Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-04 · Byla Nr. 2SA-30-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
2SA-30-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janovičienė Rasa Gudžiūnienė
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2SA-30-56/2009

Teisėjas G. Seikalis Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;

122.4;124.1;124.2.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės Rasos Gudžiūnienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų 519 daugiabučio namo savininkų bendrijos, D. K., J. N., Marijos B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai 519-oji daugiabučių namo savininkų bendrija, D. K., J. N., Marija, B. S. su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-829-18/2004.

Nurodė, kad 2002 m. gegužės 30 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2000-04-01 sutarties Nr. 20274 sudarytos sutarties dėl ,,Gyvenamojo namo aprūpinimo šiluma ir karštu vandeniu bei mokesčių apskaičiavimo“, kartu su kiekviena iš atskirų atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarčių, kurias 2000 m. balandžio-gegužės mėnesiais bendrovė RST sudarė su šios bendrovės nariais, butų savininkais D. K., J. N., Marija B. S. ir kitais sudarė šilumos pirkimo-pardavimo-vartojimo sutartį, pagal kurią tiekėjas yra bendrovė ,,VST“ (dabar bendrovė ,,Vilniaus energija), o vartotojas atitinkamo buto savininkas fizinis asmuo, negaliojančiomis nuo pasirašymo dienos: sutarties Nr. 20274, 2.8 punktą nustačiusį, jog šilumos įmonė įsipareigoja atlikti mokesčių skaičiavimą už butų šildymą ir karštą vandenį pagal SP AB ,,Vilniaus šilumos tinkluose“ nustatytą tvarką, kas reiškė, kad bendrovė VST gali skaičiuoti mokesčius namui ir butams pagal pasirinktą metodika; sutarties Nr. 20274, 1.2, 2,.4; 3.2, 3.3, 3.12, 3.13, 3.15 punktus ir sutarties 4.3 punkto nuostatą bei gyventojų sutarčių 1, 9 punkto nuostatas negaliojančiomis; įpareigoti bendrovę ,,Vilniaus energija“ už laikotarpį nuo 2000-05-01 iki teismo sprendimo teisme dienos įsiteisėjimo mokesčius už šilumą namui adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, taip pat šio namo 3,14,64 butams perskaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 metų nutarimo Nr. 85 metodiką. Nurodyti ieškinio reikalavimai buvo nagrinėjami visų instancijų teismuose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-09-29 priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 ginčą išsprendė galutinai, atmesdami trečiąjį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti mokėjimų perskaičiavimą, tuo pagrindu, kad atsakovas priskaitymus atliko pagal Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarką, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-02 priėmė sprendimą dėl minėto teisės akto teisėtumo ir rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad savivaldybės nustatyta tvarka įsigaliojo tik 2003-10-18. Tuo pagrindu, anksčiau nagrinėtos bylos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (2-829-18/2004) bei Lietuvos Aukščiausiame Teisme (3K-3-514/2004) išspręstos vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu. Laikotarpiu nuo 2000-05-21 iki 2003-10-18 savivaldybės nustatyta mokesčių mokėjimo tvarka negaliojo ir ši aplinkybė pareiškėjams žinoma nebuvo. Teismo sprendimas viešai buvo paskelbtas vėliau negu vyko bylos nagrinėjimas bendrosios kompetecijos teisme, 2008-11-08 Vilniaus miesto laikraštyje ,,Lietuvos Ryto“ priede ,,Sostinė“, o valstybės žiniose 2008-12-16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 įsiteisėjo 2004-09-29. Kadangi apie prejudicinę galią turintį teismo sprendimą pareiškėjai sužinojo tik po teismo sprendimo paskelbimo vietinėje spaudoje 2008-11-08, senaties terminas praleistas nebuvo ir yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą byloje (CPK 368 str. 1 d. 2 p.). Teismui nusprendus taikyti įstatyme nustatyta 3 mėnesių senaties terminą, prašė jį atnaujinti (CPK 368 str. 1 d.).

Atsiliepimas

AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti; priteisti bylnėjimosi išlaidas; iš Vilniaus apygardos teismo išreikalauti informaciją ar pareiškėjai teikė prašymus dėl susipažinimo su civiline byla Nr. 1-7459-13/2007, su byla Nr. A39 -995/2008 ir su civiline byla Nr. 2A42 -205/2007 nurodant susipažinimo datas.

