Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-02 nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-08 baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 910 Lt (7 MGL) dydžio bauda. Paskirta bauda 2013-10-02 sumokėta.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. P. prašymas dėl teistumo panaikinimo. Prašyme teigiama, kad nuo paskutinio jo teistumo praėjo daugiau nei 2,5 metų ir naujų nusikalstamų veikų jis neįvykdė. Jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, yra charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis pažymėjo, kad gyvena santuokoje ir turi du vaikus, todėl mano, kad jo teistumas gali ateityje pakenkti vaikams ir trukdo jam tobulėti kaip asmenybei. Įsitikinęs, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. palaikė prašymą jame išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo netenkinti nuteistojo A. P. prašymo. Prokurorė nurodė, kad A. P. iki 2013 metų buvo daug kartų teistas. Teismai ne kartą buvo pasitikėję A. P. ir leido jam pasitaisyti, tačiau jis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Prokurorė pažymėjo, kad nuteistasis nenurodė svarbių teistumo panaikinimo priežasčių, akcentavo, kad teistumo panaikinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. prašymas netenkintinas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis).

BK 97 straipsnyje nurodoma, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.

Pagal BK 97 straipsnio 3a punktą asmenys laikomi teisti trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios A. P. pripažintas kaltu, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jis laikomas teistu iki 2016-10-02.

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius sunkius nusikaltimus, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, dėl kurios kaltu pripažintas A. P., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl jis laikomas turinčiu teistumą net praėjus penkeriems metus po bausmės atlikimo, t. y. kadangi bylos duomenimis jis iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus Probacijos skyriaus yra išbrauktas 2016-03-08, laikomas teistu iki 2021-03-08, formaliai pusė teistumo termino suėjo 2018-09-08.

Spręsdamas klausimą dėl A. P. teistumo panaikinimo, teismas atsižvelgia į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei motyvus. Teismas įvertina tai, kad A. P. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, tačiau teistumo panaikinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas atsižvelgia, kad iki 2013 metų A. P. teistas daug kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, prašydamas panaikinti teistumą A. P. nenurodo išskirtinių aplinkybių dėl kurių teistumas jam privalo būti panaikintas. Nuteistojo argumentas neva dėl jam dėl turimo teistumo gėda prieš artimuosius ir vaikus neturi išskirtinės reikšmės, sprendžiant nurodyto pobūdžio klausimą. Teismas neabejoja, kad teistumas nuteistajam sukelia neigiamas emocijas, tačiau šiuo atveju atkreiptinas pastarojo dėmesys, jog teistumas yra natūrali nusikalstamos veikos padarymo pasekmė.

Teismo vertinimu, teistumo panaikinimas vien dėl asmeninių nuteistojo interesų patenkinimo neatitiktų nei įstatymo reikalavimų, nei protingumo principo. Teismas laiko, jog įstatymo numatytas teistumo institutas šiuo metu įgyvendina savo paskirtį dėl pažeidimų prevencijos, tokiu būdu tinkamai įgyvendinami ir visuomenės lūkesčiai dėl teisingo asmens nubaudimo, adekvačių pasekmių dėl padarytos nusikalstamos veikos taikymo. Teismo įsitikinimu, formalus prašymo tenkinimas dėl išankstinio teistumo panaikinimo, nenustačius jokių išimtinių sąlygų ar būtinumo nuteistajam netaikyti bendrųjų įstatymo numatytų pagrindų dėl teistumo termino, būtų teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimas, dėl ko šiuo atveju neleistinas, o nuteistojo A. P. prašymas dėl teistumo panaikinimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo dėl teistumo panaikinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.