- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- I-3429-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01615-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Margaritos Stambrauskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–4).
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas G. L., motina Č. L. yra mirusi (duomenys neskelbtini), senelis J. L. yra miręs (duomenys neskelbtini), o tėvo senelis P. L. gimė (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo senelis P. L. nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) dešimtines žemės, esančias tuometinėje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog tėvas G. L. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais 2001 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti iki nacionalizacijos turėtą nuosavybės teise žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius 2017 m. vasario 13 d. pranešimu informavo, jog nepakanka dokumentų atkurti nuosavybės teises bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo dokumentams paduoti. Pažymėjo, kad tai buvo pirmasis raštas iš Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus nuo tuomet, kai buvo kreiptąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir iki to momento nebuvo prašoma pateikti kokių nors papildomų dokumentų. Pareiškėjos tėvas 2007 m. vasario mėn., t. y. po 2003 m. gruodžio 31 d., sužinojo, kad trūksta dokumentų nuosavybės teisei atkurti. Iki to laiko Žemėtvarkos skyrius nepranešė, kad pagal 2001 m. gruodžio 27 d. pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, nepakanka dokumentų šiai procedūrai vykdyti, todėl terminas praleistas dėl to, jog valstybės institucijos tinkamai bei laiku neinformavo apie būtinumą pateikti papildomus dokumentus prie pareiškimo.
Paaiškino, kad visas šias aplinkybes sužinojo dabar, kai po tėvo mirties pradėjo tvarkyti jo paliktus dokumentus ir pamatė, jog nėra jokių dokumentų apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemę ir jis nėra atkurtos žemės sklypo savininkas. Po kurio laiko rado pranešimą, kad buvo siūloma kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Iki tėvo mirties pareiškėja žinojo, jog įstatymo nustatyta tvarka jos tėvas kreipėsi į valstybės tarnybas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir laukė, kada šios teisės bus atkurtos. Šiuo metu minėtas žemės sklypas yra niekam nepaskirtas, ši žemė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ir buvo faktiškai pagal senąjį administracinį paskirstymą (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog pareiškėjos tėvas, padavęs pareiškimą atkurti nuosavybės teises, buvo aktyvus, kreipėsi į archyvus ir bažnytines įstaigas, siekdamas gauti patvirtinimus apie turėtą žemę, gimimo ir mirties faktus, giminystės ryšį. Po kurio laiko pareiškėjos tėvas sunkiai susirgo ir negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių, kai gavo atitinkamą pranešimą. Pareiškėjai buvo žinoma, kad tėvas buvo kreipęsis dėl atitinkamų dokumentų gavimo į įvairias institucijas, todėl manė, jog dokumentai buvo pateikti tinkamai. Apie tai, kad užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai trūksta dokumentų, pareiškėja sužinojo šiuo metu, kuomet rado minėtus dokumentus tarp tėvo turėtų dokumentų. Akcentavo, kad terminas pateikti trūkstamus dokumentus, reikalingus atkurti nuosavybės teises, yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atstatyti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–33).
Paaiškino, kad terminas dokumentams patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku pateikti buvo nustatytas iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą pateikti dokumentams patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto skyrius 2003 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 31/03/22-3402 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir Raštas) informavo G. L., jog duomenų esančių nuosvybės teisių atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakanka, norint atkurti nuosavybės teises. G. L. buvo pasiūlyta iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti dokumentus patvirtinančius kas ir kokio ploto iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo (duomenys neskelbtini) mieste žemės sklypą, taip pat tame pačiame rašte minima, kad nėra pateikti ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Akcentavo, jog G. L. pirmą kartą pateikta informacija dėl trūkstamų dokumentų ne 2007 m., kaip teigia pareiškėja, o 2003 m. Taip pat informacinis laiškas G. L. buvo išsiųstas 2003 m. gruodžio 2 d., t. y. dar nesuėjus trūkstamų dokumento pateikimo terminui.
