- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1117-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- N.K.
- Kreditorius
- UAB “Senasis dvaras”
- Skolininkas
- S.K.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB “Senasis dvaras” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N.Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo. Suinteresuoti asmenys – N.K., išieškotojas UAB “Senasis dvaras”, skolininkas S.K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Senasis dvaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S.K. 45 149,76 Lt delspinigių, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo grindžia 2007-03-26 tarp šalių sudaryta Preliminariąja sutartimi bei 2007-03-26 Papildomomis sąlygomis prie preliminarios sutarties. Šių dokumentų pagrindu jis įsipareigojo pastatyti ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o atsakovas nupirkti nekilnojamąjį turtą ir už jį atsiskaityti dokumentuose nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Remiantis sutartimi atsakovas iki 2007-04-25 įsipareigojo sumokėti 7 proc. visos sutarties kainos, kaip avansą. Tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė, todėl jam yra paskaičiuoti 0,1 proc. dydžio sutartiniai delspinigiai, kurių suma sudaro 45 149,76 Lt. Atitinkamai atsakovas nevykdė ir Papildomų sąlygų prie preliminarios sutarties 1 p. ir iki 2007-04-25 ieškovui nesumokėjo dalinės įmokos – 136 086,39 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino.
Teismas priteisė iš atsakovo S. K. 45 149,76 Lt nuostolių atlyginimo, 1354,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 45 149,76 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui UAB „Senasis dvaras“.
Šalies argumentai
Antstolė N.Š. 2009-11-30 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė išaiškinti 2008-07-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo už akių vykdymo tvarką nurodant, ar galima antstolei vykdyti skolų išieškojimą solidariai iš abiejų sutuoktinių, t.y. iš N.K. ir S.K., ar tik iš S.K..
Nurodė, kad išieškotojas UAB „Senasis dvaras“ pateikė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3016-619/2008 07 17, išduotą pagal 2008-07-17 sprendimą už akių dėl 46504,25 Lt bei priteistų palūkanų išieškojimo iš S. K. Šią sumą sudaro 45149,76 Lt nuostolių atlyginimas, atsiradęs dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr.2B17) preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, kurios nevykdymo atveju, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Paaiškino, kad vykdant sprendimą, 2009-05-15 buvo areštuotas S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – 2 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) rajone, skolininko sąskaitos bankuose (areštuota 20,79 Lt). 2009-09-30 buvo areštuotos S. K. sutuoktinės N. K. banko sąskaitos. 2009-10-06 gautas prašymas panaikinti areštą jos sąskaitoms. 2009-10-07 antstolės patvarkymu prašymas buvo patenkintas iš dalies, leista išsiimti iš sąskaitos, esančios AB Swedbank, pinigines sumas, kurias į minėtą sąskaitą perveda Visagino savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius. Nurodė, jog taip pat buvo nuspręsta 451,09 Lt, nurašytus iš N. K. sąskaitos saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje iki teismas neišaiškins, ar prievolė pagal teismo 2008-07-17 sprendimą už akių turi būti išieškoma iš abiejų sutuoktinių turto. Antstolė pažymėjo, jog 2007-02-22 tarp sutuoktinių buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurios 4 p. numato, kad už savo skolas kiekvienas atsako savo turtu, bet pagal bendras šeimos prievoles, šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Antstolės teigimu, išieškoma prievolė atsirado iš sutarties, kuria buvo ketinama pirkti butą, esantį name (duomenys neskelbtini), todėl prievolės pobūdis galimai susijęs su šeimos interesais ir turi būti išieškoma solidariai iš kiekvieno iš sutuoktinių turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi išaiškino 2008-07-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo už akių vykdymo tvarką, nurodydamas, jog antstolė gali vykdyti skolų išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-3016-619/2008 tik iš S.K.
Teismas konstatavo, kad 2007-02-22 S. K. ir N. K. (po santuokos sudarymo – N. K.) sudarė ir 2007-07-24 įregistravo ikivedybinę sutartį, kurios 2 punktu susitarta, kad kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutarties 4 punktu šalys nustatė sąlygą, kad už savo skolas kiekvienas atsako savo turtu, bet pagal bendras prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti, ar 2007-03-26 sudaryta preliminarioji buto/turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir sukūrė sutuoktiniams S. K. ir N. K. bendrą prievolę.
