- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- 2-1119-524/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01406-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Laivyno inžinerijos centras“
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovams A. J., adv. S. Č., atsakovės atstovams adv. M. U., adv. padėjėjui J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laivyno inžinerijos centras“ dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 187 431,30 Lt nuostolių atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-02-04 ieškovės A. J. individuali įmonė ir atsakovės UAB „Laivyno inžinerijos centras“ sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė– parduoti namo, statomo Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), 12-ojo aukšto patalpų dalį, iš kurios bus suformuotas nekilnojamojo turto vienetas – butas su priklausiniais: balkonu (lodžija) ir viena vieta lengvajam automobiliui stovėti. Tą pačią dieną, t. y. 2005-02-04, šalys taip pat sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė– parduoti namo, statomo Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), 3-iojo aukšto patalpų dalį, iš kurios bus suformuotas nekilnojamojo turto vienetas – biuro patalpos. Sutartyse šalys susitarė dėl turto kainų ir pagrindinių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo terminų. Pagal sutarčių 5.1 punktą pagrindinės biuro patalpų ir buto su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos iki 2006-12-31. Tačiau 2006-12-22 šalys sudarė tik biuro patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, o buto su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartis iki 2006-12-31 šalių nebuvo sudaryta. 2007-02-14 ieškovės atstovui atvykus į atsakovo biurą, šio atstovė atsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį 2005-02-04 preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už buto 1 kv. m būtų mokama 6500 Lt kaina. Ieškovei su tokia kaina nesutikus, 2007-03-06 atsakovė mokėjimo pavedimu grąžino į ieškovės sąskaitą 25 000 Lt avansą ir pranešė ieškovei, kad, pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, pasibaigė prievolė pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovės tvirtinimu, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2006-12-31 nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Laivyno inžinerijos centras“ kaltės, nes atsakovės samdytų rangovų vėlavimas, pasikeitusios statybos darbų apimtys bei padidėjusios medžiagų kainos nelaikytinos aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo atsakovės valios. Ieškovės nuomone, atsakovės kaltė konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-20 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-31 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartimi, todėl šie faktai antrą kartą neturi būti įrodinėjami. Ieškovės nuostoliai yra prarastos piniginės galimybės vertė, kurią sudaro skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos buto vertės ir atsakovės pasiūlytos buto įsigijimo kainos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nekilnojamojo turto vienetas – butas su priklausiniais - nebuvo suformuotas ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių (dėl rangovų kaltės vėlavo statybos darbai, kito darbų apimtys bei medžiagų kainos ir kt.). Per preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Preliminariųjų sutarčių 6.3. p. nustatė, kad, jei nuo atsakovės nepriklausančių veiksmų gyvenamasis namas nebus pastatytas ir nebus suformuotas atskiras nekilnojamojo turto vienetas, preliminarioji sutartis nutraukiama, avansas grąžinamas, o sankcijos netaikomos. Atsakovė įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, nes 2007-03-06 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovei pagal sutartį gautą avansą, t. y. 25 000 Lt. Pažymi, kad atsakovė niekada nesiūlė ieškovei sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį už didesnę kainą, negu nurodyta 2005-02-04 preliminariojoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, taip pat niekada neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, todėl pareikštas reikalavimas nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės nesąžiningumas bei ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra neginčijamai preziumuojami pagal įstatymą ir papildomai neįrodinėjami (LR CPK 182 str. 2 p.). Atsakovė ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai ne tik su ieškove, bet ir su kitais asmenimis, su kuriais buvo sudariusi preliminariąsias butų tuo pačiu adresu pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ieškovės naudai turi būti priteisti nuostoliai iš atsakovės. Nors šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė po to, kai dėl atsakovės kaltės, jos nesąžiningų veiksmų bei jos nepagristo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį buvo praleistas preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas, atsakovės pareiga atlyginti nuostolius neišnyksta. Atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nesudaro pagrindo tiek pagal preliminariąją sutartį, tiek pagal įstatymą atleisti atsakovę nuo atsakomybės ar jos netaikyti. Atsakovė negali savo prievolės neatlikimo pateisinti jos nuožiūra pasirinktų ir pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmais (neveikimu), kadangi tokie veiksniai, remiantis teismų suformuota praktika, negali būti aiškinami kaip nuo skolininko (šiuo atveju atsakovo) nepriklausančios aplinkybės. Nebuvo jokių objektyvių rimtų priežasčių laiku suformuoti butą su priklausiniais ir sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove, todėl pagrįstai konstatuotinas atsakovės nesąžiningumas. Atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove ir niekada nesiūlė pratęsti preliminariosios sutarties galiojimo termino, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Ieškovės nuomone, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų, kilusių iš 2005-02-04 preliminariosios sutarties, nevykdė ir šią sutartį neteisėtai nutraukė dėl to, kad, pakilus nekilnojamojo turto kainoms Klaipėdoje, atsakovė nebuvo suinteresuota vykdyti preliminariąją sutartį joje nustatytomis sąlygomis (t. y. parduoti butą su priklausiniais už sutartą kainą).