Nurodė, jog nors pareiškėja nurodo, kad laiku negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl tėvo G. L. ligos, tačiau pareiškėja nenurodo, kokia tai liga, kiek laiko ji truko, ar tai buvo liga dėl kurios jos tėvas buvo nesavarankiškas ir dėl to negalėjo pateikti trūkstamų dokumentų. Pareiškėja pripažįsta faktą, kad jau 2007 m. jos tėvas G. L. žinojo, jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje trūksta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, tačiau pareiškėja nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl jos tėvas beveik 10 metų neatliko jokių aktyvių veiksmų, tuo labiau, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto skyrius Raštu buvo informavęs G. L. dėl trūkstamų dokumentų. Be to, pareiškėjos tėvas be 2001 m. gruodžio 27 d. pirminio prašymo, niekada nesikreipė į NŽT, dokumentai, kurie yra pateikti kartu su prašymu teismui, nebuvo pateikti NŽT. Pažymėjo, jog pareiškėjos tėvas pasirinko pasyvų elgesio standartą, t. y. aktyviai nesirūpinti savo subjektine teise – teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Aktyvius veiksmus pareiškėja atliko tik 2019 m. balandžio 29 d. kreipdamasi į teismą dėl termino atnaujinimo, t. y. praėjus 18 metų. Taip pat pareiškėja neįrodo, jog aplinkybės sutrukdžiusios kreiptis anksčiau buvo tokios dėl kurių buvo neįmanoma įgyvendinti savo teisių.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (b. l. 40–41) nurodė, kad jos tėtis ilgą laiką sunkiai sirgo, t. y. (duomenys neskelbtini) m. jam buvo diagnozuotas gerklės vėžys ir katarakta. Nuo ligos pradžios savarankiškai jis negalėjo gyventi, jam nuolat reikėjo priežiūros, buvo paskirta chemoterapija ir švitinimas, po procedūrų jis prastai jausdavosi ir tvarkyti dokumentų negalėjo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos tėtis buvo fiziškai nepajėgus pranešti, jog trūksta dokumentų nuosavybės teisei atkurti. Nors pareiškėjos tėvas su prašymu kreipėsi laiku, tai yra 2001 m. gruodžio 27 d., pranešimas apie tai, kad trūksta dokumentų, buvo atsiųstas tuomet, kai buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas šiuos dokumentus pateikti, t. y. 2007 m. vasario 13 d. Šiuo atveju valstybinė institucija vilkino procedūrą tinkamai ir laiku pranešti apie tai, kad trūksta dokumentų. Paaiškino, kad 2007 m. vasario 13 d. pareiškėjos tėvas sunkiai sirgo. Apie gautą pranešimą sužinojo šiuo metu, po tėvo mirties pradėjusi tvarkyti jo paliktus dokumentus. Taip pat iki 2007 m. vasario 13 d. pareiškėja buvo nuvykusi į Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių, t. y. 2007 m. vasario 9 d., tačiau Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius nesuteikė informacijos, jog nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai nėra parengti tinkamai. Pareiškėjos tėvas 2001 m. buvo apmokėjęs nustatyto dydžio rinkliavą Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir Lietuvos valstybės istorijos archyvui, kai buvo užsakomi reikalingi archyviniai dokumentai teisėms į nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinimui. Be to, valstybės institucijų pareigūnai iš karto, t. y. 2007 m. vasario 9 d. būtų nurodę, kad trūksta kokių nors dokumentų, jei jų trūktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje spręstinas klausimas dėl pagrindo atnaujinti terminą pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. L. yra G. L. ir Č. L. dukra (b. l. 21). V. L. ir A. K. (duomenys neskelbtini) susituokė (b. l. 20). I. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), P. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13), G. L. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), o mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. L. motina Č. L. mirė (duomenys neskelbtini), o jos turtą paveldėjo dukra V. L. (b. l. 22–23).
Pareiškėjos tėvas G. L. 2001 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės grąžinimo. Nurodė, kad G. L. senelis P. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo 3 ha žemės, todėl prašė grąžinti 0,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) bei 2,8 ha (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 31/03/22-3402 informavo G. L., kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esamų dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teisėms. Pažymėjo, jog iki 2003 m. gruodžio 31 d. G. L. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui turi pateikti notariškai patvirtintus archyvinius dokumentus, įrodančius, kas ir kokio ploto iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo (duomenys neskelbtini) mieste žemės sklypą, į kurį nuosavybės teises norima atkurti. Taip pat nurodė, kad G. L. turi pateikti notariškai patvirtintas giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų kopijas. Informavo, jog piliečiai, praleidę nustatytą dokumentų pateikimui terminą (2003 m. gruodžio 31 d.), netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (b. l. 34).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 13 d. raštu Nr. S22-224 informavo G. L., jog 2001 m. gruodžio 27 d. jis buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises turėjo iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau jie nebuvo pateikti. Pažymėjo, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku įrodančių dokumentų gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo dokumentams paduoti (b. l. 8).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – Tvarka) nenurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams. Terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), ne kartą, nagrinėdamas bylas dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą paduoti yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viena iš būtinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas. Kaip antai, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt. Tokiu būdu, minėtai subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų), yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, faktinės kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą turi vertinti bylai reikšmingų aplinkybių visumą, o vertinant praleidimo priežastis vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais (LVAT administracinėse bylose Nr. A-438-1403/06, Nr. A-1607-552/2015, Nr. A-1558-858/2015, Nr. A-1557-525/2015).
