Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. Š. ir N. P., tretysis asmuo J. Š., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams G. Š. ir N. P. nepilnamečių vaikų U. P., L. P. ir V. P. atžvilgiu, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų globos nustatymo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su J. Š., priteisti iš atsakovų nepilnamečiams vaikams po 130,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais, nes atsakovė keičia gyvenamąsias vietas, sugyventinius, atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nevengia piktnaudžiauti alkoholiu, atsakovai po vaikų paėmimo iš šeimos tik epizodiškai bendrauja su vaikais, dėl vaikų susigrąžinimo į šeimą nesikreipė, auginti savo vaikų neketina, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais. Ieškovo nuomone, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovai galės auginti vaikus. Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus ir atsisako reikalavimo dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo pilnametystės sulaukusio V. P. atžvilgiu, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Atstovė nurodė, kad iki 2015 m. pavasario atsakovai gyveno kartu ir augino savo vaikus, jokių duomenų apie vaikų nesirūpinimą nebuvo gauta, atsakovams pradėjus gyventi atskirai, šeimoje padėtis suprastėjo, atsakovai nebesirūpino vaikais. Atstovė paaiškino, kad padėtis nuo tada, kai vaikai paimti iš atsakovų, nepasikeitusi, atsakovai yra nusišalinę nuo nepilnamečių vaikų auginimo, su jais bendrauja epizodiškai, taip daro ypatingą žalą savo vaikams. Atstovė pabrėžė, kad atsakovai nebendrauja su socialiniais darbuotojais, todėl jiems nėra galimybės teikti socialinių paslaugų. Atstovės nuomone, kadangi laikinoji globėja J. Š. vaikus globoja nuo 2015 m., vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja, taip pat būtina išspręsti išlaikymo vaikams priteisimo klausimą.Atsakovė G. Š. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko visiškai. Atsakovė nurodė, kad su vaikais bendrauja, tačiau pati auginti vaikų neturi materialinių galimybių.Atsakovas N. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko visiškai. Atsakovas nurodė, kad bendrauja su vaikais, tačiau neturi gyvenamosios vietos, todėl neturi galimybių pats auginti vaikų.Trečiasis asmuo J. Š. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko visiškai. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovei G. Š. yra svarbiau jos naujas sugyventinis, kuris nepageidauja, kad atsakovės vaikai gyventų su atsakove. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas N. P. su vaikais nebendrauja. Trečiasis asmuo sutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Priimtinas dalies reikalavimų atsisakymas, civilinė byla dalyje nutrauktina, o likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovams pripažinus ieškinį visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Kadangi ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų dėl neterminuoto atsakovų tėvų valdžios apribojimo V. P. atžvilgiu, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, nes V. P. po ieškinio pateikimo, t. y. (duomenys neskelbtini), sulaukė pilnametystės, ieškinio reikalavimų atsisakymas priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Byloje nustatyta, kad atsakovai turi du nepilnamečius vaikus U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos nėra sudarę, nuo 2015 m. pavasario kartu nebegyvena. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-543 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-1362 atsakovo šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymais Nr. A-1327 ir Nr. A-1328 U. P. ir L. P. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta J. Š.. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2017 m. gegužės 16 d. rašto Nr. S-410, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos 2017 m. gruodžio 30 d. ir 2018 m. sausio 2 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad po vaikų paėmimo atsakovas vengia bendravimo su socialiniais darbuotojais, todėl įvertinti jo šeimos pokyčių nėra galimybės, o atsakovės šeimoje pokyčiai teigiami, tačiau jie vyksta labai trumpą laiką, todėl būtinas tolesnis socialinių paslaugų teikimas. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvų teisių neterminuoto apribojimo atsakovams jų vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai tinkamai vaikais nesirūpina, yra visiškai nusišalinę nuo vaikų auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovai galėtų auginti vaikus patys. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Aplinkybės, kad atsakovai šiuo metu su vaikais bendrauja epizodiškai, neteikia savo vaikams išlaikymo, patys atsisako auginti savo vaikus, leidžia manyti, jog atsakovai yra visiškai abejingi savo vaikams ir nenori dalyvauti jų gyvenime bei taip žiauriai elgiasi su savo vaikais. Toks jų elgesys rodo, kad padėtis negali pasikeisti. Atsakovai šiuo metu nepripažįsta savo šeimos problemų, todėl manytina, kad atsakovai nepradės rūpintis savo vaikais.Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovai savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaikais, abejingumu vaikams) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovai visiškai sutiko su ieškiniu, priežastimis, kodėl negali patys auginti vaikų nurodė gyvenamosios vietos ir materialinių galimybių auginti vaikus neturėjimą). Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai nesiekė susigrąžinti nuo 2015 m. laikinai globojamų savo vaikų, taip pat rodo, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaikų auginimo. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai deda realias pastangas vaikams susigrąžinti. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų U. P. ir L. P. atžvilgiu. Apribojus atsakovams tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.Kadangi nepilnamečių vaikų U. P. ir L. P. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovų tėvų valdžia, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymais Nr. A-1327 ir Nr. A-1328 U. P. ir L. P. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta J. Š., todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su J. Š..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų po 130,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikams, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2018 m. kovo 31 d. sudarė 482,07 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu dirba A. M. įmonėje, jo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 31 d. sudarė 88,11 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis atsakovai neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovai byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jie ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jų nepilnamečių vaikų poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 8 d., iki vaikų pilnametystės iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. P. ir L. P. po 130,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtina J. Š. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 194,00 Eur (100,00 Eur + 130,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai + 130,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai) žyminis mokestis išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur ir jas padalinus dviem atsakovams jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 293 straipsnio 4 punktu, 406 ir 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo ieškinio reikalavimų dėl neterminuoto atsakovų tėvų valdžios apribojimo V. P. atžvilgiu, jo gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečių vaikų globą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams U. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 8 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams U. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 8 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 194,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.