Nurodė, kad su pareiškimu nebuvo pateikti įrodymai pagindžiantys reikalavimą ir nenurodyta kada pareiškėjai sužinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-02 sprendimo turinį, nenurodė datos. Pareiškėjų minimas teismo sprendimas buvo paskelbtas žymiai vėliau, nei įsiteisėjo, todėl pareiškėjai turėjo teisę su jo turiniu susipažinti daug anksčiau nei jis buvo paskelbtas. Pateikiant pareiškimą nebuvo suformuluotas konkretus reikalavimas, kokį sprendimą teismas turėtų priimti patenkinęs pareiškimą, nenurodyta ar byla bus vedama per advokatą, todėl pareiškimas neatitiko procesinam dokumentui keliamų reikalavimų. Be to, pareiškėjų nurodytas sprendimas jokios prejudicinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, nes 2007-10-18 sprendime nebuvo nagrinėjamas ir įrodinėjamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-03-29 sprendimu 535V patvirtintos ,,Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo“ tvarkos. Paminėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nurodyto nutarimo tvarkos 27 punkto 2 dalies atitikimo Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 daliai, bei 27 punkto 2 dalies atitikimas 2003-05-20 LR Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 daliai ir 22 straipsnio 2,3 dalies nuostatoms.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į pareiškimą, pateikė nuomonę ir nurodė, kad iš pareiškimo turinio nėra aišku, kada jis buvo paduotas teismui. Dėl ginčijamo teisės akto ,,Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-03-29 sprendimu 535V patvirtintos ,,Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo“ tvarkos, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-10-02 sprendime nurodytos aplinkybės gali turėti esminę reikšmę Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-01-26 išnagrinėtoje byloje, todėl palaikė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Valstybinė kainų ir Energetikos kontrolės komisija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-03-29 sprendimu 535V patvirtintos ,,Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo“ teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas tiek 2004-01-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime, tiek apeliacinės instancijos teisme kur teisėjų kolegija nurodė, kad tik nuginčijus Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-03-29 sprendimu 535V patvirtintos ,,Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo“ tvarkos ir įrodžius, jog ji prieštarauja įstatymams, ieškovai įgytų teisę reikalauti jų teisių pažeidimo pašalinimo. Kasacinės instancijos teismas paminėtus teismų sprendimus paliko nepakeistus. Todėl argumentas, jog ši aplinkybė pareiškėjams nebuvo žinoma, nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje.

UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjai apie Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 535V žinojo jau nuo 2004 metų. Be to, nuo 2007-12-05 Vilniaus miesto savivaldybė paminėtą tvarką pripažino negaliojančia. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, Vilniaus miesto valdybos 2001-03-29 sprendimu 535V patvirtintos ,,Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo“ tvarka nebuvo panaikinta, todėl šilumos tiekėjas privalėjo ja vadovautis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas.

Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto valdybos 2001-03-29 sprendimu 535V patvirtintos ,,Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo“ tvarkos galiojimo ir teismas pasisakė šiuo klausimu, todėl teismas nelaikė, jog minimas teisės aktas sudaro pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismas konstatavo, kad teismo sprendime, kuriuo rėmėsi pareiškėjai nagrinėtos kitos aplinkybės, nei pareiškėjų prašomos nustatyti. Nurodytais argumentais pareiškėjų prašymas buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu 519 daugiabučio namo savininkų bendrija, D. K., J. N., Marija B. S. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti pareiškėjų prašymą ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-829-18/2004 atnaujinti.

Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjų praleisto termino pareiškimui paduoti, todėl jų nuomone terminas pareiškimui paduoti praleistas nebuvo ir yra pagrindas procesą atnaujinti. Pareiškėjų kreipimosi į teismą metu nuo 2000-05-01 iki 2001-03-29 galiojo Kainų komisijos 1999 metų nutarimu Nr. 85 patvirtinta metodika nustačiusi mokėjimų skaičiavimo tvarką už šildymą daugiabučiuose namuose. Tai buvo vienintelis teisės aktas nustatęs mokėjimų skaičiavimo tvarką už šildymą daugiabučiuose namuose. Vėliau Vilniaus miesto savivaldybė (2001-03-29) nutarimu Nr. 535 V nustatė kitą mokesčių už šildymą daugiabučiuose namuose skaičiavimo metodiką, kuri nustatė kitas taisykles mokesčių skaičiavimui, tačiau ši tvarka įsigaliojo tik 2003 metų spalio mėnesį, o spaudoje buvo paskelbta žymiai vėliau. Kadangi teismai nagrinėdami bylą vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta mokesčių apskaičiavimo tvarka, t.y. negaliojančiu teisės aktu, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Pareiškėjų argumentus pagrindžia 2007-10-02 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo konstatauota, kad Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka įsigaliojo tik 2003 metų spalio mėnesį, todėl ginčo laikotarpiu po 2001-03-29 taikytas negaliojantis teisės aktas, tuo padarant aiškią teisės taikymo klaidą. Be to, netinkamai buvo taikytas ir Šilumos ūkio įstatymas įsigaliojęs tik 2003-07-01, nes jis atgaline tvarka netaikomas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 įstatymą pritaikė atgaline tvarka. Esant aiškiai teisės taikymo klaidai yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Atsiliepimas

Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą, sprendžiant proceso atnaujinimo byloje klausimą, prašo vadovautis tarnybos atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodytais argumentais.

UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, kadangi aplinkybės dėl kurių prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje šalims buvo žinomos dar bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme metu. Nagrinėjant administracinę bylą įrodinėjimo dalyku buvo Tvarkos 27 punkto 2 dalis, Civilinio kodekso 6.338 straipsnio 1 dalis ir Tvarkos atitikimas 2003-05-20 LR Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2, 3 dalių nuostatoms.

AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje, kuria remiasi pareiškėjai buvo nagrinėti kiti klausimai, todėl ši nutartis nagrinėjamu atveju prejudicinės galios neturi. Pareiškėjai netinkamai aiškina Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes proceso atnaujinimas pagal šią teisės normą galimas tik paaiškėjus aplinkybėms kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, o aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tvarka buvo paskelbta ,,Lietuvos Ryto“ priede ,,Sostinė“ pareiškėjams buvo žinoma 2003-10-11, t.y. bylos nagrinėjimo metu. Teismai nagrinėję pareiškėjų bylą pasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės nutarimu Nr. 535 V patvirtintos tvarkos, o aplinkybė, kad savivaldybės sprendimas paskelbtas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, nedaro sprendimo negaliojančio. Nurodytais argumentais prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atsiliepimas

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Pareiškime dėl proceso atnaujinimo bei atskirajame skunde pareiškėjai remiasi Vilniaus miesto valdybos 2001-03-29 sprendimo Nr. 535 V ,,Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo tvarkos patvirtinimo“ redakcija. Kaip konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 dienos sprendime, teisinga ir galiojanti teisės akto redakcija yra 2000 03 29 sprendimas Nr. 535V ,,Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos patvirtinimo“, todėl teisėjų kolegija nagrinėdama bylą remiasi galiojančia teisės akto redakcija.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Šalies argumentai

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-829-18/2004 dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-02 priimta nutartimi panaikinus Vilniaus miesto valdybos 2000-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtintos ,,Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo tvarkos“ 16 punktą bei 27 punkto 2 dalį nustačiusią, kad gyventojams, nedeklaravusiems karšto vandens skaitiklių rodmenų iš eilės 2 mėnesius, už trečią ir kitus mėnesius mokesčiai už karštą vandenį gali būti apskaičiuojami pagal normą (92 ltr./parai) vienam gyventojui, bei pripažinus, jog Vilniaus miesto valdybos 2000-03-29 sprendimas Nr. 535 V ,,Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo tvarkos“ įsigaliojo 2003 m. spalio 18 d., nes nagrinėjant pareiškėjų ieškinį laikotarpiu nuo 2000-05-01 iki 2003-10-18, teismai vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, jau minėtu Vilniaus miesto valdybos sprendimu, kuris nustatė kitokią mokesčių už šildymą bei karštą vandenį apskaičiavimo tvarką nei Valstybinės Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 metais nustatytoje metodikoje Nr. 85, tuo buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 2p).

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, turi patikrinti ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006;

Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Šalies argumentai

Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjai apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-02 sprendimą sužinojo 2008-12-16 jį paskelbus ,,Valstybės žiniose“ (b.l.2-3, T4), o į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2009-02-10, t.y nepraleido įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino.