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (LVAT administracinėse bylose Nr. A261-912/2008, A63-529/2009, Nr. A146-772/2009, Nr. A525-18/2010).
Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) m. sąraše įrašytas L. P., (duomenys neskelbtini) turėjęs (duomenys neskelbtini) dešimtines žemės (b. l. 16). P. L. gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), jo tėvai buvo nuolatiniai duotojo valsčiaus gyventojai nuo gimimo, jis turėjo (duomenys neskelbtini) dešimtines paveldėtos skirtinės žemės iš tėvo (b. l. 18).
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. gegužės 8 d. raštu G. L. informuotas, jog Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, (duomenys neskelbtini) gyventojo L. J. buto-ūkio lape įrašyti: L. J., šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių, žmona – L., sūnus – H., L. Žinių apie J. L. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, mišką, apie žemės, miško paveldėjimą, sklypo plano nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta (b. l. 19).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvas G. L. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės grąžinimo 2001 m. gruodžio 27 d. (b. l. 7), o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 31/03/22-3402 informavo G. L. apie trūkstamus dokumentus atkuriant nuosavybės teises, kuriuos jis turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (b. l. 34). Šiuo atveju nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius dėl trūkstamų dokumentų informavo G. L. minėtu 2003 m. gruodžio 2 d. raštu, o ne kaip prašyme nurodo pareiškėja, kad pirmą kartą dėl trūkstamų dokumentų buvo informuoti Raštu. Pažymėtina, jog G. L. 2003 m. gruodžio 2 d. raštu buvo informuotas apie tai, kokie dokumentai nėra pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises, taip pat jam buvo nustatytas terminas juos pateikti (b. l. 34), o Raštu G. L. buvo nurodyta, jog jis nepateikė trūkstamų dokumentų nustatytu terminu, todėl jam buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo (b. l. 8). Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2007 m. vasario 9 d. buvo nuvykusi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (b. l. 42), bei pareiškėjos teigimu, jai nebuvo suteikta informacija apie trūkstamus dokumentus, tačiau NŽT Raštas, kuriame nurodyta, kokių dokumentų G. L. nepateikė buvo priimtas 2007 m. vasario 13 d. (b. l. 8), t. y. po 3 dienų, kai pareiškėja buvo apsilankiusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje. Kaip pareiškėja nurodo, G. L. vėžys buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 40–41), o jis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog G. L. po kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2001 m. gruodžio 27 d., neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises. Be to, gavus Raštą G. L. nebuvo praleidęs termino reikalingiems dokumentams pateikti, o gavus NŽT Raštą G. L. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl pagrindo atnaujinti terminą pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. (pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos) buvo atliekami veiksmai, siekiant pateikti reikalingus dokumentus, nėra. Nors pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog G. L. susirgo (duomenys neskelbtini) m., tačiau Raštą jis gavo tuomet, kai jam nebuvo diagnozuota liga. Pareiškėjos teigimu, iki tėvo mirties ji mate kvitus, kad 2001 m. G. L. buvo apmokėjęs nustatyto dydžio rinkliavą Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir Lietuvos valstybės istorijos archyvui, kai buvo užsakomi reikalingi archyviniai dokumentai teisėms į nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinimui (b. l. 43). Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėja, matydama apmokėtus kvitus, žinojo, kad jos tėvas G. L. rengia dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau po G. L. mirties pareiškėja kreipėsi į teismą ne iš karto, o tik 2019 m. balandžio 29 d. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, praleistas terminas pateikti dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu bei aktualia LVAT praktika, pareiškėjos nurodomos priežastys nelaikytinos išskirtinėmis, objektyviomis bei nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku realizuoti savo teisę pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad atkurti nuosavybės teisę į pareiškėjos senelio P. L. išlikusį nekilnojamąjį turtą, nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos reikalavimų tenkinti prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisesnos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. K. prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.