Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo, žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas V. K. skundas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams, kuriame jis prašė teismą panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 3875; priteisti neturtinę žalą 1 000 000 000 Lt (vieną milijardą litų); įpareigoti Marijampolės pataisos namus pateikti pareiškėjui daiktų sąrašą, kurių elektros energijos išlaidas jis apmoka ir pateikti čekius dėl tokių išlaidų apmokėjimo; panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57 punktą; įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti atimtas cigaretes; įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui veiksmingą, mokslų pagrįstą gydymą; įpareigoti Marijampolės pataisos namų direktorių nustatyti vidaus tvarką, sukuriančią galimybę atliekant drausminę nuobaudą baudos izoliatoriuje įsigyti kanceliarijos reikmenis; uždrausti iš nuteistųjų asmenų, neturinčių pajamų, imti mokestį dėl sunaudotos elektros energijos; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Bausmių vykdymo kodekso 142, 143, 146 str. 1 d. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš pareiškėjo artimųjų kirpimo mašinėlę; įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti teisės aktus, nustatančius tinkamas kalinimo sąlygas; įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui susipažinti su asmens medicinine kortele.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant patikslinti skundo reikalavimus, konkretizuoti aplinkybes, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai bei pateikti tinkamą skundo su priedais egzempliorių skaičių.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, V. K. pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant patikslinti skundo reikalavimus bei skunde išdėstytas aplinkybes.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. bei 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyse nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo jis prašo teismo įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti jam veiksmingą, mokslu pagrįstą gydymą ir pasiūlė pareiškėjui sukonkretinti minėtą skundo reikalavimą, nurodant kokį konkretų gydymą atsakovas įpareigotinas jam teikti (skirti vaistus, ar pan.) (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Taip pat 2012 m. lapkričio 7 d. bei 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyse teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas uždrausti iš nuteistųjų asmenų, neturinčių pajamų, imti mokestį dėl sunaudotos elektros energijos yra suformuluotas netinkamai, kadangi jis nepatenka į teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.) bei nurodė, kad šis skundo reikalavimas tikslintinas. 2012 m. gruodžio 12 d. pateiktame skunde pareiškėjas tikslindamas minėtą reikalavimą prašo teismo uždrausti iš nuteistojo V. K., neturinčio pajamų, imti mokestį dėl sunaudotos elektros energijos. Šis skundo reikalavimas taip pat suformuluotas netinkamai, kadangi jis nepatenka į teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.). Šis skundo reikalavimas nėra adresuotas kitai bylos šaliai (t. y. atsakovui), o pačiam teismui, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti laikomas bylos šalimi (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties, nagrinėjamo pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pagrindu, byloje negalės būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje pareiškėjui inter alia buvo pasiūlyta konkretizuoti skundo reikalavimą kuriuo jis prašo teismą įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-82 bei Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-421, ir 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461 dėl Lietuvos higienos normų HN76:2010, HN 76:1999, nurodant, kad tikslindamas šį skundo reikalavimą nurodytina kokius konkrečiai veiksmus įpareigotinas atlikti atsakovas, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų normomis (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Be to 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje teismas pasiūlė pareiškėjui konkretizuoti skunde išdėstytas aplinkybes, t.y. aiškiai ir nuosekliai nurodyti, kada jis kreipėsi į Marijampolės pataisos namus dėl daiktų sąrašo, kurių elektros energijos išlaidas jis apmoka, bei čekių pateikimo, dėl atimtų cigarečių grąžinimo, tinkamo gydymo suteikimo, dėl vidaus tvarkos, sukuriančios galimybę atliekant drausminę nuobaudą baudos izoliatoriuje įsigyti kanceliarijos reikmenis, parengimo, dėl kirpimo mašinėlės iš jo artimųjų priėmimo bei dėl leidimo susipažinti su jo medicinine kortele, kada ir kokius atsakymus į šiuos prašymus gavo, kada juo apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kada ir kokius šios institucijos atsakymus gavo, pateikti šių atsakymų gavimo datas patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str. 1 d.). Galiausiai 2012 m. lapkričio 7 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. teismo nutartyse pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konkrečiai ir aiškiai nurodant, kokiais Marijampolės pataisos namų neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nurodyti kuo ji pasireiškė bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str. 1 d.).