- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- I1-1014-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03312-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietos ligoninės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietos ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietos ligoninės (toliau – LAVL), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 25 d. buvo konvojuojamas iš Vilniaus pataisos namų į LAVL dėl planinės kojų venų operacijos. 2019 m. birželio 27 d., apie 06:30 val. buvo etapuotas iš LAVL į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę ir apie 09:00 val. pareiškėjui buvo pradėta kairės kojos operacija, kuri truko apie 2 val. 15 min. Apie 20:00 val. konvojus informavo pareiškėją, kad jis bus etapuojamas atgal į LAVL. Pareiškėjas apstulbo, kadangi po operacijos praėjo vos 9 val. ir skausmai kojoje buvo smarkūs, taip pat jis negalėjo sėdėti. Pažymi, jog etapavimui prieštaravo, nes operaciją atlikęs gydytojas pareiškėjui teigė, kad ligoninėje jis praleis maždaug parą.
Teigia jog reikalavo, kad etapuojant į LAVL, būtų vežamas gulimoje padėtyje, tačiau turėjo sėdėti, kadangi nebuvo kitokio transporto. Atvykus į LAVL, visur turėjo eiti pats, nors vaikščioti nebuvo galima, kadangi kojoje buvo maždaug 32 siūlės. Pareiškėjas ne kartą skundėsi skausmais, prašė fiksuoti šiuos pažeidimus, tačiau buvo atsisakyta tai daryti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietos ligoninė pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad po pareiškėjui atliktos operacijos ir operavusiam gydytojui surašius epikrizę bei nurodžius gydymo rekomendacijas, 2019 m. birželio 27 d. vakare pareiškėjas buvo konvojumi grąžintas į LAVL tęsti gydymo. LAVL specialusis transportas skirtas asmenims konvojuoti ir jis visiškai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. LAVL specialusis transportas yra naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu, transporto priemonės valstybinės atitikmens sertifikatais su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Nurodo, kad pareiškėjas, manydamas kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu. LAVL postų žiniaraščiuose įvykių, susijusių su pareiškėjo nusiskundimais dėl netinkamo ar nesaugaus konvojavimo užfiksuota nebuvo.
Pažymi, kad LAVL transportas yra pritaikytas visiems pacientams, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius, nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo vežamas specialiuoju mikroautobusu „Fiat Ducato Furgone“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pabrėžia, jog pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad LAVL savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Taip pat nenustatyta, kad LAVL atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad automobiliu „Fiat Ducato Furgone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2019 m. birželio 27 d. 06:30 val. planiniu konvojumi buvo konvojuotas iš LAVL į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę ir 2019 m. birželio 27 d. 21:00 val. konvojumi sugrąžintas į LAVL.
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų konvojavimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.), Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d.) (toliau – Konvojavimo taisyklės) ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 27 d. 21:00 val. vykusio konvojavimo iš VšĮ Kauno Respublikinės ligoninės į LAVL metu jis negalėjo atsigulti, todėl jautė kojos skausmą. Taip pat visur turėjo eiti pats, nors vaikščioti negalėjo.
Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę (145 p.). Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra išvardinti visi reikalavimai būtini specialiam transportui. Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų (Konvojavimo taisyklių 146 p.). Konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas negali būti skiriami automobiliai, kurie neatitinka specialiųjų automobilių reikalavimų, nurodytų šiose taisyklėse (Konvojavimo taisyklių 218 p.). Konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje (Konvojavimo taisyklių 99.4. p.). Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš VšĮ Kauno Respublikinės ligoninės į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo konvojuotas specialiuosius ir techninius reikalavimus atitinkančiu tarnybiniu automobiliu „Fiat Ducato Furgone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra techniškai įrengta vienvietė ir dvivietė kameros. Byloje nėra ginčo, kad šiame automobilyje, buvo pervežamas tik vienas asmuo – pareiškėjas.
Specialiojo konvojavimo mikroautobuso „Fiat Ducato Furgone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninėje specifikacijoje nurodyta, kad jame yra įrengta vieta konvojuojamam invalido vežimėlyje ir vieta skirta konvojuojamajam neštuvuose (neštuvai pridėti). Byloje esanti specialiojo konvojavimo transporto priemonės įrengimo schema, nuotraukos bei 2020 m. gruodžio 9 d. pažyma dėl konvojaus automobilių techninio stovio ir atitikimo konvojuoti suimtuosius, nuteistuosius Nr. BD-2077 patvirtina, kad automobilis, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka konvojavimo taisyklių reikalavimus konvojuoti suimtuosius, nuteistuosius su gulima padėtimi, todėl pareiškėjas, konvojavimo metu turėjo galimybę gulėti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl atliktos operacijos pareiškėjas negalėjo būti konvojuojamas. Byloje nėra atitinkamos gydytojo išvados dėl negalėjimo konvojuoti, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui turėjo būti sudarytos specialiosios sąlygos konvojavimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė, į kokias patalpas turėjo eiti pats, ar jis prašė pagalbos, nurodydamas, kad neįstengs eiti ir dėl kokių priežasčių tokia pagalba nebuvo suteikta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais, todėl jais remtis ir daryti išvadą, kad atsakovės atstovė nesivadovavo teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl konvojavimo tvarkos, nėra pagrindo.
Pareiškėjas savo skunde taip pat pažymėjo, kad ne kartą skundėsi skausmais, prašė fiksuoti pažeidimus, tačiau buvo atsisakyta tai daryti.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.
Į bylą pateiktame 2019 m. birželio 27 d. kelionės žiniaraščio Nr. 8-APS-4148 skiltyje „Įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai“ įrašų apie pareiškėjo skundus nėra. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl išreikštų pretenzijų. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų pavardžių, kuriems buvo išsakęs nepasitenkinimą, taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nesuteiktos pagalbos eiti ar galimybės gulėti konvojavimo metu, kreipėsi su prašymais, pareiškimais ar skundais ne tik į konvojaus viršininką ar kitus pareigūnus, tačiau ir į LAVL administraciją. Teismas pažymi, kad kreipimosi aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovė, žinodama apie galimus trūkumus ar pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nurodyti skunde, pateiktame teismui, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po neva neteisėtų LAVL pareigūnų veiksmų, nepatvirtina, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad konvojaus pareigūnai nereagavo į jo nusiskundimus, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuotina, kad atsakovės atstovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) - pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietos ligoninės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.