Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, susipažinęs su kreditoriaus UAB „SMScredit.lt“ pareiškimu dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš N. B. išduodant teismo įsakymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

1. Dėl sutarties patvirtinimo elektroniniu parašu įrodymų nepateikimo. Paskolos sutarties 13.1 punkte nustatyta, kad sutartis sudaryta elektronine forma. Elektroninio parašo įstatymo (toliau – EPĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Tačiau su pareiškimu nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Paskolos sutartis sudaryta naudojant saugų elektroninį parašą, atitinkantį EPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal EPĮ 8 straipsnio 3 dalį elektroninis parašas visais atvejais turi EPĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria, bet toks susitarimas kartu su pareiškimu teismui nepateiktas. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarius sandorį pasinaudojant telekomunikacijų galiniais įrenginiais, visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Tačiau kreditorius nepateikė jokių patikimų duomenų apie sandorio sudarymą.

Įrodinėdamas Paskolos sutarties sudarymą kreditorius turi teismui pateikti ne tik banko patvirtintą kreditoriaus sąskaitos išrašą ar mokėjimo nurodymą, iš kurio matytųsi, kada ir kokia suma buvo pervesta į paskolos gavėjo sąskaitą, bet ir banko patvirtintą kreditoriaus sąskaitos išrašą, iš kurio matytųsi, kad paskolos gavėjas, kaip nustatyta Paskolos sutarties 1.3 punkte, sumokėdamas registracijos komisinį mokestį mokėjimo pavedime nurodė, jog mokėjimo paskirtis yra registracijos komisinis mokestis, ir tokiu būdu išreiškė savo valią dėl Paskolos sutarties sudarymo, bei įrodymus, patvirtinančius, kad tuo metu, kai buvo mokamas registracijos mokestis, tinklapyje www.smscredit.lt buvo skelbiamos būtent tokios Paskolos sutarties bendrosios sąlygos, kokias kreditorius pateikia teismui kaip paskolos gavėjo akceptuotas. Tik esant tokiems rašytiniams įrodymams būtų pagrindas pripažinti, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta rašytine forma ir pasirašyta elektroniniu parašu, kaip nurodoma šios sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punkte, o iš pateiktų procesinio dokumento priedų negalima nustatyti skolininko valios sudaryti Paskolos sutartį kreditoriaus pasiūlytomis sąlygomis.

2. Dėl netesybų dydžio. Kreditorius paskolino 500,00 Lt ir be šios sumos bei 30,00 Lt palūkanų mokesčio papildomai reikalauja priteisti net 895,70 Lt, delspinigių. Iš pridedamų bendrųjų Paskolos sutarties sąlygų 10.2 punkto matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 1% (vieno procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 365 procentai (365 d. x 1,0 proc./d.).

Delspinigiai ir bauda yra netesybų rūšys. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 1,0 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti Paskolos sutartyje, bet net už juos penkeriopai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Paskolos sutarties 10.2 punkte nustatyti 365 procentų per metus dydžio delspinigiai septyniasdešimt tris kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Lyginant reikalaujamų netesybų ir pradinės skolos dydžius (895,70 Lt/500,00 Lt), įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai lupikiškos ir neprotingo dydžio, prieštaraujančios CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio netesybas – aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Paskolos ir kreditavimo santykių transformacija į atvirą ir įžūlų lupikavimą (angl.- Usury, vok.- Wucher, rus.- ??????????????) netarnauja bendrai tautos gerovei ir šiurkščiai pažeidžia vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Užkertant kelią lupikavimui kaip nesąžiningam ir negatyviam reiškiniui, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Civilizuotoje visuomenėje tarp liberalios rinkos ir laukinės rinkos, tarp sutarčių laisvės ir vartotojo prievartavimo turi būti aiški takoskyra. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

3. Įspėjimas dėl baudos skyrimo. Kaip aukščiau minėta, CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, jei jos individualiai neaptartos. Paskolos sutartis, kuria grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, yra vartojimo sutartis, o jos sąlyga dėl delspinigių dydžio individualiai su skolininku neaptarta, bet nustato neproporcingai didelę skolininko civilinę atsakomybę, todėl yra nesąžininga. Nesąžininga sutarties sąlyga grindžiamas kreditoriaus reikalavimas yra ne tik nesąžiningas, bet ir aiškiai nepagrįstas. Į tai kreditoriaus dėmesį eilėje ankstesnių nutarčių yra atkreipęs Akmenės rajono apylinkės teismas. Kreditoriaus pakartotiniai bandymai įtraukti teismą į viešąją tvarką pažeidžiantį lupikavimą vertintini kaip socialiai žalingas, nesąžiningas ir negatyvus reiškinys, todėl siekdamas jį užkardyti teismas ateityje naudosis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 440 straipsnyje numatyta savo teise už nesąžiningą aiškiai nepagrįsto reikalavimo pareiškimą skirti kreditoriui baudą, numatytą šiame straipsnyje. Be to, pakartotiniai bandymai reikšti aiškiai nepagrįstus reikalavimus teismo gali būti įvertinti ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, užtraukiantis kreditoriui CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos daug griežtesnės sankcijos taikymą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2010-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1364-567/2010).

4. Dėl kredito įstaigos rekvizitų. Pagal CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodyti skolininko, kuris yra fizinis asmuo, kredito įstaigos rekvizitus neprivaloma, tačiau jei tokie rekvizitai nurodomi, jie turi būti nurodyti teisingai. Kreditoriaus nurodytas „AB Danske bankas“ juridinių asmenų registre neregistruotas, todėl pareiškimas neatitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

Nagrinėjant civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra taikoma supaprastinta civilinio proceso tvarka, kurioje nenumatytas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas, todėl vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „SMScredit.lt“ 2010-12-09 pareiškimą dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš N. B. ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.