Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo J. J., ieškovės motina, palaikė ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Nurodo, kad jos būtinas išlaidas per mėnesį sudaro 95,57 Eur už mokslą, 144,81 Eur už būsto nuomą, 14,48 Eur transportui (bent 1 kartui per mėnesį kelionei pas mamą į (duomenys neskelbtini), taip pat viešajam transportui (duomenys neskelbtini)); išlaidos ieškovės gyvenimui - maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, telefono, interneto sąskaitoms apmokėti, elementariems kasdienio būtinumo vaistams nuo skausmo, virusinių susirgimų, virškinimo sutrikimų. Pažymi, kad dideles išlaidas patiria dėl sveikatos būklės, nes ieškovei yra diagnozuota inkstų liga, dėl kurios ji privalo vengti papildomų emocinių stresų, fizinių krūvių, laikytis specialios dietos, lankytis periodiškai pas gydytojus. Paauglystėje ieškovė sirgo labai sunkios būklės veido akne, kuri nėra pilnai išgydyta ir dabar, tad jeigu ieškovei ši liga nebūtų dabartiniu metu gydoma, jos veidas būtų pastoviai išbertas didžiuliais pūlingais spuogais, po kurių užgijimo veide atsiranda giluminiai randai. UAB ELDK išduotame išraše iš medicininių dokumentų nurodomos preliminarios vaistų ir procedūrų kainos, kurių bendra suma esant itin palankiai gydymo eigai sudarys ne mažiau kaip 1263 Eur. Į šią kainą neįskaičiuotos gydytojų dermatologų konsultacijos, kurių kiekviena kainuoja ne mažiau kaip po 120 Lt (35 Eur), ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 510 Eur suma.

2. Teigia, kad dirbant nekvalifikuotą darbą po 8 pusdienius per mėnesį, arba 32 val. per mėnesį, ir gaunant po minimumą (1,82 Eur/ val.) ieškovė galėtų uždirbti apie 60 Eur. Iš šios sumos atėmus sąnaudas transportui, papildomoms galimoms išlaidoms, suma liktų nežymi. Tačiau nuo paskaitų laisvus pusdienius ieškovė privalo skirti mokslui, ieškoti literatūros bibliotekoje, internete, ruoštis paskaitoms, rašyti rašto darbus. Dėl savo sveikatos būklės ieškovei medikai pataria vengti streso, nepervargti, tad bandymas uždirbti 60 Eur per mėnesį ieškovei sukeltų pavojų sveikatai ir sudarytų didesnes išlaidas gydymuisi. Dėl nebegalėjimo ramiai ruoštis egzaminams, rengti rašto darbus, nukentėtų jos mokymosi kokybė. Paskolos neėmė, nes mano, kad tėvai turi galimybę išlaikyti ją kol mokysis.

3. Teismas nurodo, kad sprendimą priėmė atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, tačiau turtinė padėtis nėra žinoma. Iš duomenų apie atsakovą, esančių byloje, žinoma, kad jis nėra užsiregistravęs Lietuvoje kaip dirbantis. Tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingas, akivaizdu, kad dirba ir gauna pajamų, taip pat tikėtina, kad arba dirba Lietuvoje nelegaliai, arba dirba ir gauna pajamas užsienyje. Tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo darbą ir pajamas neteisinga daryti išvadas, jog jo pajamos neleidžia teikti savo dukrai prašomo išlaikymo.

1. Iš atsakovo išlaikymas dukrai buvo išieškomas ir anksčiau, duomenų, kad jo turtinė padėtis būtų pablogėjusi, nėra. 2007 m. dukros išlaikymui alimentų priteisimo metu, jos tėvas bandė pabloginti savo turtinę padėtį, norėdamas dovanoti savo motinai butą, adresu (duomenys neskelbtini), bet teismas užkirto tam kelią uždėdamas turto areštą. Tame bute jis negyveno ir negyvena, ten gyvena jo giminaičiai.

2. Teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl dukra odos ligą gydosi privačioje klinikoje. Iš pradžių gydėsi valstybinėje įstaigoje, bet medikamentinis gydymas rezultatų nedavė, privačioje klinikoje taikomos lazerių procedūros, kurios padeda. Valstybinėje įstaigoje taikyti tokių procedūrų nėra galimybių, todėl dukra priversta gydytis privačioje klinikoje, gydymas tęsiamas. Liga sunkiai gydoma ir reikalauja ne tik didelių išlaidų, bet ir jaunai merginai kelia psichologinių išgyvenimų.

3. Teismas nurodo, kad ieškovė gali dirbti sezoninius darbus, bet sezoniniai darbai tik vasarą, o išlaikymas yra būtinas jau dabar. Mokslo metai baigiasi birželio 28 d. Per du mėnesius Lietuvoje ji tikrai neuždirbtų tiek, kad galėtų pakankamai prisidėti prie išlaikymo, o į užsienį negali išvykti, nes priversta tęsti veido odos gydymą ir turi reguliariai lankytis pas odos gydytoją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio pilnamečiui vaikui pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pilnametė. 2014-07-28 d. ieškovė sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) universitetu dėl studijavimo valstybės nefinansuojamoje vietoje, studijuojama specialybė – (duomenys neskelbtini). Ieškovė mokosi gerai, studijų rezultatai yra ganėtinai geri. Ieškovė savo vardu neturi įregistruoto turto nei nekilnojamojo turto registre, nei transporto priemonių registre. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad išmokos E. J. neskirtos. Informacijos apie ieškovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje ieškovė nebuvo ir nėra registruota.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimu pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 26 d. nutarimu priteistas išlaikymas iš A. J. jo nepilnametei dukrai E. J., priteisiant kas mėnesį po 144,81 Eur iki jos pilnametystės bei vienkartinė 579,24 Eur išmoka. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu E. J. iš A. J. priteistas 115,85 Eur per mėnesį išlaikymas nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d.