Teismas nustatė, jog 2007-03-26 Preliminari sutartis buvo sudaryta UAB „Senasis dvaras“ ir vieno iš sutuoktinių S. K.. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Tačiau teismo teigimu, visais šiais atvejais būtina nustatyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai rodo, kad 2007-03-26 preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta šeimos interesais dėl tam tikrų aplinkybių. S. K. tiek 2007-02-23 sandorio sudarymo metu, tiek 2008-07-17 sprendimo už akių priėmimo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jo sutuoktinė N. K. gyveno ir šiuo metu su mažamečiu vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (b.l.103-104,114). S. K. siunčiamus dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), priimdavo S.K., savo ryšį su S. K. nurodydama „žmona“. Byloje yra duomenys, kad pats S. K. nuo 2006 m. dirbo UAB „Eurobūstas“, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat verčiasi individualia veikla N. K. nurodo, kad S. K. teigimu jis vertėsi nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimu (duomenys neskelbtini), ji prieštaravusi buto pirkimui (duomenys neskelbtini). Taigi teismas padarė išvadą, kad S. K. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras buvo (duomenys neskelbtini), N. K. – (duomenys neskelbtini). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sandoris, kurio pagrindu iš S. K. teismo sprendimu už akių buvo priteisti nuostoliai (delspinigiai), nebuvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, neatitiko vieno iš sutuoktinių – N. K. interesų, todėl sandorio pagrindu atsiradusi prievolė nebuvo bendroji ir pagal šią prievolę sutuoktiniai solidariai neatsako.
Atsižvelgiant į tai, teismas išaiškino, jog antstolei vykdyti skolų išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-3016-619/2008 galima tik iš S. K..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Senasis dvaras“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
1) nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė viena iš aplinkybių, jog 2007-03-26 Preliminariosios turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu N. ir S. K. gyveno skirtinguose miestuose, tačiau neaišku kaip tokia aplinkybė galėtų patvirtinti, jog sandoris buvo sudarytas ne dėl šeimos interesų. Priešingai, ši aplinkybė sąlygoja didesnę tikimybę, jog gyvenant sutuoktiniams atskiruose miestuose, kilo poreikis pagausėjusiai šeimai turėti gyvenamosios paskirties būstą (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyveno šeimą išlaikantis ir šiame mieste dirbantis S.K. Teigia, jog būsto įsigijimo sandoris buvo sudarytas 2007-03-26, t.y. būtent po to, kai N.K. tapo S.K. sutuoktine ir jau buvo apie 4-tame nėštumo mėnesyje. Apeliantas taip pat nurodo, jog N. gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, su S. susipažino (duomenys neskelbtini), pagal patentą pradėjo pati uždarbiauti (duomenys neskelbtini)mieste, todėl judviejų interesai ir ateities perspektyvos buvo susietos būtent su šiuo miestu. Teigia, kad pagal N.K. pateiktus parodymus taip pat paaiškėjo, kad nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto S.K. (duomenys neskelbtini) mieste neturėjo ir jis nuomojosi kambarį, todėl akivaizdu, kad buvo iškilusi būtinybė aprūpinti šeimą gyvenamuoju būstu, o kartu ir poreikis šią būtinybę dėl šeimos interesų patenkinti, nes gerus šeimos santykius išlaikyti kai sutuoktinė su mažamečiu vaiku yra viename mieste, o tėvas kitam mieste būtų sunku;
2) teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad sandoris nebuvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, nes sutuoktiniui S.K. siunčiamus dokumentus priimdavo S.K., kuri prisistatydavo jo „žmona“. Apelianto nuomone, iš nurodyto neaišku, nei kada, nei kokie, nei dėl ko S.K. tiek pranešimai buvo siunčiami ar kaip jie yra susiję su šios bylos nagrinėjamu ir juo labiau, koks yra ryšys tarp šios neaiškios teismo nurodytos aplinkybės ir sandorio, kurį S.K. sudarė su UAB „Senasis dvaras“. Teigia, kad minima pilietė S.K., pagal esamą bylos medžiagą nebuvo nustatyta jokiais faktiniais ar juridiniais ryšiais yra susijusi su nagrinėjamos bylos šalimis. Iš pavardės yra neaišku tik tai, kad minėta pilietė turi tokią pačią pavardę kaip ir sutuoktiniai N.ir S.K.. Nurodo, jog remiantis CK 3.3 str. šeimos santykių teisinis reglamentavimas LR grindžiamas monogamijos principais, todėl S.K. pagal LR teisės aktus negalėjo vienu metu turėti 2 oficilių žmonų, kadangi N. iki šiol nėra nutraukusi santuokos su S., todėl juridiškai yra teisėta S.K. sutuoktinė;
Žemesnės instancijos teismas
3) tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog S.K. nuo 2006 m. dirbo UAB „Eurobūstas“, leidžia suprasti ir patvirtinti, kad asmuo oficialiai dirbo privačioje kompanijoje ir turėjo gauti oficialias pajamas. Iš to visiškai neaišku nei kokias pareigas, nei kokias funkcijas minėtasis asmuo toje įmonėje vykdė. Apelianto nuomone, vien vienašališki N.K. paaiškinimai, kad jis vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti jokiais faktiniais ir juridiniais įrodymais šioje byloje, todėl laikytini tik spėliojimais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N.K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens UAB „Senasis dvaras“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad atskirojo skundo teiginiai yra tik samprotavimai apie N. ir S.K. tuometinį gyvenimą.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teisingai nutarė, kad sandoris, kurio pagrindu iš S.K. teismo sprendimu už akių buvo priteisti nuostoliai, nebuvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, neatitiko N.K. interesų, todėl sandorio pagrindu atsiradusi prievolė nebuvo bendroji ir pagal šią prievolę sutuoktiniai solidariai neatsako.