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatavo, jog V. K. skundas dalyje dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą 1 000 000 000 Lt (vieną milijardą litų); įpareigoti Marijampolės pataisos namus pateikti pareiškėjui daiktų sąrašą, kurių elektros energijos išlaidas jis apmoka ir pateikti čekius dėl tokių išlaidų apmokėjimo; įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti atimtas cigaretes; įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui veiksmingą, mokslų pagrįstą gydymą; įpareigoti Marijampolės pataisos namų direktorių nustatyti vidaus tvarką, sukuriančią galimybę atliekant drausminę nuobaudą baudos izoliatoriuje įsigyti kanceliarijos reikmenis; uždrausti iš nuteistojo V. K., neturinčio pajamų, imti mokestį dėl sunaudotos elektros energijos; įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš pareiškėjo artimųjų kirpimo mašinėlę; teismą įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-82 bei Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-421, ir 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461 dėl Lietuvos higienos normų HN76:2010, HN 76:1999; įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui susipažinti su asmens medicinine kortele laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57 punktą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo skundų turinys, susijęs su nurodytais reikalavimais, yra išdėstytas nesuprantamai (neaiškiai, be to, nepateikti šiuos reikalavimus pagrindžiantys įrodymai).

Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Šalia reikalavimo pateikti skundžiamą aktą, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Nagrinėjamu atveju formuluodamas reikalavimus priteisti neturtinę žalą 1 000 000 000 Lt (vieną milijardą litų); įpareigoti Marijampolės pataisos namus pateikti pareiškėjui daiktų sąrašą, kurių elektros energijos išlaidas jis apmoka ir pateikti čekius dėl tokių išlaidų apmokėjimo; įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti atimtas cigaretes; įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui veiksmingą, mokslų pagrįstą gydymą; įpareigoti Marijampolės pataisos namų direktorių nustatyti vidaus tvarką, sukuriančią galimybę atliekant drausminę nuobaudą baudos izoliatoriuje įsigyti kanceliarijos reikmenis; uždrausti iš nuteistojo V. K., neturinčio pajamų, imti mokestį dėl sunaudotos elektros energijos; įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš pareiškėjo artimųjų kirpimo mašinėlę; teismą įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-82 bei Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-421, ir 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461 dėl Lietuvos higienos normų HN76:2010, HN 76:1999; įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui susipažinti su asmens medicinine kortele nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais bei nenurodė kokie apskritai įrodymai šiuos reikalavimus galėtų pagrįsti bei kokiu būdu jie galėtų būti išreikalauti. Be to, dalis pareiškėjo reikalavimų (įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui veiksmingą, mokslų pagrįstą gydymą, įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-82 bei Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-421, ir 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461 dėl Lietuvos higienos normų HN76:2010, HN 76:1999) yra suformuluoti nekonkrečiai (nenurodyta kokius konkrečiai veiksmus yra prašomas įpareigoti atlikti atsakovas). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ABTĮ nuostatas bei jų taikymo teisminę praktiką, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti.

Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą pareiškėjas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57 punktą. Akcentuotina, jog ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyti administracinio teismo ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (asmenys, kurie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti), kai tame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Akcentuotina, jog vadovaujantis administracinių teismų praktika sąsaja tarp bylos dėl asmens teisių pažeidimo ir prašymo ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi būti tiesioginė, ginčijamas norminis aktas turi būti taikytinas sprendžiant konkretų individualų ginčą. Asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1415/201). Šiuo atveju byloje buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 3875, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų (argumentų), kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ yra susijęs su šio individualaus akto priėmimo, tuo labiau, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarime Nr. 3875 nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ nėra minimas kaip šio administracinio akto priėmimo teisinis pagrindas (b. l. 49). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo ištirti norminį aktą ryšio su konkrečiu reikalavimu dėl jo teisių pažeidimo, todėl šio prašymo nagrinėjimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 111 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.