Ieškovės E. J. motinos J. J. darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 376,51 Eur, jos vardu yra įregistruotas butas su rūsiu ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. J. oficialiais duomenimis pastaruosius metus ir šiuo metu nedirbo, jo vardu yra registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam yra įregistruotas antstolio areštas.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie toliau mokosi po vidurinio įsilavinimo įgijimo, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to, jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymą (paramai) teikti, tai pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.

Ieškovė savo būtinas mėnesio išlaidas įvardija 509,73 Eur suma: 95,57 Eur už mokslą, 144,81 Eur už būsto nuomą, 14,48 Eur transportui, 28,96 Eur būtinoms priemonėms mokymuisi, 130,33 Eur maistui, 43,44 Eur drabužiams, avalynei, 28,96 Eur sveikatos išlaidoms, 8,69 Eur telefono sąskaitai, 14,48 Eur higienos reikmėms, kosmetikai. Ieškovė turi sveikatos sutrikimų – veido aknę, nepagydomą inkstų ligą. Dėl sveikatos sutrikimų ieškovė patiria daugiau išlaidų, ką patvirtina byloje esantys vaistinių čekiai. Sveikatos sutrikimai reikalauja labiau prisižiūrėti, nepervargti, sveikai maitintis, kas taip pat sąlygoja didesnes pragyvenimo išlaidas. Tačiau pripažintina, kad ieškovės nurodytos 43,44 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį avalynei ir drabužiams nėra būtinos, ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieną mėnesį 28,96 Eur išleidžia mokymosi reikmėms, taip pat, ieškovės nurodyta 130,33 Eur suma maistui vienam asmeniui laikytina padidinta.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, jam nepavyko įteikti procesinių dokumentų. Ankstesnių teismo sprendimų pagrindu iš atsakovo buvo išieškomas išlaikymas ieškovei, kurį mokėjo atsakovo tėvas, kaip kad nurodė ieškovės motina ankstesnėse bylose ir tai įrodo sunkią atsakovo finansinę padėtį. Iš bylos šalių parodymų matyti, kad atsakovas nesidomi savo dukters gyvenimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvauja, žodinio nagrinėjimo nepageidauja ir ieškovė.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas gali būti prastesnėje finansinėje padėtyje nei ieškovės motina, kadangi nėra duomenų apie gaunamas didesnes atsakovo pajams. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojame turte negyvena, jį nuomoja giminaičiams, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo. Nepateikta duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis būtų pagerėjusi nuo to laiko, kai jis teikė išlaikymą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą. Šeimos bylose teismas yra aktyvus, todėl net atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas vertina visus byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgia į kartu su ieškiniu pateiktus ankstesnius teismo sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo nepilnamečiui ir pilnamečiui vaikui priteisimo pagrindai skiriasi. Pilnametis vaikas turi pats išnaudoti visas įmanomas galimybes finansiškai prisidėti prie savo studijų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių apsirūpinti lėšomis, būtinomis jos studijoms. Ieškovė, atsižvelgdama į savo tėvų finansinę padėtį bei savo sveikatos sutrikimus, galėjo pasinaudoti valstybės remiama paskola studijoms. Ieškovė turi galimybes vasarų metu dirbti sezoninius darbus ir taip užsidirbti mokslams. Jei dėl sveikatos nėra galimybės dirbti ir studijuoti vienu metu, ieškovė galėjo svarstyti neakivaizdinių studijų alternatyvą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovei reikalingos lėšos nuomotis gyvenamąjį plotą kitame mieste, mokėti mokestį už mokslą ir kitų lėšų poreikis negali būti perkeliamos atsakovui, jei jis neturi tokių finansinių galimybių.

Atkreiptinas dėmesys, kad pilnamečiui vaikui paramą tėvai neturi teikti lygiomis dalimis, kadangi paramos dydis priklauso nuo tėvų finansinės padėties. Nepriimtina yra praktika, kai paramos dydis pilnamečiui vaikui yra pernelyg didelis pagal asmens pajamas ir vaiko tėvas atsiduria labai sunkioje finansinėje padėtyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, į tai, kad ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamų mokslo metų laikotarpiu yra ribotos, tačiau ieškovė turi galimybes pati pasirūpinti bent dalimi mokymuisi reikalingų lėšų dirbdama sezoninius darbus vasaros atostogų laikotarpiu, įvertinusi ieškovės poreikius, atsakovo turtinę padėtį, tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje jokių prieštaravimų neteikė, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą mažino iki 130 Eur, atsižvelgdamas į realią atsakovo galimybę teikti išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, susijusias su išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimu. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.