Suinteresuotas asmuo mano, kad teismo motyvas, jog N. ir S. gyveno skirtinguose miestuose yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Teismo išvada, kad S.K. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras buvo (duomenys neskelbtini), o N. – (duomenys neskelbtini) taip pat yra teisinga.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė N.Š. prašo suinteresuoto asmens UAB „Senasis dvaras“ atskirąjį skundą patenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir išaiškinti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-17 sprendimu iš S.K. priteista skola turi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinių turto.
Teigia, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad S. ir N.K. gyveno atskirai, o S.K. gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu N.K. paaiškino, kad dar iki santuokos sudarymo su S.K. gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) yra geresnės galimybės gauti darbą ir yra didesnės pajamos nei (duomenys neskelbtini). Esant tokiems N.K. paaiškinimams logiška manyti, kad šeima matydama didesnes pragyvenimo galimybes (duomenys neskelbtini), buvo nusprendusi (duomenys neskelbtini) įsigyti butą, jų ateities planai tikėtina buvo susiję su šeimos gyvenimo (duomenys neskelbtini), todėl atsirado būtinybė įsigyti butą (duomenys neskelbtini).
Nurodo, jog Preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta santuokos metu, todėl atitinkamai visos iš šios sutarties kylančios pareigos tenka abiems sutuoktiniams. Pareiškėjas taip pažymi, jog teismo posėdžio metu N.K. paaiškino, kad sutuoktinis jai pranešęs, kad ketina įsigyti butą (duomenys neskelbtini) bei sudaręs preliminarią sutartį, o jį vyrą atkalbėjusi pirkti. Pareiškėjos nuomone, šis faktas tik įrodo, kad N.K. aktyviai dalyvavo sprendžiant šeimos turtinius, t.y. buto pirkimo klausimus, ji žinojo apie sandorį ir aktyviai prisidėjo atkalbėdama vyrą, kad toks sandoris neįvyktų dėl ko atsirado atsakymo pirkti butą pasekmės. Taigi antstolės teigimu, nesąžininga būtų teigti, kad atsakomybę už neįvykusio sandorio pasekmes turi prisiimti tik vyras S.K..
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad S.K. iki šiol rūpinasi šeima, nuolat perveda pinigines sumas į N.K. asmeninę sąskaitą. Tai įrodo, kad šeimos santykiai yra geri ir S.K. ketindamas pirkti butą veikė šeimos interesų naudai.
Taigi buto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tenkinti bendriems šeimos interesams, perkamas butas buvo skirtas šeimos gyvenimui (duomenys neskelbtini) kur yra geresnės galimybės gauti darbą bei kurti ateities planus, prievolė turi būti laikoma bendra ir vykdoma iš bendro turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinių turto.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šios bylos vykdymo stadijoje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingai, nekeisdamas jo turinio, išaiškino antstolei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-17 sprendimo už akių vykdymo tvarką, nenukrypo nuo formuojamos šiais klausimais teismų praktikos. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai panaikinti skundžiamą nutartį teisinių prielaidų nesudaro.
LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.
Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2007). Teismas, priklausomai nuo antstolio prašymo, turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien pačią vykdymo tvarką.
Nagrinėjamoje byloje antstolė, remdamasi CPK 589 straipsnio nuostatomis, prašė išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimą solidariai iš abiejų sutuoktinių, t.y. iš N.K. ir S.K.ar tik iš S..K.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu už akių priteisė iš S.K. 45 149,76 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto 45149,76 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1354,49 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Senasis dvaras“ (b.l. 66-67). Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame skolininku nurodytas S.K. Skolininkas nuo 2007-02-23 yra sudaręs santuoką su N..K. (b.l. 112), kuri į bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo.
Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis c.b. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis c.b. 3K-3-81/2010).
Kolegija taip pat pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas c.b. Nr. 3K-P-186/2010).
Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino antstolei, jog ji gali vykdyti skolų išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą tik iš S.K.
Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškino antstolei teismo sprendimo vykdymo tvarką, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.