamentuojančias panašius bendruosius teisinius santykius.
Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 5 d. nustatyta, kad fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jei vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį. Įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma – palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, kasmet taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai. Šio įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi Vartojimo kredito įstatymu nustatyta, kad sutarties galiojimo metu vartojimo kredito sutartimi susitariama dėl palūkanų dydžio sutarties galiojimo metu, o pasibaigus sutarties galiojimui skolininkas kreditoriui moka netesybas ne didesnio nei įstatymo nustatyto dydžio. Vartojimo kredito įstatymas yra skirtas vartojimo teisiniams santykiams reglamentuoti, jis nustato ne tik vartojimo sutarčių sudarymo tvarką, tačiau ir reglamentuoja kreditoriaus bei vartotojo teises ir negali būti aiškinamas vartotojo nenaudai. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymą, rėmėsi formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir naikinti teismo sprendimo pagrindo nenustatyta.
Sutarties specialiojoje dalyje yra nurodyta fiksuotoji palūkanų norma – 120,15 proc. ir tai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 5 p. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiosios dalies, kredito sutartis yra standartinė. Kredito grąžinimo diena nustatyta 2013-12-15 ir šią dieną kreditą gavėja privalėjo grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Sutartyje aptartas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos, kuriomis nurodytas 120,15 proc. metinių palūkanų mokėjimas bei 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos kredito sumos. Tačiau toks susitarimas prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. bei aiškiai pažeidžia vartotojo teises, todėl teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovo nurodytas Vartojimo kredito įstatymo 21 str. reglamentuoja palūkanų normas sutarties galiojimo metu, tačiau tai nereiškia, kad vartotojui vėluojant grąžinti kreditą, palūkanos ir toliau gali būti skaičiuojamos tokio dydžio, koks nustatytas sutarties galiojimo metu. Šia aplinkybę kreditorius turėjo numatyti sudarydamas sutartį ir vertindamas vartotojo galimybę kreditą grąžinti laiku.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimą už akių palikti nepakeistą.