Atsiliepimas
Atsakovė tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai remiasi kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais. Ieškovės teiginys, jog atsakovės pasiūlytas taikos sutarties projektas patvirtina, kad ieškovei nebuvo ketinama parduoti butą preliminariojoje sutartyje nurodytomis kainomis, yra niekinis, prie dubliko pridėtu taikos sutarties projektu buvo siekiama išspręsti ginčą kitoje byloje ir šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu šioje byloje. Taikos sutarties projekte buto pardavimo kaina yra kur kas mažesnė nei ieškovė reikalauja savo ieškiniu. Ieškovei pageidaujant, atsakovė sutinka parduoti preliminariojoje sutartyje nurodytą analogišką butą bei nurodytomis kainomis. Nurodė, kad, jei ieškovė neketina pirkti buto, atsakovė sutinka atlyginti ieškovei jos patirtus realius nuostolius.
Teismo posėdyje ieškovė atstovas paaiškino, kad preliminariosios sutarties nevykdė atsakovė, nes pasiūlė pirkti butą kita kaina - 6500 Lt už vieną kvadratinį metrą, nes butai 12-ame aukšte buvo brangiausi. Dabar jiems butas nėra reikalingas, nes nusipirko kitą, tačiau sudarydama preliminariąsias sutartis dėl biuro ir buto patalpų planavo dirbti ir gyventi viename name.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė dabar yra pasirengusi perduoti ieškovei tą patį butą už tą pačią kainą. Už preliminariosios sutarties nevykdymą yra galima tik 25 000 Lt bauda, ieškovė nepatyrė žalos, nes pirko kitą butą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pridėtoje prie šios nagrinėjamos bylos civilinėje byloje Nr. 2-556-538/2007 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-06 nutartyje (t. 2, b. l. 86) išnagrinėjęs šalių iškeltą ginčą dėl prievolės įvykdymo natūra išaiškino ieškovei jos civilinių teisių gynimo būdus, nurodydamas, kad dėl atsakovės neįvykdytos preliminariosios sutarties ieškovė gali reikalauti faktiškai turėtų ir įrodytų tiesioginių išlaidų ir tam tikrais atvejais netiesioginių išlaidų, t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginę vertę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas Nr. 3K-P-382/2006). Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad šalių sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl atsakovės kaltės bei nesąžiningo elgesio ir atsakovei atsirado sutartinė atsakomybė, o ieškovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą, todėl nepagrįsta atsakovės pozicija, jog ieškovei butas gali būti perduotas natūra. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl to, kad atsakovė neįvykdė preliminariosios sutarties dėl ieškovės buto, įsigijo kitą butą, todėl su atsakovės buto perdavimu ji nesutinka, be to, ir paminėtoje nutartyje teismas yra konstatavęs, jog toks ieškovės teisių gynimo būdas nėra numatytas šalių prievolėje ir įstatyme.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 str., ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, nevykdant ikisutartinio susitarimo, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ikisutartiniame susitarime bei prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės, o atsakovė privalėjo įrodyti, jog ji ikisutartinę prievolę įvykdė tinkamai bei pateikti CK 6.259 str. nurodytas aplinkybes, įrodančias abiejų šalių kaltę ar tik ieškovės kaltę nevykdant ikisutartinės prievolės. Šiuo atveju paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatavus, jog šalių 2005-02-04 preliminarusis susitarimas dėl 52 kv. m buto dvyliktame aukšte su balkonu ir automobilio statymo vietos pardavimo už 200 500 Lt (b.l.14) neįvyko dėl atsakovės kaltės, ieškovė privalėjo įrodyti prarastos konkrečios piniginės galimybės vertę, kartu nustatant ir priežastinį ryšį, o atsakovė privalėjo ieškovės nurodomas aplinkybes paneigti pagal Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarime Nr. 3K-P-382/2006 išaiškintas taisykles.
