- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- AN2-297-908/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01349-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. (toliau ir – Pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2024 m. liepos 3 d. nutarimo ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos (toliau ir – Institucija) 2024 m. liepos 3 d. nutarimu (ROIK: 24247624240), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl M. J. pranešimo apie tai, jog 2024 m. birželio 9 d. apie 18.23 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Citroen“ (past. – pranešime neteisingai nurodytas automobilio modelis „Peugeot“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas paliko stovėti automobilį pažeisdamas kelio ženklinimo Nr. 1.27 (geltonos spalvos zigzagas) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti M. J. skundą, konstatavus, kad administracinio nusižengimo byloje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, o administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta, dėl to, Pareiškėjas neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje.
II. Atskirojo skundo prašymai ir argumentai
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
3.1. Cituodamas skundžiamos nutarties motyvus, Pareiškėjas akcentuoja, kad pranešime policijai jis buvo nurodęs, jog jam buvo padaryta žala, kurią jis vertina kaip neturtinę, pasireiškusią trukdymu saugiai įvažiuoti į garažą, nes dėl stovėjusio automobilio, kurio modelį Pareiškėjas pranešime neteisingai įvardijo, sudarė nesaugaus pločio pravažiavimą, todėl Pareiškėjas turėjo manevruoti ir judėti nematant stovinčio automobilio matmenų, rizikuojant apgadinti automobilius. Vadovaudamasis ANK 622 straipsnio 2 dalimi, Pareiškėjas tikėjosi, kad Institucija persiųs teismui visą bylos medžiagą, taip pat ir pranešimą policijai, juolab, kad Pareiškėjas ir skunde teismui buvo nurodęs, kad „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas pažeidžiant kelio ženklinimą, o tai trukdė Pareiškėjui saugiai pravažiuoti į garažą. Pažymėdamas Vilniaus apygardos teismo sprendimą byloje Nr. AN2-20-626/2019, kurioje teismas konstatavo, kad vien materialinės žalos (turto sugadinimo) rizika yra pakankama, jog pagrįstų pareiškėjo teisę skųsti teismui nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, Pareiškėjas nesutinka, kad jo teisėms ir interesams nebuvo padaryta žala ar kad žala Pareiškėjo nebuvo įvardinta.
3.2. Akcentuojama, kad pagal ANK 621 straipsnį, kai skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 608 straipsnio 6 dalis), priimtas pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), teisė skųsti nutarimus suteikiama ir asmeniui, pranešusiam apie veikos padarymą ir nurodžiusiam, kad jam yra padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pareiškėjo vertinimu, įstatymas nereikalauja, kad pareiškėjas būtų įgijęs nukentėjusiojo statusą. Šiame kontekste akcentuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023 pateikti išaiškinimai dėl pareiškėjų procesinių teisių, be kita ko, ir teisės inicijuoti proceso tęsimą. Pareiškėjo įsitikinimu, ANK 621 straipsnis, kiek jis taikytinas apie administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką pranešusio asmens atžvilgiu, negali būti aiškinamas, kaip nustatantis reikalavimą, kad pareiškėjas būtų pripažintas nukentėjusiuoju byloje. Priešingu atveju, institucijoms nepagrįstai nusprendus nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, pareiškėjai neturėtų teisės ginčyti tokio sprendimo, o tai reikštų, kad Administracinių nusižengimų kodeksas riboja teisę pareiškėjams skųsti nutarimus nepradėti administracinės teisenos, taip prieštaraudamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 daliai, laiduojančiai teisę skųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų sprendimus.
3.3. Pažymima, kad ANK 621 straipsnis, nukreipiantis į ANK 608 straipsnio 6 dalį, numato teisę skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nors šiuo atveju buvo skundžiamas ne nutarimas nutraukti, o nepradėti, administracinio nusižengimo teisenos. Tačiau ši aplinkybė apylinkės teismo nebuvo vertinta kaip kliūtis pateikti skundą. Pareiškėjo įsitikinimu, skunde minimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir pagrindžia pareiškėjų teisę skųsti sprendimus ir tais atvejais, kai pagal jų pareiškimus atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Tais atvejais, kai nusprendžiama nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, pareiškėjo teisės skųsti tokį sprendimą ribojimas sąlyga, kad pareiškėjas būtų pripažintas nukentėjusiuoju, iš esmės pažeistų pareiškėjų interesus. Cituojant ANK 575 straipsnio 1 dalies ir 578 straipsnio 1 dalies nuostatas, akcentuojama, kad nukentėjusysis, kaip proceso dalyvis, gali atsirasti, kai veikoje, apie kurią gautas pranešimas, nustatomi administracinio nusižengimo požymiai, taigi ir priimamas sprendimas pradėti teiseną. Institucijai nusprendus, kad veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, dėl veikos apskritai negali būti nukentėjusiojo ANK prasme, todėl institucija nepriims sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, kuris gali būti skundžiamas pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas akcentuoja, kad Institucijos nutarime nėra išdėstytas atsisakymas jį pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau skųsti vien tai, jog Institucija neįformino tokio sprendimo, nėra prasminga, nes vis tiek reikėtų įrodinėti, kad veika buvo padarytas administracinis nusižengimas, vadinasi, būti keliami tie patys klausimai ir reikalavimai, kurie buvo išdėstyti ir skunde teismui. Kita vertus, teigiama, kad nutarimo turinį prilyginus Institucijos atsisakymui pripažinti Pareiškėją nukentėjusiuoju, remiantis ANK 579 straipsnio 4 dalimi, jis turi to paties straipsnio 1 dalyje numatytas nukentėjusiojo teises, taip pat ir teisę skųsti procesinius dokumentus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
6. Iš apygardos teismui pateiktos skundo medžiagos matyti, kad 2024 m. birželio 10 d. M. J., naudodamasis Policijos elektroninių paslaugų sistema „ePolicija“, pateikė pranešimą (pareiškimą) apie 2024 m. birželio 9 d. 18.23 val. neleistinoje vietoje pastatytą transporto priemonę. Pranešime policijai Pareiškėjas nurodė, kad jis, norėdamas įvažiuoti į savo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) namo cokoliniame aukšte, ant dalies pravažiavimo, kuris paženklintas geltonu zigzagu, rado stovintį automobilį „Citroen“ (past. – pranešime neteisingai nurodytas automobilio modelis „Peugeot“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Pareiškėjo žiniomis, automobilį paliko gretimo garažo savininkų šeimos nariai, o toks elgesys, jo įsitikinimu, pažeidžia ženklą Nr. 1-27 ir Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą, sudaroma kliūtis saugiam pravažiavimui (b. l. 18–21, 50–54).