Pareiškėjai prašydami atnaujinti procesą remiasi Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t.y. kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Iš byloje esančių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimo (b.l. 101, T4), iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 4 dienos nutarties (b.l. 171, T4), bei kasacinės instancijos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 (b.l. 229, T4) matyti, kad Vilniaus miesto valdybos 2000-03-29 sprendimo Nr. 535 V ,,Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo tvarkos“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo keliamas, nagrinėjamas ir dėl teisės akto taikymo teisėtumo pasisakyta, o kasacinės instancijos teismas nurodė, kad savivaldybės patvirtinta mokėjimo tvarka numato nuostolių paskirstymą ir užtikrina, kad visas į namą teikiamas šilumos kiekis būtų paskirstytas, tuo tarpu reikalaujama taikyti Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvarka šio principo neatitinka. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismų sprendimas ir nutartis išdėstytų esminių nuostatų dėl atsiskaitymo už teikiamą energiją nepažeidė ir vykdoma atsiskaitymo tvarka neturi būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004).

Bylos duomenys patvirtina, jog keliamos proceso atnaujinimo aplinkybės pareiškėjams buvo žinomos, dar 2004 metais, todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjų argumentas, jog aplinkybės dėl teisės akto teisėtumo ir jo taikymo tvarkos jiems žinomos nebuvo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, jog teismai priimdami sprendimą ir nutartis vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, Vilniaus miesto valdybos 2000-03-29 sprendimu Nr. 535V ,,Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo tvarkos“, nes bylos duomenys patvirtina, kad teismų sprendimai buvo priimti po 2003-10-18, jau įsigaliojus nurodytam sprendimui ir dėl Vilniaus miesto valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo buvo pasisakyta. Taip pat atmestinas pareiškėjų argumentas, jog teismai atgaline tvarka taikė Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, kuris įsigaliojo 2003-07-01, nes kaip jau minėta visi teismų sprendimai buvo priimti 2004 metais. Be to, teismai priimdami procesinius sprendimus civilinėje byloje nurodė, kad tik nuginčijus Vilniaus miesto valdybos 2000-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtintą šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karšto vandens paskirstymo tvarką, pareiškėjai gali ginti savo teises pasirinktu būdu, tačiau pareiškėjai, jau galiojant paminėtai tvarkai jos neginčijo (b.l. 101, T4; b.l. 171, T4). Be to, Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma įstatymų nuostatos ar teisės normų aiškinimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pareiškėjai atskirajame skunde remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 dienos sprendimu administracinėje byloje kaip turinčiu prejudicinę reikšmę sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.

Tokį pareiškėjų argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu. Prejudicialumas reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti byloje dalyvavę asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimu pagrindu ir tų faktų jam įrodinėti nebereikės (CPK 182 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2003). Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 dienos nutarties pareiškėjai nebuvo administracinėje byloje dalyvaujančiais asmenimis, todėl nurodytas teismo sprendimas jų atžvilgiu prejudicinės galios neturi.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarties, kuria remiasi pareiškėjai rezoliucinėje dalyje konstatuojama, jog sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto valdybos 2000 03 29 sprendimu Nr. 535V patvirtintos Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos, įsigaliojusios 2003 m. spalio 18 d., 16 punktą bei 27 punkto 2 dalį laikyti panaikintais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta nuoroda, suponuoja išvadą, jog teismo sprendimo galiojimas nukreiptas į ateitį, tuo tarpu pareiškėjai siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje ir įstatymo galiojimą taikyti atgaline tvarka, nors kaip jau minėta nagrinėjant bylą 2004 metais dėl ginčijamo teisės akto ir juo nustatytos mokesčių apskaičiavimo tvarkos pagrįstumo buvo pasisakyta kasacinės instancijos teisme. Civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš pareiškėjų 519 daugiabučio namo savininkų bendrijos, D. K., J. N., Marijos B. S. solidariai priteisti 26,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3993-294/2009 palikti nepakeistą, o pareiškėjų 519 daugiabučio namo savininkų bendrijos, D. K., J. N., Marijos B. S. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjų 519 daugiabučio namo savininkų bendrijos, D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) J. N. a.k. (duomenys neskelbtini) Marijos B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 26,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Romualda JanovičienėRasa Gudžiūnienė