Šioje byloje ginčas vyksta dėl ieškovės prašomų priteisti netiesioginių išlaidų, t.y. prarastos konkrečios galimybės piniginę vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija paminėtoje nutartyje pažymėjo, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–-52, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005). Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Pažymėtina, kad, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė prarado galimybę atsakovės namo 12 - ame aukšte įsigyti butą preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padarytu nuostoliu. Ieškovė įrodė, kad žalingi padariniai - buto atsakovės name nepardavimas iki 2006-12-31 - kilo iš atsakovės neteisėtų veiksmų neįvykdant preliminariosios sutarties. Šioje byloje nustatyta, kad žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėto veiksmo. Pridėtoje civilinėje byloje (t.1, b.l.144-147) liudytojų parodymais įrodyta, kad atsakovė vykdant preliminariuosius susitarimus padidino parduodamų butų kainas nuo 4000 iki 6000 Lt už vieną kvadratinį metrą priklausomai nuo aukšto. Ieškovės pasirinktas aukštas buvo brangiausias. Šioje byloje liudytoja V. P.( P.) iš esmės paliudijo tas pačias aplinkybes, jog neįvykus preliminariesiems susitarimams butai gyventojams buvo parduodami aukštesne kaina (b.l. 173), nei buvo susitarta preliminariojoje sutartyje. Ši liudytoja paaiškino, kad galima vadovautis jos parodymais kitoje civilinėje byloje, nes dėl praėjusio laiko ji tikslių skaičių neatsimena. Atsakovės konkliudentinis veiksmas dėl avansinių įmokų, mokėtų pagal preliminariąją sutartį, ieškovei grąžinimo patvirtina išnagrinėtoje civilinėje byloje aplinkybes, jog atsakovė nesistengė ir per protingą kitą terminą sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį dėl buto pardavimo preliminariojoje sutartyje sutartomis sąlygomis. Tokiu būdu byloje ieškovė įrodė, jog ji dėl atsakovo kaltės prarado piniginę galimybę už 3 210 Lt už vieną kvadratinį metrą įsigyti butą, t. y. tokią, kokią buvo sutarusi preliminariąja sutartimi. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog 2007-2008 metais nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo, pridėta civilinė byla įrodo, jog 2007 m. sausio mėnesį Klaipėdos centre viešai skelbiama vieno kvadratinio metro naujos statybos buto su daline apdaila Klaipėdos centre šoktelėjo nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt(t.1, b .l. 34). Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad ji įsigijo kitą gyvenamąją patalpą kitame rajone už 8000 Lt už vieną kvadratinį metrą (b.l.133). Šių aplinkybių atsakovė nenuginčijo. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovės name yra įsigijusi verslo patalpas, todėl prarasta galimybė tame pačiame name turėti gyvenamąsias patalpas yra jai ypatingai aktuali. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė iki preliminariojoje sutartyje nustatytos datos -2006-12-31- ar per kitą protingą šalių nustatytą terminą vengė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad tik 2008 m. sausio mėnesį ji elektroniniu paštu gavo nepasirašytą taikos sutarties projektą (b.l.103-104). Iš liudytojos V. P. parodymų nustatyta, kad jai dirbant iš jos pašto buvo siunčiami taikos sutarties projektai ( b.l.173 ).