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo skyriaus tyrėjos 2024 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal M. J. pranešimą nepradėta (b. l. 11–13). Dėl šio nutarimo paduotą Pareiškėjo skundą skundžiama apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimta. Pažymėtina, kad ANK 626 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai apylinkės teismas atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Vienas jų – kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti (ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
8. Administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsnyje numatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras; ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
9. Pagal ANK 608 straipsnio 6 dalį atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant tokį nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 7 dalis).
10. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo teisena nepradėta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu nesant administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjui M. J. nebuvo suteiktas joks, taip pat ir nukentėjusiojo, procesinis statusas. Pažymėtina, kad pagal ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala.
11. Apygardos teismas sutinka, kad ANK 621 straipsnio nuostatos nereikia suprasti taip, jog pareiškėjas privalo būti procesiškai pripažintas nukentėjusiuoju, kad galėtų skųsti ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus, visgi, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys turi suponuoti pagrindą išvadai apie pareiškėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Nagrinėjamu gi atveju, tokiai išvadai pagrindo nėra.
12. Nors Pareiškėjas M. J. portale „ePolicija“ pateiktame pranešime nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią apibūdino, kaip trukdymą saugiai įvažiuoti į garažą, tačiau tariamai patirtos žalos, t. y. fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ar sukrėtimų, nepatogumų, pablogėjusios emocinės būsenos, pažeminimo ar reputacijos pablogėjimo, Pareiškėjas nepagrindžia objektyviais duomenimis, todėl teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos laikytini deklaratyviais ir nesuteikiančiais jam teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju ir / ar skųsti Institucijos nutarimą. Šios išvados pagrįstumą, apygardos teismo įsitikinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pranešime dėl galimo administracinio nusižengimo M. J. nurodė atsisakantis civilinio ieškinio (b. l. 20, 50). Be kita ko, tai, kad Pareiškėjui būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nebuvo nustatyta ir iš kitų skundo medžiagoje esančių duomenų. Šiame kontekste svarbu akcentuoti ir tai, kad atsakomybės numatymu už Kelių eismo taisykles siekiama saugaus eismo užtikrinimo, todėl ši aplinkybė taip pat sustiprina išvadą apie tiesiogiai Pareiškėjui nepadarytą žalą, o Pareiškėjas laikytinas tiesiog informacijos pranešėju. Priešingu atveju, apygardos teismo vertinimu, susidarytų situaciją, kai ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių, o tai nebūtų suderinama su protingumo bei proceso ekonomiškumo principais, juo labiau, kad teisė skųsti Institucijų / teismų priimtus sprendimus, priimtus konkrečiu atveju, nėra suteikta absoliučiai bet kuriam asmeniui.
13. Atliepiant į skunde nurodomą teismų praktiką, pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, tačiau remdamasis tokiu šaltiniu teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apygardos teismo vertinimu, Pareiškėjo akcentuojama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-626/2019 nepaneigia nagrinėjamu atveju priimtų sprendimų pagrįstumo, kadangi joje nurodytos faktinės aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis ar labai panašiomis į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, juo labiau, kad minėtoje byloje situacija buvo susijusi su iš esmės kitokio pobūdžio teisiniu reguliavimu, t. y. ne su Kelių eismo taisyklėmis, o veikos, dėl kurių buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, galėjo sukelti tiesioginę materialinę žalą pranešėjui. Be kita ko, apygardos teismo vertinimu, Pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas konkretus klausimas dėl ANK 621 straipsnio taikymo, o nukentėjusiojo / pareiškėjo procesinės teisės nutartyje analizuojamos tiek, kiek tuo siekiama pagrįsti sprendimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl klausimo, susijusio su pareiškėjo (nukentėjusiojo) patirtų išlaidų atlygintinumu.
14. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties motyvus bei M. J. atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. J. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.