Ši taikos sutartis vertintina kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis liudytojų parodymus bei išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes, kad atsakovė neketino vykdyti ieškovės preliminariojo susitarimo dėl sutartos kainos, nes visi paminėti įrodymai įrodo, jog atsakovė siekė padidinti preliminariajame susitarime nustatytą kainą ir šių aplinkybių atsakovė nenuginčijo(CPK 178 str.). Tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutinka perduoti sutartomis sąlygomis ieškovei butą nepanaikina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad ji 2006 m. gruodžio 31 d. ar net vėliau per protingą terminą prarado realią turtinę galimybę įsigyti butą mokant už vieną kv. m 3210 Lt ir tokį butą įsigyti būtent tame pačiame name, kur yra jos verslo patalpos. Be to, atsakovė neturi teisės parinkti ieškovei jo teisių gynimo būdo, todėl ieškovei pasirinkus kitą jos teisių gynimo būdą - prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimą, teismas privalo pagal paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nustatyti teisingą nuostolių dydį, nes plenarinės sesijos nutartyje yra išaiškinta, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas nuspręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Šioje byloje nustatyta, kad jokių oficialių rašytinių įrodymų dėl ieškovės preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos padidinimo nėra, tačiau atsakovės nepaneigta išnagrinėta bylos medžiaga bei liudytojų parodymai įrodo, kad tokios aplinkybės buvo. Ieškovė, pateikdama nepasirašytą jai atsakovės pasiūlytą taikos sutarties tekstą (b.l.103-106) įrodinėja, kad atsakovė jai siūlė pirkti suformuotą objektą ( butą su automobilio stovėjimo aikštele) pagal preliminariąją sutartį už 316 453 Lt. Akivaizdu, kad šalys šioje byloje kitų tikslesnių rašytinių įrodymų prarastai turtinei galimybei įvertinti byloje nepateiks. Ieškovė prašo nuostolių atlyginimo, apskaičiuoto nuo 64,02 kv. m buto su balkonu ploto už jam pasiūlytą pirkti 6500 Lt už vieną kvadratinį metrą kainą( skirtumą tarp 378 885 Lt ir 191 453,70 Lt). Tačiau tikslesnis įrodymas, įrodantis konkrečią atsakovės nuomonę dėl prarastos ieškovės turtinės galimybės vertės, yra ieškovės pateiktas taikos sutarties projektas įrodo, kad atsakovės pateiktą planuojamo įsigyti ieškovės buto aukštesnį, nei nurodyta preliminariojoje sutartyje, įvertinimą. Atsakovė nepaneigė liudytojos V. P. parodymų, kad taikos sutarties tekstai buvo siunčiami gyventojams. Atsakovė vertindama šį taikos sutarties tekstą remiasi tiks jos nepasirašymo aplinkybe, tačiau įvertinus bylos įrodymų visumą bei tai, kad vadovaujamasi tik šioje sutartyje atsakovės nurodyta kaina, kuri yra žemesnė už ieškinyje nurodytą, darytina išvada, kad atsakovės teisės nėra pažeistos. Civiliniuose ginčuose dėl nuostolių atlyginimo teismas privalo nustatyti patį teisingiausią ir realiausią nuostolių atlyginimo dydį, neleidžiant šalims praturtėti viena kitos sąskaita, todėl įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, kad teisingiausias ieškovės 2006-12-31 prarastos galimybės įsigyti butą su automobilio stovėjimo aikštelės dalimi už 3210 Lt mokant už vieną kvadratinį metrą piniginę vertę yra skirtumas tarp atsakovės neįvykdytoje preliminariojoje sutartyje nustatytos būsimos kainos -200 500 Lt ir atsakovės pasiūlytoje taikos sutartyje nurodyto suformuoto objekto su automobilių stovėjimo aikštelės dalimi ir nežymiai padidėjusiu plotu, kaip šalys buvo sutarusios preliminariojoje sutartyje, kainos-316 453 Lt, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 115 953 Lt nuostolių atlyginimo.
Iš atsakovės ieškovei priteistini 3319,06 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 400 Lt išlaidų, turėtų advokato S. Č. pagalbai apmokėti už atstovavimą teisme, ir 1500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (b.l.118-123, CPK 93 str. 1d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti A. J. individualiai įmonei 115 953 Lt nuostolių atlyginimo ir 5219,06 Lt bylinėjimosi išlaidų iš UAB ,, Laivyno inžinerijos centras‘‘.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.